„Sekundės“ archyvo nuotr.

Abiturientų apsisprendimas nustebino net švietimo strategus

Abiturientų apsisprendimas nustebino net švietimo strategus

 

Abiturientai jau pasirinko, kokius laikys brandos egzaminus. Jų sprendimas nustebino švietimo specialistus: gerokai sumažėjo matematikos egzamino, reikalingo pretenduojant į valstybės finansuojamas studijas, populiarumas. Stebėtinai mažai besirenka laikyti ir istorijos egzaminą.

Šiais mokslo metais miesto mokyklose, įskaitant ir profesines, brandos egzaminus laikys 1 100 abiturientų, Panevėžio rajone – 149.

Miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Minolės Petronytės-Kairienės teigimu, galutinį sprendimą, kokius egzaminus laikyti, abiturientai vis dėlto priima pavasarį, o rudenį įprastai nurodo pasirinkę didesnį egzaminų skaičių. Pasak specialistės, anksčiau vienas abiturientas rinkdavosi vidutiniškai tris–keturis egzaminų, vėliau – jau iki 5-ių, tačiau, kaip rodo pernykštė praktika, ateina laikyti vis tiek tris arba keturis.

Šiemet valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikys 66 proc. Panevėžio abiturientų, 34 proc. – mokyklinį, o tai yra tiek pat kaip pernai. Tačiau anglų kalbos valstybinį egzaminą pasirinko trimis procentais mažiau abiturientų nei pernai – 73 proc.

Mįslė net švietimo strategams

M. Petronytė-Kairienė spėja, kad anglų kalbos egzamino populiarumo mažėjimas gali signalizuoti, jog dalis abiturientų planuoja studijuoti užsienyje ir jiems nėra būtinybės laikyti valstybinį užsienio kalbos brandos egzaminą. Nebe toks populiarus ir matematikos egzaminas. Pernai jį laikė 68 proc. Panevėžio abiturientų, šįmet pasirinko 60 proc. Net šešias procentais mažiau nei pernai abiturientų pasirinko ir istorijos egzaminą. Tokių jaunųjų istorikų beliko 34 procentai.

„Istorijos populiarumas kasmet krenta po kelis procentus“, – konstatuoja M. Petronytė-Kairienė.

Ji svarsto, kad toks abiturientų pasirinkimas atspindi mažėjantį socialinių mokslų populiarumą. Tačiau kodėl gerokai sumažėjo pasirinkusiųjų valstybinį matematikos egzaminą, net švietimo specialistai nedrįsta spėlioti. Mat nors šis egzaminas nėra privalomas, bet reikalingas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą didžiojoje dalyje studijų programų. Nelaikiusiems valstybinio matematikos egzamino durys į nemokamas studijas užtrenktos.

Vokiečių ir prancūzų kalbos nebedomina

Gamtos mokslų egzaminų pasirinkimai Panevėžyje liko labai panašūs į pernykščius – mažėjo maždaug po procentą. Biologijos egzaminą šiemet planuoja laikyti 24 procentai abiturientų, fizikos – 12 procentų, chemijos – 5 procentai. Informacinių technologijų ir geografijos egzaminus rinkosi tiek pat abiturientų kaip ir pernai – atitinkamai 13 ir 8 procentai. Norinčiųjų laikyti rusų kalbos egzaminą Panevėžyje beliko vos vienas procentas – 12 abiturientų. Šiemet neliko laikančiųjų prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų. Pasak M. Petronytės-Kairienės, menų egzaminą pasirinko irgi maždaug tiek pat abiturientų kaip ir pernai – 8 procentai. O technologijų egzaminą laikys 18 procentų, muzikologijos – 1 procentas. J. Miltinio gimnazijoje šiemet rengiami du biologijos brandos darbai.

„Brandos darbas prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Jeigu įvertinama 9 ar 10 balų, prie stojamojo balo pridedama papildomai 0,25 balo“, – sako specialistė.

Istorija nueina į praeitį

Panevėžio rajone šįmet brandos egzaminus laikys toks pat būrys abiturientų kaip ir pernai – 149. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pasirinko 99 moksleiviai, anglų kalbos egzaminą nusiteikę laikyti vos keliais abiturientais mažiau nei pernai – 116. Nedideli pokyčiai stebimi ir renkantis matematikos egzaminą. Jį laikys 102 Panevėžio rajono moksleiviai. O štai besirenkančiųjų istorijos egzaminą gerokai mažėja ir rajone. Šiemet istorijos žinias per egzaminą pasitikrins 43 abiturientai, o tai yra 29 proc. Pernai šio dalyko egzaminą laikė vos ne pusė rajono dvyliktokų – net 48 proc.

„Kaip paaiškinti tokį istorijos egzamino populiarumo mažėjimą, nežinau, matyt, tai susiję su abiturientų ateities planais“, – svarsto rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Ilona Čingienė.

Biologijos egzaminą rajone pasirinko 50 abiturientų, chemijos egzaminą laikys 6, fizikos – 12 abiturientų, informacinių technologijų – 19. Kalbant apie šiuos egzaminus, vyriausiosios specialistės teigimu, juos pasirinkusiųjų pokyčiai labai nežymūs – tik vienu kitu daugėjo ar mažėjo. Tik šiek tiek rajone padaugėjo norinčiųjų laikyti geografijos egzaminą. Jį pasirinko 36 mokiniai.

Rusų, vokiečių, prancūzų kalbų egzaminų rajone nelaikys nė vienas abiturientas. Nė vienas nepasirinko ir rašyti brandos darbo.

Laikančiųjų gretos mažėja

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinkto dalyko egzaminą ar brandos darbą. Iš viso galima rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.

Visoje Lietuvoje brandos egzaminus šįmet rengiasi laikyti 28 254 kandidatai, tai 1 903 mažiau nei anksčiau. Laikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą pasirinko 17 178, anglų kalbos – 18 985, istorijos – 8 942 kandidatai. Laikančiųjų šiuos egzaminus gretos sumažėjo apie 0,5 procento. Tačiau matematikos egzaminą pasirinkusiųjų Lietuvoje sumažėjo beveik 5 procentais. Jį laikys 16 603 kandidatai.

Tarp mokyklinių egzaminų populiariausias technologijų brandos egzaminas, jį laikys kiek daugiau nei pusseptinto tūkstančio abiturientų.

Pirmasis pagrindinės sesijos brandos egzaminas prasidės jau balandį. Anglų kalbos kalbėjimo dalis vyks balandžio 15–17 dienomis, rusų – balandžio 16–17 dienomis, prancūzų ir vokiečių – balandžio 17 dieną. Paskutinis pagrindinės sesijos brandos egzaminas – fizikos – vyks birželio 19 dieną.

Komentarai

  • Viską lemia specialistų perteklius Lietuvoje ir mažos algos, baigus bakalauro ir magistro studijas. O, jeigu atvirai, tai jaunimas į tėvų piniginę nežiūri. Juk į užsienį išvyksta tik vidutiniokai…viskam.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų