Alpinistai ieškos Panevėžio viršukalnės

Alpinistai ieškos Panevėžio viršukalnės

 

Į išskirtinę ekspediciją ketvirtadienio vakarą iš Laisvės aikštės bus išlydėti Panevėžio alpinistai. Kirgizijoje stūksančius Tian Šanio kalnus šturmuosiantys vyrai bandys surasti bevardę viršukalnę ir ją pakrikštyti Panevėžio vardu.

Nors Lietuva labiau pasižymi vaizdingomis lygumomis nei banguojančiomis kalnų juostomis, lietuviai alpinistai kasmet kopia į pažįstamas ir naujai atrandamas kalnų viršūnes. Kone kiekviename didesniame kalnyne galima aptikti lietuviškais vardais pavadintų viršūnių.

Į šią ekspediciją išsiruošė Panevėžio alpinistų klubo, kuris kitąmet paminės 50-ies metų sukaktį, nariai. Tačiau šis kopimas nebus eilinis. Akcijos tikslas – šimtą kartų aplankyti visas viršukalnes, kurių pavadinimai skamba lietuviškai.

Trisdešimt metų kalnų liga sergantis alpinistas Saulius Jurevičius anksčiau yra minėjęs, jog į ekspediciją ruošėsi šeši Aukštaitijos sostinės entuziastai. Dabar jų gretos išaugo iki dešimties, ekspedicijoje dalyvaus dar apie trisdešimt alpinistų iš visos šalies.

Dieną prieš išvykstant „Sekundės“ korespondentų kalbintas viršukalnių mylėtojas S. Jurevičius pasakojo gyvenantis paskutinių pasiruošimo darbų nuotaikomis. Beliko susikrauti būtiniausius daiktus ir pasiimti gerą nuotaiką.

„Jaudulio visai nejaučiu, juk tiek laiko – trisdešimt metų – tuo kvėpuoju“, – kalbėjo patyręs alpinizmo entuziastas.

Alpinistai sieks įkopti į lietuviškas viršukalnes, kurių Tian Šanio kalnuose nemažai: J. Basanavičiaus, A. Vidugirio, Vilniaus universiteto, Mažvydo, Žalgirio, Lietuvos tūkstantmečio, Nemuno, Bangelės ir kt.

„Lengva nebus, teks eiti gilyn, kopti per tarpeklius ir perėjas, kad atrastume vietų, kur dar niekas nevaikščiojo. Vilniaus, Kauno bei Šiaulių viršukalnės jau yra, tad ir Panevėžys turi turėti savąją“, – atviravo S. Jurevičius.

S. Jurevičius svajoja surasti mažiausiai puspenkto kilometro bevardę viršukalnę, kuriai galėtų duoti Panevėžio vardą. Asmeninio albumo nuotr.

Išsvajota viršūnė

Atrasti viršukalnę, kuri bus skirta Panevėžiui, – sena alpinistų svajonė. Jau praėjusiais metais trys panevėžiečiai bandė ją pasiekti, tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms to įgyvendinti nepavyko. Jų pastangas apsunkino tai, kad dalis pagrindinių kelių ir praėjimų buvo užversti sniego lavinos. Lietuvius suklaidino ir seni žemėlapiai.

„Žemėlapis rodė, kad toje vietoje yra dvi viršukalnės – Dotnuvos ir viena bevardė. Bet užlipę jos neradome, gal kažkoks „šašas“ ir buvo, tačiau Panevėžio vėliavą norėjome iškelti ant tikros viršukalnės. Aukštaitijos sostinei viršukalnę norėjome padovanoti ir kai miestas šventė 500 metų jubiliejų, bet šiemet irgi gražus skaičius – 515 metų, o ir Panevėžio alpinistų klubas švęs savo 50-metį“, – pasakojo panevėžietis.

Šiuo metu į Kirgiziją jau nuvykę dalis alpinistų. Jie informavo, jog kalnuose sninga, o apačioje – lyja. Alpinistas viliasi, jog istorija nepasikartos ir prastos oro sąlygos, didelis sniego krytis neapsunkins kopimo.

S. Jurevičius svajoja surasti mažiausiai puspenkto kilometro bevardę viršukalnę, kuriai galėtų duoti Panevėžio vardą.

„Aš daugiau uolinis, daugiau jomis laipioju, todėl man norėtųsi, kad pati viršūnė būtų uolinė, ne tik sniegas“, – prisipažino alpinistas.

Anot panevėžiečio, meilė kalnams gali gimti kiekvieno širdyje. Alpinizmas diktuoja tam tikrą gyvenimo būdą.

„Visi mūsų komandos alpinistai jau su metais, patyrę, tad nereikia kokio nors specialaus pasiruošimo, svarbu, kad žmogus būtų sportuojantis ir ištvermingas“, – mano S. Jurevičius.

Pasak alpinisto, kalnuose svarbiausia ištvermė. O ją geriausiai galima išsiugdyti bėgiojant – jeigu per dieną galite nubėgti dešimt kilometrų, vadinasi, galite kopti ir į kalnus.

Beveik dvidešimt dienų Kirgizijos kalnuose praleisiantys ekspedicijos dalyviai planuoja sugrįžti rugpjūčio 20-ąją.

Komentarai

  • nori but seimunais kaip matelis

  • Sėkmės!

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų