-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pavasaris kelia nerimą kenčiantiesiems nuo alergijos, nes žydintys medžiai, augalai didina įvairias organizmo imuniteto reakcijas į svetimkūnius. Mokslininkai alergiją vadina šio amžiaus rykšte, nes ji laikoma viena iš sparčiausiai plintančių ligų. Vis dažniau galima išgirsti apie alergines reakcijas, kurias sukelia ne tik žydintys augalai, bet ir maistas, gyvūnai, vaistai, cheminės medžiagos, vabzdžių įkandimai, grybeliai. Jei pradėjote čiaudėti, kosėti ar net dusti, išbėrė odą be jokios aiškios priežasties, galima įtarti alergiją.
Žiedadulkės ir sloga
Prasidėjęs žydėjimas grasina alergija. Tie atrodytų gražūs lazdynų ar beržų žirginėliai daugybei sukelia didelių bėdų. Alergiškas žmogus suserga šienlige, dar vadinama polinoze: užgula nosį, bėga ašaros, kosėjama ir čiaudima. Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Tačiau dar neprasidėjus ir net pasibaigus žydėjimui, negalima nusiraminti.
Pasak gydytojos pulmonologės Loretos Karsokienės, alerginė sloga, dar vadinama rinitu, dažniausiai būna nuolatinė, o pavasarį ypač jaučiamas šienligės paūmėjimas. Šių ligų simptomai – nosies užgulimas, žmogui peršti ir ašaroja akys, čiaudima, pradeda varvėti iš nosies. Simptomai primena ūmios virusinės ligos požymius, tačiau tai gali būti ir alergijos pranašas. Ryškiausias šienligės simptomas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore būna gegužę, kai žydi medžiai, birželį, pražydus žolėms, ir rugpjūtį, kai žiedadulkes beria piktžolės.
Sloga, dažniausiai ir akių niežėjimas bei paraudimas, atsiranda pradėjus žydėti medžiams ar žolėms. Ligos požymiai sustiprėja išvykus į gamtą. Nukritus lapams ir prasidėjus šaltiems orams pasveikstama.
„Sezoninė, epizodinė šienligė paūmėja tam tikrais mėnesiais. Reikėtų žinoti, kam žmogus yra alergiškas – ar medžių, ar žolių žiedadulkėms. Kai žydi lazdynai, alksniai, beržai, tuopos, pušys, įvairios žolės, reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų. Dar tik skleidžiantis pumpurams, kai nėra pirmųjų alergijos simptomų, reikėtų pradėti vartoti vaistus nuo alergijos. Ligoniams patariama mažiau būti lauke, grįžus nusiplauti rankas, veidą, pasikeisti viršutinius drabužius“, – pataria L.Karsokienė. Gydytoja tikino, kad šie žmonės net vėdinant kambarį turėtų atsižvelgti į paros laiką. Nepatariama praverti lango rytą ar dieną, nes augalų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl pakeliamos ir nešiojamos vėjo. Vakare, kai žiedadulkės nukrenta, galima vėdinti patalpas.
Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui, tad sergantieji turėtų daugiau laiko praleisti namuose, vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Kambaryje kasdien reikėtų valyti dulkes.
Ligoniai dažnai išgirsta ir diagnozę – bronchinė astma. Šiuos ligonius kankina priepuolinis kosulys, dusulys. „Tai lėtinė liga, alerginis uždegimas, jį dažniausiai sukelia tam tikri alergenai. Bronchinę astmą gali sukelti žiedadulkės, naminiai gyvūnai, o jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas“, – teigia gydytoja.
Aplinkos alergenai
Alergiški žmonės dažnai skundžiasi sergantys ištisus metus. Sloga gali trumpam praeiti, dažniausiai ji tampa silpnesnė vasarą ir žiemą, tačiau asmenys dažnai pastebi, kad slogą sukelia dulkės, kai valo butą ar kloja lovą. Reikia atkreipti dėmesį, kad kartais pamirštama apie nematomus alergenus. Slogos priežastis yra erkutės, esančios dulkėse. Būtina sutvarkyti namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, jei serga vaikas, reikėtų išnešti minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę.
