Žinia, kad Šeimos namams gresia milžiniška finansinė našta, išmušė iš vėžių čia užuovėją nuo smurto radusias moteris su vaikais. Šiaudinio nuotr.

Geradariams naujas smūgis

Geradariams naujas smūgis

Vienintelės Aukštaitijos sostinėje įstaigos, kurioje priglaudžiamos nuo smurtautojų pabėgusios moterys su vaikais, maitinami vargstantieji, „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus Šeimos namų gyventojos nori pažiūrėti į akis Vyriausybės atstovei Panevėžio apskrityje Kristinai Nakutytei. Kodėl nuo skriaudikų išsivadavusios moterys ir jų globėjai nebemiega naktimis?

Iš vargstančiųjų atimtų lazdą

Kristina Nakutytė reikalauja, kad Savivaldybė atšauktų savo įsipareigojimą apmokėti už nevyriausybinės organizacijos Šeimos namų komunalines paslaugas – apie 5000 eurų per metus.

Vien iš aukų ir projektinės veiklos besiverčiantiems Šeimos namams, pasak jų vadovės Irmos Zabulionytės, ši suma yra tokia milžiniška, kad nutrūkus Savivaldybės mokėjimui nuskriaustųjų užuovėją teliktų uždaryti.

Dvidešimt penkerius metus veikiantys agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus Šeimos namai yra didžiausi Aukštaitijos sostinėje patekusiųjų į bėdą gelbėtojai. Tai vienintelė Panevėžyje užuovėja savo šeimoje smurtą patyrusioms moterims. Vien per praėjusius metus įstaiga priglaudė per 80 asmenų – nuo smurtautojų vyrų ištrūkusių moterų ir jų vaikučių.

Rožių g. įkurtų Šeimos namų labdaros valgykloje kasdien pasisotina iki 50-ies alkstančiųjų, o Vaikų dienos centras tapęs kasdieniu prieglobsčiu daugiau nei dviem dešimtims jaunųjų panevėžiečių.

Tačiau įstaigos vadovė I. Zabulionytė priversta galvoti ne vien apie vargstančiuosius.

Prašysis į valdininkų namus

Savivaldybei atlikus vidaus auditą ir paaiškėjus, kad apmokėdavusi nevyriausybinėms organizacijoms už komunalines paslaugas pažeidė Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas, teisininkai manė suradę visiems tinkamą išeitį. Su Šeimos namais, esančiais Savivaldybės pagal panaudą suteiktose patalpose Rožių gatvėje, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Pagal ją Savivaldybė įsipareigojo ir toliau bent simboliškai remti nuskriaustuosius gelbėjančius Šeimos namus – atlyginti  komunalinių paslaugų išlaidas.

Kai atrodė, kad finansiniai rūpesčiai praslinko, Savivaldybė šį mėnesį sulaukė Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje K. Nakutytės rašto. Jame pareikšta, kad Savivaldybė, apsiėmusi pati apmokėti panaudos teise suteikto pastato išlaikymo išlaidas, viršijo įstatymų įgaliojimus. Tad reikalaujama jau artimiausiame Tarybos posėdyje atšaukti įsipareigojimą Šeimos namams mokėti už komunalines paslaugas.

Tokia žinia išmušė iš vėžių ne tik I. Zabulionytę, bet ir visas Šeimos namų gyventojas. Pasak direktorės, įvykdytas Vyriausybės atstovės reikalavimas tokiai įstaigai reikštų nuosprendį.

„Kodėl kaskart esame priversti muštis į krūtinę įrodinėdami, kad mūsų pagalba reikalinga?“ I. Zabulionytė

„O gal įstatymų pažeidimą matantys valdininkai patys mus įsileistų į savo namus, labdaros valgyklėles atidarytų? Tokios pagalbos, kokią gavau Šeimos namuose, labai noriu paprašyti Vyriausybės atstovės“, – į K. Nakutytę kreipiasi nuo gegužės čia su dviem dukrelėmis besiglaudžianti 28-erių Vilma.

Ji Šeimos namus vadina vienintele savo pastoge, o jų darbuotojos moteriai atstoja ir mirusią mamą, ir rūpestingą tėvą, kokio neturėjo.

„Nežinau, kas man ir mergytėms būtų nutikę, jei ne šitie namai. Gal jau nei manęs, nei jų nebebūtų gyvų. Iki tragedijos plauko tetrūko“, – narkomano draugo pragaru paversto gyvenimo baisybių nepamirš Vilma.

Laikina ramybė. I. Zabulionytė su Šeimos namų darbuotojais ir gyventojomis sulaukė patikinimo, kad bent kurį laiką komunaliniai mokesčiai jiems bus apmokėti – dėl šios įstaigos Savivaldybė su Vyriausybės atstovo tarnyba kausis teisme.

Laikina ramybė. I. Zabulionytė su Šeimos namų darbuotojais ir gyventojomis sulaukė patikinimo, kad bent kurį laiką komunaliniai mokesčiai jiems bus apmokėti – dėl šios įstaigos Savivaldybė su Vyriausybės atstovo tarnyba kausis teisme. Šiaudinio nuotr.

Į sumuštą žiūrėjo kaip į klouną

Bendras gyvenimas su draugu Vilmai tik iš pradžių buvo ramus. Šiam įnikus ne tik į alkoholį, bet ir į narkotikus, namų durys tapo atviros tokiems kaip jis. Beveik niekada šeima nebūdavo viena – vis ėjo svetimi, dažniausiai apsvaigę.

