-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ėriškiai nenustoja didžiuotis, kad gan atokiame jų kaime prieš 140 metų gimė garsusis kalbininkas, profesorius bei akademikas Juozas Balčikonis.Vilniuje gyvenęs, ten ir miręs kalbininkas pagal savo valią atgulė tėvų žemėje.
O dabar Ėriškiai ruošiasi sutikti gausią lietuvių kalbos puoselėtojų delegaciją, kuri jo gimimo dieną – kovo 24-ąją suvažiuos paminėti šios asmenybės gimimo sukakties.
Ėriškių kapinaitėse, supančiose vietos bažnytėlę, palaidotam J. Balčikoniui stovi iš kitų išsiskiriantis paminklas, sukurtas Vlado Vildžiūno.
Tolyn nuo kapinių vedančioje Ėriškių gatvėje, vietoje, kurioje kitados stovėta J. Balčikonio tėvų sodybos, pastatytas medinis stogastulpis.
Jame išdrožtas pats kalbininkas, o greta jo – kaimo moteris.
Drožinys vaizduoja profesorių, ant lapelių užrašinėjantį lietuvių kalbos žodžius, surinktus bendraujant su žmonėmis.
Iki šių dienų išlikę pasakojimų, kad J. Balčikonis švarko kišenėse visados turėdavęs sukarpyto popieriaus lapelių.
Išgirdęs kiek kitaip skambantį, neįprasta tarme pasakytą žodį, iškart užsirašydavo.
Tų lapelių, kuriuose jo paties ranka įrašyti lietuviški žodžiai, saugoma ir J. Balčikonio atminimo kambaryje Ėriškių kaimo bibliotekoje.
Kitados su J. Balčikonio gyvenimu susijusius eksponatus kaupė jo vardu buvusi pavadinta Ėriškių mokykla. Prieš 11 metų šią uždarius, eksponatus perėmė biblioteka.
„Ruošdamiesi kalbininko 140-mečiui, jo atminimo kambarį atnaujinome. Smagu sutikti svečius moderniame mūsų muziejuje“, – sako Ėriškių bibliotekininkė Ieva Petraitienė.
Ji pati užaugo Ėriškiuose. Ieva pamena, kad nuo pat mažens mokytojai primindavo, kokį didį žmogų – Juozą Balčikonį išaugino jų kaimas.
Ruošiantis J. Balčikonio 140-osioms metinėms, atnaujintas Ėriškių bibliotekoje įrengtas jo atminimo kambarys. P. Židonio nuotrauka
Gimė J. Balčikonis pasiturinčio ūkininko šeimoje.
Jo atminimo kambaryje matyti išsaugotos tėvų – Marijonos bei Pranciškaus Balčikonių nuotraukos. Yra ir abiejų jaunesnių seserų – Marijos ir Kotrynos nuotraukos. Tarp jų – jauno, švelnių bruožų Peterburgo universiteto studento J. Balčikonio fotografija.
Daug kur viešinama jo, gerokai pagyvenusio žmogaus, nuotrauka, iš kurios žvelgia stambių veido bruožų vyras.
Tokį jį įamžino ir panevėžietis skulptorius Algimantas Vytėnas, sukūręs kalbininkui paminklą, stovintį Panevėžyje, Kranto gatvėje.
J. Balčikoniui skirtame atminimo kambaryje susipažįstama su rakandais, kuriais lietuviai naudojosi prieš šimtą ir daugiau metų. P. Židonio nuotrauka
Sakoma, kad Balčikonių pirmagimis Juozas nebuvęs geros sveikatos, tad galbūt ir dėl to tėvai nedėjo pastangų, kad jis perimtų šeimos ūkį, o išleido į aukštus mokslus.
Atminimo kambario stende eksponuojama ir buvusios Ėriškių siuvėjos Vincentos Kraniauskaitės nuotrauka.
Pabrėžiama, kad būtent ji, mokėjusi tik skaityti, o rašyti – ne, yra pirmoji būsimo akademiko J. Balčikonio mokytoja.
Mylėjusi vaikus siuvėja pamokė ne tik jį, bet ir kitus Ėriškių apylinkių mažuosius pažinti raides, sudėti jas į žodį.
Pamatę, kad sūnus į mokslus linkęs, Marijona ir Pranciškus Balčikoniai iš pradžių leido jį mokytis į Ramygalos pradžios mokyklą, paskui – į tuometę Panevėžio realinę gimnaziją, dabar ir pavadintą jo vardu.
