-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Bet galima įdomumo dėlei norų kartelę juk kilstelėti ir aukščiau – tarkime, vasarą pasitikti skinant agurkus.
Net ir nepatyrusiam sodininkui aišku, jog sulaukti tokio ankstyvo šios šilumamėgės kultūros derliaus įmanoma tik šiltnamyje.
Tam, kad vien agurkų sėklos sudygtų, reikalinga ne žemesnės kaip 15 laipsnių, o geriau 23–26 laipsnių temperatūros žemė.
Taigi lauko lysvėse tokių sąlygų nėra prasmės tikėtis anksčiau kaip gegužę. Bet ir tuomet garantijų niekas neduoda – dėl vis grįžtančių pavasarinių šalnų.
Šiltnamis šiam tikslui visais atžvilgiais tinkamesnis pasirinkimas. Jame agurkus galima sėti tiesiai į žemę, galima daigus sodinti. Ir būtent antrasis metodas leidžia paspartinti agurkų derlių tiek, kad pirmuosius vaisius galima jau skinti birželį ar netgi gegužės pabaigoje.
Kaip to pasiekti, dabar ir pasiaiškinkime.
Savaime suprantama, jeigu norime ankstyvo derliaus, reikalingi ir kuo greičiau subręstantys agurkai.
Birželiui tinka tik itin ankstyvų ir ankstyvų veislių arba hibridų agurkai, ir būtinai savidulkiai (laimė, dabar tokie beveik visi), nes taip anksti pavasarį atviro šiltnamio juk nelaikysite, taigi vabzdžiai negalės dirbti savo darbo.
Hibridinės agurkų veislės – su prierašu F1 – turėtų dominuoti jūsų pasirinkimuose kaip tinkamiausios, mat hibridai pasižymi stabilesniu derlingumu nepriklausomai nuo oro sąlygų, didesniu atsparumu ligoms ir kenkėjams. O dar jie brandina taisyklingos formos bei nepriekaištingo skonio – be kartumo – vaisius.
Tinkamai pasirinkus veislę, agurkus bus galima skinti jau 40–45 dienos po sudygimo.
Bet kad procesą dar pagreitintumėte, būtina taisyklingai paruošti sėklas sėjai ir išmanyti, kaip prižiūrėti daigus.
Laikas sėti agurkus ateina likus 3–4 savaitėms iki planuojamo daigų sodinimo šiltnamyje. Taigi apytikriai balandžio viduryje.
Neverta rinktis agurkams didelių bendrų daigyklų. Jaunų augalų šaknelės nepasisavins tiek žemės ir ji užrūgštės. Geriau kiekvienai sėklai imti po atskirą neaukštą vazonėlį – plastikinį ar durpinį, nesvarbu. Arba iš narelių sudarytą daigyklą, kur kiekvieno narelio tūris ne mažesnis kaip 200–250 ml.
Svarbiausia, kad būtų drenažinės angos vandens pertekliui nutekėti.
Taip pat turėkite omenyje, jog individualiuose vazonėliuose žemė išdžiūva greičiau, taigi ir laistyti agurkų daigus teks dažniau.
Užtat jų nereikės pikuoti, o tai didelis privalumas žinant, kaip prastai agurkų sėjinukai pakelia persodinimą.
Agurkai gana rajūs. Jiems reikalinga žemė su daug maistinių medžiagų ir turtinga organikos. Todėl sėjai rekomenduojama naudoti arba specialų parduotuvinį substratą tokioms kultūroms, arba substratą daigams su biohumusu.
Dar viena galimybė – pasidaryti žemių mišinį patiems iš daržo žemės, durpių ir humuso (lygiomis dalimis). Kad mišinys būtų puresnis, pridėkite upės smėlio, perlito arba vermikulito. Normaliam rūgštingumui ir grybelinių ligų profilaktikai įberkite pelenų (1,5–2 stiklines 10 litrų substrato).
Pačių ruoštą žemių mišinį būtinai dezinfekuokite vienu iš tradicinių būdų: perliekite kalio permanganato tirpalu, pusvalandį pakaitinkite orkaitėje 70–90 laipsnių temperatūroje arba tiesiog sulaistykite verdančiu vandeniu. Tik nepamirškite po to apgyvendinti žemėje naudingųjų mikroorganizmų – palieti ją kokio nors preparato su trichodermomis tirpalu.
