-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šį keistą žodį daugelis išgirstame atsitiktinai. Pavyzdžiui, kai nusprendę paragauti „kažko tokio“, kas dar nėra nusibodę, užsukame į rytietiškų patiekalų restoranėlį ar vegetarišką kavinę ir išgirstame pasiūlymą atsigerti arbatos su adaptogenais. O kas tai yra iš tikrųjų? Ir kuo čia dėta kova su antsvoriu?
Adaptogenai – tai daugiausia žolelės (tiesa, ne visos – tam tikros, ypatingos), taip pat kai kurie grybai ir šaknys. Jų išskirtinumas tai, kad jie padeda kovoti su stresu, nerimu, nemiga, nutukimu, stiprina imunitetą bei pasižymi kitomis sveikatai naudingomis savybėmis.
Tokios priemonės daugelį amžių buvo naudojamos ajurvedinėje ir tradicinėje kinų medicinoje bei natūropatijoje. Dabar, panašu, eilė atėjo ir vakarietiškai medicinai.
Kininis ženšenis, šventasis (siauralapis) bazilikas, eleuterokokas (sibirietiškasis ženšenis), migdomoji vitanija, kulkšnės šaknis, šaltalankiai, saldymedžio šaknis, rausvoji rodiolė, kordicepsas (grybas), tikrinis blizgutis, dar vadinamas „nemirtingumo grybu“, – tai tik keli populiariausi iš adaptogenų.
Pats pavadinimas – adaptogenai – leidžia suprasti, jog šios žolelės ir grybai sugeba adaptuotis prie žmogaus organizmo poreikių. 2010 metais buvo atliktas plataus masto tyrimas, kurio rezultatai patvirtino, jog adaptogenai pasižymi „terapiniu poveikiu, gali kovoti su streso sukeltomis ligomis ir sveikatos sutrikimais bei pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę“.
Šie augalai gerina antinksčių darbą, veikia streso hormono kortizolio lygį organizme, išsklaido stresą ir nerimą, ir tuo pačiu suteikia energijos bei didina darbingumą, pašalina iš organizmo toksines medžiagas.
O kadangi adaptogenai kovoja su stresu ir slopina kortizolio pliūpsnius, juos vartojant – nesvarbu, kokia forma, – sveikatai daromas ir kitoks teigiamas poveikis. Taigi, be kita ko, adaptogenai:
▪ Gerina imuninės sistemos veiklą.
▪ Mažina autoimuninių sutrikimų, tokių kaip alergija, vilkligė, diabetas, bei vėžio riziką.
▪ Gerina atmintį ir dėmesingumą.
▪ Gerina virškinimą (ypač kenčiantiesiems dėl dirgliosios žarnos sindromo).
▪ Gerina kepenų ir inkstų darbą.
▪ Gerina miego kokybę.
▪ Lėtina organizmo senėjimą.
▪ Gerina potenciją ir vaisingumą.
▪ Gerina medžiagų apykaitą.
▪ Padeda atsikratyti antsvorio.
Kaip geriausia vartoti adaptogenus? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Jie geri bet kokia forma – net ir kaip maisto papildai. Juolab kad tokiu atveju galima pasirinkti reikalingiausius adaptogenų derinius arba vartoti vieną, „gryną“ produktą.
Dar viena galimybė – gerti žolelių arbatas. Kadangi adaptogeninės savybės būdingos daugybei įvairiausių rūšių augalų, būtina atsižvelgti į kiekvieno jų specifinį poveikį ir rekomenduojamas dozes.
Štai keli populiariausi – ir prieinamiausi, – adaptogeninėmis savybėmis pasižymintys augalai.
Ženšenis. Arbata iš ženšenio šaknies yra puikus ir labai sveikas kavos bei energinių gėrimų pakaitalas. Šis augalas taip pat malšina skausmą, varo tulžį ir gerina plaučių darbą. Vaistinis ženšenio poveikis normalizuoja arterinį kraujospūdį, skatina endokrininės sistemos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Sergančiuosius neurozėmis ir išgyvenančiuosius stresą ženšenis ramina. Taip pat ženšenio arbata gerina miegą. Neigiamo šalutinio poveikio šis augalas neturi, prie jo nepriprantama.
Receptas. Ženšenio arbatai paruošti reikės 2–4 g kokybiškos šaknies (šešerių metų). Ženšenio šaknies gabalėlį su vienu pakeliu bet kokios mėgstamos arbatos užpilkite stikline verdančio vandens ir 10 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies arba supilkite į termosą ir palikite nusistovėti 20 minučių. Gerkite geriau iš ryto arba dieną.