Viena iš priežasčių gali būti ir įvairūs grybeliai, jų sporų gausu atmosferos ore, dirvos paviršiuje, šiltnamiuose. Drėgnuose butuose, kai sienos apipelijusios, yra gausu grybelių sporų, jos dažnai alergizuoja čia gyvenančiuosius. Labai dažnai alerginio rinito priežastis yra įvairūs naminiai gyvūnai – dažniausiai katės ir šunys.
Kitas alergijos šaltinis – pramonės gaminiai, kurie supa buityje. Tyrimai rodo, kad alergiją sukelia net kvepalai, plaukų dažai, blakstienų tušas, dantų pastos, įvairūs plovikliai, netgi akinių rėmeliai, diržai, papuošalai. Taigi galima sakyti, kad esame patekę į alergijos spąstus.
„Jei žmogus jautrus tam tikroms medžiagoms, reikia derinti net ir kosmetikos priemones, koks muilas, šampūnas, kremas, kūno pienelis tinka. Daugiau alergizuoja priemonės iš natūralių produktų, jose yra daug komponentų, kurie gali sukelti tam tikrų reakcijų, – tikino L.Karsokienė. – Dažnai susiduriama ir su kontaktine alergija. Gali alergizuoti drabužiai, diržai, auskarai, žiedai, laikrodis. Alergija metalui pasireiškia niežėjimu, perštėjimu, bėrimu. Nors pirmą dieną gali nebūti jokios reakcijos, tačiau daiktą dėvint dvi ar tris dienas gali atsirasti simptomų. Labai sudėtinga suprasti, kokiai medžiagai ar jos sudėtinei daliai alergiškas žmogus, tad tenka ilgą laiką stebėti organizmą, kad galėtum suvokti, kam esi jautrus“.
Alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu – kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą niežti. Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti, pasireikšti ne tik kontakto vietoje, nes alergenas pirštais gali būti perneštas ir ant kitų kūno vietų. Kontaktinė alergija niekada neatsiranda susidūrus su alergenu pirmą kartą. Dažnai keletą metų vartojant kokį nors produktą jokios reakcijos nebūna ir tik vėliau pasireiškia simptomai. Ši liga dažna tarp kirpėjų, kurioms tenka kasdien dirbti mūvint specialias pirštines, dirbant su dažais, plaukų priežiūros priemonėmis.
Netoleruoja maisto
produktų
Tam tikras alergines odos reakcijas sukelia ir maisto produktai. Pagrindiniai odos alergijos simptomai yra pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, stiprėja niežulys.
Dažniausiai organizmo netoleruojami
produktai – pienas, kiaušiniai, žuvis, tačiau alerginių reakcijų gali sukelti ir
vaisiai, riešutai, grybai, pupos, pomidorai ar daugelis kitų produktų.
„Alergija gali pasireikšti jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Kūdikiai dažnai netoleruoja karvės pieno, jo baltymo, tad ant skruostų ar kitų kūno vietų atsiranda raudonos dėmės. Vaikui augant šie simptomai gali išnykti, o suaugusiems žmonėms alergija gali atsirasti įvairiausiems produktams. Dažnai alergizuoja citrusiniai vaisiai, kakava, riešutai, šokoladas, kiaušinio baltymas, medus. Odos bėrimus gali sukelti pomidorai, iš jų gaminami padažai, pupelės, pupos ir visi produktai, kuriuose yra baltymo“, – apie netoleruojamus maisto produktus kalbėjo pulmonologė.