Daugelis sėklų dabar mus, pirkėjus, pasiekia visiškai paruoštos sėjai – tai yra apdorotos fungicidais. Jeigu įsigijote kaip tik tokių, nieko papildomai su jomis daryti nereikia – galima iškart kišti į žemę.
Bet jeigu agurkų sėklos niekaip neapdorotos, gautos iš kolegų daržininkų ar panašiais keliais, pageidautina jas prieš sėjant dezinfekuoti 20 minučių pamerkiant į rožinį kalio permanganato tirpalą.
Paskui sėklas reikia nuskalauti tekančiu vandeniu, suvynioti į drėgną audinio skiautę ar marlę arba padėti tarp dviejų vatos diskelių ir 2–3 dienas palaikyti šiltoje vietoje.
Visą tą laiką reikia stebėti, kad audinys neišdžiūtų, ir, jei reikia, papurkšti vandeniu iš pulverizatoriaus.
Jau po poros dienų iš sėklų turėtų prasikalti daigeliai – tuomet jas bus galima užkapstyti žemėje.
Priberkite į daigyklas žemių mišinio, sudrėkinkite jį grynu vandeniu ir imkitės sėjos.
Agurkų sėklos terpiamos į 1,5–2 cm gylį, lengvai užbarstomos žemėmis ir papurškiamos nusistovėjusiu kambario temperatūros vandeniu.
Baigus daigyklos uždengiamos maišeliu arba maistine plėvele ir iki pasirodys daigeliai, pastatomos šiltai, kur aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau 24–26 laipsnių.
Agurkams prasikalus į paviršių, šiltnamio sąlygas jiems užtikrinusią dangą reikia nuimti ir palaipsniui ilginti vėdinimo laiką.
Daigyklas sustatykite gerai apšviestoje vietoje, tačiau apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų.
Laistykite agurkų daigelius iš pradžių gumine švirkštyne arba iš švirkšto – atsargiai, kad vanduo tektų tik šaknims.
Tam, kad daigai neišstyptų, juos būtina grūdinti.
Kai išsiskleis pirmieji – dar netikri – lapeliai, aplinkos temperatūrą pamažinkite iki 18–20 laipsnių dieną ir 15–17 laipsnių naktį. Tokioje aplinkoje daigai turi būti laikomi savaitę, o paskui vėl grąžinami į agurkams komfortišką 20–23 laipsnių dieną ir 18–20 laipsnių naktį temperatūrą.
Labai svarbu stebėti, kad daigų šaknys nešaltų, antraip gali išsivystyti šaknų puvinys. Todėl laikykite ant palangės termometrą ir periodiškai tikrinkite jo rodmenis.
Pasirūpinkite ir apšvietimu. Agurkų daigams reikalinga 16–18 valandų šviesos per parą, tad jei natūralios šviesos dar stinga, įsigykite specialią lempą. Tik atminkite: atstumas nuo jos iki augalų turi būti ne mažesnis kaip 15–20 cm – gležni lapeliai gali nudegti.
Tręšti agurkai pradedami po 2 savaičių nuo sudygimo arba pasirodžius tikrajam lapeliui.
Pirmam tręšimui tiks skystos kompleksinės organinės mineralinės trąšos. Likus savaitei iki persodinimo į nuolatinę augimo vietą, agurkai tręšiami antrąjį kartą – tąkart jau daug fosforo turinčiomis trąšomis (pavyzdžiui, geltonu kristalonu).
Griežtai laikykitės ant trąšų pakuotės nurodyto dozavimo, nes tokiems jauniems augaliukams lengva pakenkti.
Žemę šiltnamyje taip pat riekia tinkamai paruošti, jei norite, kad ten perkelti daigai vystytųsi sparčiai ir kuo anksčiau pradėtų žydėti.
Idealiausia buvo dar rudenį žemę sukasti ir pagerinti ją organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostu arba humusu), ar bent jau pasėti sideratų.
Jeigu to nepadarėte, spėsite dar pavasarį. Tuomet ruošdami šiltnamio lysves pridėkite į žemę brandaus komposto, perpuvusio mėšlo arba biohumuso, pelenų (kad rūgštingumą sumažintų) bei mineralinių trąšų (viso makro- ir mikroelementų komplekso).