Eleuterokokas. Šiame augale yra praktiškai visų tų pačių medžiagų, kaip ir ženšenyje, dėl to jį dažnai ir vadina sibiriniu ženšeniu.
Be gerumų, būdingų visiems adaptogenams, eleuterokokas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina regą ir klausą, bei garsėja itin stipriomis priešvėžinėmis savybėmis. Eleuterokokas didina ląstelių membranų laidumą gliukozei, pastebimai didina riebalų rūgščių oksidaciją.
Vaistinio poveikio turi ir eleuterokokų lapai, ne tik šaknys. Jie ruošiami ankstyvą pavasarį.
Eleuterokokų galima įsigyti įvairiausiais vaistiniais pavidalais arba užsiauginti ir prisiruošti patiems. Jų arbata verdama taip pat, kaip ženšenio šaknies, bet gerai vartoti ir antpilą.
Receptas. Eleuterokokų antpilui reikės 50 g šaknų ir 500 ml alkoholio. Smulkiai supjaustytos šaknys užpilamos ir paliekamos 7 dienas nusistovėti – tik svarbu nepamiršti retkarčiais antpilą paplakti. Vartoti jį rekomenduojama ne mažiau kaip du kartus per parą po vieną šaukštelį – pageidautina pusvalandis prieš valgį.
Rausvoji rodiolė. Ją dažniau išgirsite vadinamą auksine šaknimi. Tokio vardo augalas nusipelnė už išskirtinį teigiamą poveikį organizmui. Žiloje senovėje Kinijos imperatoriai net siųsdavo specialias ekspedicijas į Altajų – auksinės šaknies ieškoti.
Nuo kitų adaptogenų rodiolė skiriasi tuo, kad aktyviai veikia skersinių ir išilginių raumenų audinius, įskaitant ir širdies raumenį. Vos vieną kartą pavartojus šio augalo raumenys sustiprėja, didėja ištvermingumas.
Rausvoji rodiolė pastebimai aktyvuoja bioenergetinius procesus ląstelėse, mitochondrijos geriau utilizuoja angliavandenius, riebalų rūgštis ir pieno rūgštį. Raumenyse ir kepenyse padaugėja polisacharido glikogeno. Rezultatas – raumenys geriau funkcionuoja ir greičiau regeneruoja.
Auksinėje šaknyje esančios aktyviosios medžiagos skatina natūralią apykaitą ląstelėse bei gerina kolageno sintezę, todėl rausvosios rodiolės kursas dažnai įtraukiamas į įvairias lieknėjimo programas. Mat toks augalinis tonikas ne tik padeda žmogui prisitaikyti prie fizinių krūvių ir ribotos mitybos, bet ir išlaikyti audinių elastingumą – taip, atsikračius antsvorio, nelieka suglebusios odos klosčių.
Mandžiūrinė aralija. Kaip ir rausvoji rodiolė, tai vienas veiksmingiausių adaptogenų norintiesiems numesti svorio. Aralija bendrai stiprina bei tonizuoja visą organizmą, aktyvuoja baltymų sintezę, mažina cukraus kiekį kraujyje, nes irgi didina ląstelių membranos laidumą gliukozei. Gliukozės oksidacija ląstelėse taip pat suintensyvėja. Nuo kitų augalų adaptogenų mandžiūrinė aralija kaip tik ir skiriasi tuo, kad labiausiai mažina cukraus lygį – ji net naudojama gydant cukrinį diabetą.
Be to, aralijos šaknis pasižymį šlapimą varančiomis savybėmis, taigi padeda metantiesiems svorį.
Adaptogenai, nors ir natūralios sveikatos stiprinimo priemonės, tinka anaiptol ne visiems žmonėms. Jų paprastai nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims, nes kol kas nėra mokslinių duomenų apie adaptogenų poveikį joms.
Tokių priemonių geriau nevartoti ir kenčiantiesiems dėl aukšto kraujo spaudimo, sergantiesiems širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat prieš pradedant vartoti bet kokius adaptogenus būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kaip nuolat pabrėžia specialistai, jokios žolelės nėra tokios nekaltos, kokios atrodo, tad pradėti reikia iš lėto, mažomis dozėmis, – paskui, su laiku, jas bus galima padidinti.
Jeigu nemėgstate gerti žolelių arbatų, adaptogenus miltelių pavidalu galima berti ir tiesiai į maistą. O tokius, kaip agrastinis (indiškasis) lapainis ar šventasis bazilikas valgyti kasdieną šviežius.
Ir atminkite, kad adaptogenai – kaip daržovės: visada geriau vartoti organiškai užaugintus.