Galiausiai jaunuolis išvyko studijuoti į Peterburgo universitetą.
Akademiko jaunystėje Lietuvą valdė rusijos carai, aukštųjų mokyklų mūsų šalyje nebuvo, tad studijuoti jam teko slavistiką.
Tapęs šios kalbos žinovu, J. Balčikonis jau vėliau grynino lietuvių kalbą, dėjo jai pamatus.
Išsimokslinęs J. Balčikonis grįžo į Panevėžį, mokytojavo toje pat mokykloje, kurią pats buvo baigęs.
Vėliau darbavosi Panevėžyje veikusios mokytojų seminarijoje, o jau vėliau perėjo dėstyti į Kauno, po to ir į Vilniaus universitetą.
Dėl nuopelnų puoselėjant lietuvių kalbą jam suteiktas akademiko vardas.
Šį baltos drobės bitininko kostiumą J. Balčikonis dėvėdavo eidamas pas savo mylimas biteles. P. Židonio nuotrauka
J. Balčikonį Ėriškių gyventojai pažinojo ir kaip bitininką.
Tėviškės sode jis buvo pasistatęs avilių, kopinėjo medų.
Jo atminimo kambaryje ėriškiečiai ir šiandien saugo baltos drobės bitininko kostiumą, kurį bitininkaudamas vilkėjo J. Balčikonis.
Ten pat ir sukarpyto popieriaus lapeliai, ant kurių jo ranka užrašyti žodžiai. Taip pat – dvi odiniais viršeliais garsiojo ėriškiečio užrašų knygelės ir rašalu rašantis rašiklis.
Saugomi ir jo redaguoto lietuvių kalbos žodyno tomai.
Iki Ėriškių atėjęs pasakojimas, esą akademikas J. Balčikonis konfliktavo su kitais šio žodyno sudarytojais, mat reikalavo, kad žodis Dievas būtų rašomas didžiąja raide.
Tačiau to įrodyti jam vis dėlto nepavykę, Dievą bandžiusiai paminti sovietinei sistemai akademiko vardas nieko nereiškė.
Atminimo kambaryje sukaupta ir J. Balčikonio verstų pasakų knygų.
Ėriškiuose esantį J. Balčikonio kapą prižiūri vietos žmonės. P. Židonio nuotrauka
Užsukusiųjų į J. Balčikonio atminimo kambarį Ėriškiuose prašoma paaiškinti, ką gi reiškia
ant kortelių surašyti žodžiai „šniūras“, „prietėlius“, „alasas“, „lėbauti“. Būtent tokius žodžius vartojo J. Balčikonio amžininkai.
„Kuo jaunesni lankytojai, tuo sunkiau suvokia kortelėse esančių žodžių reikšmę. Vyresniems atitikmenis surasti lengviau“, – pripažino I. Petraitienė.
Visi kiti J. Balčikonio atminimo kambaryje sukaupti daiktai – naudoti tuo metu, kai jis gyveno. Mirė profesorius 1969 metais, būdamas 83-ejų.
I. Petraitienė prisipažino net nustembanti, jei kuris iš atvykusių vaikų pažįsta tame kambaryje esantį eksponatą – verpimo ratelį.
O štai parodžius ližę, kuria į kaimo krosnį būdavo pašaunama kepti duona, vaikai palaiko irklu ir stebisi, kodėl tik vienas.
Nemenko susidomėjimo sulaukia išsaugota pačiūža, ji išskobta iš medžio, o į medį įspaustas metalas. Tokios pačiūžos raišteliais būdavo pririšamas prie veltinių, kuriuos mūvėdavo vaikai. Patogu čiuožti gal nebūdavę, bet linksma – tikrai.
Muziejuje eksponuojam pintas vyžas vaikai pavadina pintais krepšiais.
Kiti eksponatai įprastesni: žibalinės lempos, anglimi įkaitinamas lygintuvas, sietas ir gelda su sudėtais linų pluošteliais.
„Šis atminimo kambarys nuolat turtėja, jį papildo vietos žmonės, dovanodami išsaugotų senų daiktų“, – pasakoja I. Petraitienė.
J. Balčikonio 140-ųjų gimimo metinių proga Ėriškius lankys, atminimo kambarį apžiūrės gausi šių dienų kalbininkų delegacija, suvažiuosianti į Panevėžyje rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją.
Visą kovo 24-osios dieną kalbininkai, istorikai, bibliotekininkai dalinsis žiniomis apie J. Balčikonio asmenybę ir jo darbus.
P. Židonio nuotraukos