Dažnai alergiją sukelia jūros žuvys – menkės, jūros lydekos, rečiau – silkės. Nereikia pamiršti, kad alergizuoti gali duonos ir pyrago gaminiai, nes juose taip pat yra alergenų: pieno, kiaušinių, mielių, prieskonių. Svarbu nustatyti tikslias ligos priežastis, nes norintieji išvengti alergijos turėtų gerai žinoti, koks produktas ar priemonė sukelia neigiamą organizmo reakciją. Gydytojas gali suteikti tinkamą pagalbą tik tada, kai žino tikslią diagnozę, o tam reikalingi ypač kokybiški tyrimai. Laboratorijose atliekami hematologiniai, biocheminiai, imunofermentiniai, hormonų, kraujo, šlapimo tyrimai, jie padeda nustatyti ligos diagnozę. Gydytojai mato tik išorinius ligos požymius, o laboratorijoje galima išsiaiškinti, nuo ko žmogus kenčia, tad žinant alergeną ne tik parenkamas tinkamas gydymas, bet ir pamėginama išvengti situacijų, kurios sukeltų alerginių reakcijų. „Pacientams skiriami gliukokortikoidų tepalai, tačiau žinant alergeną galima skirti dietą. Ar liga liks visą gyvenimą, ar po kurio laiko bus išgydyta, dažnai sunku pasakyti. Tai lemia ir organizmo reakcijos, ir imunitetas. Jei pacientas laikosi dietos, ilgą laiką nevartoja produktų, kurie sukėlė reakcijų, po kiek laiko net ir suvalgius alergizuojantį maistą reakcija būna silpnesnė arba išnyksta. Žinoma, jeigu žmogus alergiškas pieno produktams, žuviai, o organizmo reakcijos į juos buvo itin stiprios, tad didesnė tikimybė, jog asmuo kentės visą gyvenimą“, – sakė „Sekundės“ pašnekovė.
Reakcijos į vaistus
Medikamentinė alergija sukelia nemaža įvairių organizmo pakitimų, kurie pasireiškia vartojant įprastas ar net minimalias vaistų dozes. Tai gali būti odos niežėjimas, bėrimai, veido pabrinkimas, karščiavimas, sloga. Anot gydytojos L.Karsokienės, beveik kiekviename vaistų informaciniame lapelyje pažymima, kad galimos tam tikros alerginės reakcijos. „Dažnai alergija pasireiškia antibiotikams, taip pat vaistams nuo uždegimo, analginui, paracetamoliui, novokainui. Nors pirmą dieną gali nebūti jokios reakcijos, tačiau po kelių dienų, o dažniausiai antrą ar trečią vaistų vartojimo dieną gali pasireikšti bėrimai, niežulys“, – apie galimas reakcijas kalbėjo gydytoja.
Itin dažnai alerginės reakcijos vaistams pasireiškia
sergantiesiems bronchine astma. Jie gali netoleruoti penicilino, analgino,
aspirino, B grupės vitaminų, jodo ir net kai kurių medikamentų nuo alergijos.
Sergantiesiems šia alergijos forma itin svarbu įdėmiai perskaityti informaciją
apie vaistą, jo sudėtines dalis, nes reakcija gali ne tik sukelti ašarojimą,
odos paraudimą, kosulį, bet ir komplikacijų. Medikamentinė alergija gali
pažeisti inkstus.
Alergiją vaistams diagnozuoti gana sudėtinga ir dažnai
reikalauja gydytojo patirties, reikia atlikti specialių tyrimų, o svarbiausia
gydymo priemonė – nebevartoti alergiją sukėlusio vaisto.
„Alergija – nenormali organizmo reakcija į normalius aplinkos veiksnius, ji gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms, tad svarbu stebėti simptomus ir laiku kreiptis į specialistą“, – tikino L.Karsokienė. Kadangi vis daugiau žmonių susiduria su šia opia problema, būtina žinoti, kad reikia atkreipti dėmesį į sparčiai augantį alergijos pavojų, suvokti pagalbos galimybes, formuoti vaikų įgūdžius, nes tik tinkamas gyvenimo būdas, pagalbos formos, dieta, saugi namų aplinka gali palengvinti ligonių gyvenimą.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Jei pradėjote čiaudėti, kosėti ar net dusti, išbėrė
odą be jokios aiškios priežasties, galima įtarti alergiją.