Likus 1–1,5 savaitės iki daigų perkėlimo į šiltnamį juos reikės pradėti grūdinti.
Kraustytis paruošti augaliukai lengviau pakels persodinimo stresą, greičiau įsišaknys ir mažiau sirgs. Todėl vis išneškite daigus į stiklintą balkoną ar tą patį šiltnamį, kad palaipsniui adaptuotųsi prie temperatūros ir apšvietimo pokyčių.
Kasdien ilginkite tokių „ekskursijų“ laiką, o likus 2–3 dienoms iki didžiųjų kraustynių išneškite vazonėlius ar daigyklas į šiltnamį ir palikite pernakt – žinoma, uždengę agroplėvele.
Sodinti į žemę agurkus galima tik tada, kai ji įšyla iki 14–15 laipsnių per kastuvo gylį. Bet įmanoma šį procesą paspartinti paliejus šiltnamio žemę karštu vandeniu ir porai dienų uždengus polietileno arba agroplėvele. Gerai būtų nepamiršti joje apgyvendinti naudingosios mikrofloros atstovų iš preparatų su trichodermomis ar šieno lazdelėmis.
Idealiausia agurkų daigus į nuolatinę augimo vietą sodinti tik pasibaigus paskutinėms pavasarinėms šalnoms, tačiau jei norite vaisius pradėti skirti labai anksti, teks surizikuoti. Todėl būtinai įsirenkite šiltnamyje lankus, kad prireikus augalus nakčiai būtų galima be vargo uždengti plėvele.
Agurkų daigus būtina tręšti visą jų vystymosi laiką 2–3 savaičių intervalais. Tam reikalinga naudoti tiek organines, tiek ir mineralines trąšas pakaitomis. Iš pirmųjų paprastai naudojamas biohumuso ir piktžolių užpilas (1 litras koncentrato 10 litrų vandens). Iš mineralinių trąšų tiks specialiai skirtosios agurkams, taip pat žalias kristalonas ir pan.
Pavasariniams orams atvėsus geriau būtų trąšomis ne laistyti, bet purkšti, nes iš šaltos žemės šaknys prasčiau pasisavina maistines medžiagas.
Laistyti sodinukus reikia reguliariai ir gausiai, kad žemė permirktų ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.
Esant karštiems ir sausiems orams, agurkai laistomi kas 2–3 dienas, vėsiems ir apniukusiems – rečiau, 1–2 per savaitę.
Kad žemė ilgiau išsilaikytų drėgna, nepakenks ją aplink agurkus mulčiuoti šiaudais arba nupjauta žole.
Didžiulę reikšmę agurkų derėjimui, o ir viso augalo sveikatai turi taisyklingas jų formavimas bei tinkamas pririšimas. Ribotoje šiltnamio erdvėje šių dalykų jokiu būdu negalima ignoruoti.
Be to, savidulkiai agurkai formuojami kitaip nei tradiciškai būdavo auginamos vabzdžių apdulkinamos veislės.
Pagrindinis ūglis nugnybamas tik tuomet, kai jis susilygina su viršutiniu pririšimo tašku arba jį perauga – tai yra išstypsta iki kokių 2 m.
Tada trumpinami šoniniai ūgliai: apatiniai – iki maždaug 25 cm, viduriniai – iki 35–40 cm, viršutiniai – iki 45–50 cm.
Kad geriau cirkuliuotų oras ir ligų tikimybė būtų kuo menkesnė, nuo apatinės agurkų ūglių dalies (pirmų 5 lapų pažastyse) pašalinami visi ūgliukai ir žiedai.
Galiausiai, kai agurkai pradeda megzti, patartina įrengti jiems stiprias atramas, kurios išlaikytų visų ūglių su bręstančiais vaisiais svorį.
12–15 dienų agurkų daigai turi turėti tvirtus 10–20 cm stiebus su trumpais tarpubambliais, gerai išsivysčiusią šaknų sistemą ir 2–3 tikruosius lapus – standžius ir tamsiai žalius.
Prieš sodinant agurkus paruošiamos duobutės 30–40 cm atstumu viena nuo kitos, pripilamos kambario temperatūros vandens ir įberiama po saują maistingojo substrato, naudoto daigams auginti.
Kelios valandos iki sodinant agurkų daigus būtina prilaistyti.