Nors vyras dukryčių nemušdavo, tačiau mažametės matydavo trankomą mamą. Vilma pasakoja būdavusi sumušama taip, kad vyras su savo draugais ją kuriam laikui paslėpdavo nuo svetimų akių – išveždavo į kaimą, kol išnyks mėlynės ir sugis randai.

„Kaimo bobutės eidavo į mane žiūrėti kaip į klouną cirke. Veide sveikos vietos nelikdavo, net jo rankų žymės matydavosi – galėjo pirštų atspaudus imti“, – apie klaikius išgyvenimus „Sekundei“ pasakojo Vilma.

Nors moters kančią matė daugelis, bet visi tylėjo. Ir ji pati prisipažįsta neprašiusi medikų pagalbos, nesiryžusi šauktis policijos – kentėjo tyliai, dargi slėpdama nuo kitų esą šeimos gėdą.

Kol maždaug prieš pusmetį sumušta su dukrelėmis pasibeldė į Šeimos namus. Pasak Vilmos, tik įstaigos direktorės I. Zabulionytės ir darbuotojų dėka pavyko išsivaduoti iš smurtautojo – šeimos kankintojas jau atlieka bausmę už grotų.

Kol vyko teisminis procesas, smurtautojas savo aukos nepaliko ramybėje – patykodavo už kampo, verždavosi ir į Šeimos namus. I. Zabulionytė, pati būdama neįgali ir nedidukė, stodavo skersai kelio, kad uždengtų įbaugintą jauną mamą nuo grasinimais besisvaidančio įtūžusio vyro.

Šeimos namus Vilma vadina tvirčiausiu kada nors turėtu pagrindu po kojomis. Dabar ji tikina jau pajėgsianti savarankiškai gyventi. Siuvėjos amato išmokusi moteris ieško pragyvenimo šaltinio ir tikina nesibaidanti  nekvalifikuoto fizinio darbo.

Realybėje baisiau nei filme

Į Šeimos namų duris pasibeldžia ne vien alkoholikų ir narkomanų smurtą patiriančios moterys. Čia sielos ir kūno žaizdas gydėsi ir tvarkinga ūkininkė. Jos sutuoktinį I. Zabulionytė vadina vadovėliniu smurtautoju: niekas nė neįtartų, kad darbštus, alkoholio nevartojantis, aplinkinių gerbiamas ūkininkas terorizuoja, kraupiai žaloja ir net persekioja pagalbos ieškančią žmoną.

Nors dauguma – nuo smurtautojų bėgančios mamos su vaikais, vis dėlto šios įstaigos duris tenka praverti ir toms, kurių gyvenimas tekėjo ramiai. Kai sudegus namui pensininkė, serganti diabetu, liko kaip stovi – ne tik be būtiniausių daiktų, bet ir be dokumentų, jai neatsirado vietos net Socialinių paslaugų centre, vadinamuosiuose nakvynės namuose. Savivaldybės įstaiga padegėlei negalėjo suteikti pastogės ilgiau nei trims paroms, nes moteris teturėjo po gaisro išduotą laikinąjį asmens dokumentą. Šeimos namai jai buvo užuovėja iki Savivaldybė suteikė socialinį būstą.

Kita panevėžietė, neturėdama kur prisiglausti, važinėjosi maršrutiniu miesto autobusu, kol nelaimėlę pastebėję žmonės patarė nuvykti į Šeimos namus. Moteris, gyvenusi bute su mama, jo neteko, kai vieną dieną su antstoliais atėjusi sesuo išvarė iš namų. Prašyti pastogės ji atėjo neturėdama nė dantų šepetuko.

„Neramu, kodėl kaskart esame priversti muštis į krūtinę įrodinėdami, kad mūsų pagalba reikalinga, kad esame ne pelno siekianti organizacija, verčiamės tik iš aukų ir projektinės veiklos, kad mes visiškai neturime pinigų. Kam naudinga sukelti tokią įtampą?“ – stebisi I. Zabulionytė.

Netgi dauguma Šeimos namų darbuotojų vargstantiesiems padeda vien iš geros širdies – iš 20-ies tik penki gauna atlyginimus.

Dvidešimt penkerius metus veikiantys Šeimos namai yra didžiausi Panevėžyje patekusiųjų į bėdą gelbėtojai. Čia su mamomis atsidūrusiems vaikams ramiau ir saugiau nei tikruosiuose namuose.

Dvidešimt penkerius metus veikiantys Šeimos namai yra didžiausi Panevėžyje patekusiųjų į bėdą gelbėtojai. Čia su mamomis atsidūrusiems vaikams ramiau ir saugiau nei tikruosiuose namuose. Šiaudinio nuotr.

Mato kelią į teismą

Užprotestavusi, kad Savivaldybė apmokėtų Šeimos namams už komunalines paslaugas, Vyriausybės atstovė tvirtina sergstinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Jei Savivaldybė ignoruos jos reikalavimą, K. Nakutytė nusiteikusi kreiptis į teismą.

„Savivaldybė gali mokėti kitais būdais – pirkdama Šeimos namų paslaugas arba per projektus. Šiuo atveju man Savivaldybės požiūris keistas“, – „Sekundei“ teigė K. Nakutytė.

Savivaldybės teisininkai nesutinka su Vyriausybės atstove ir tvirtina nematantys įstatymų pažeidimų. Nors teisės aktai neleidžia iš biudžeto apmokėti nevyriausybinėms organizacijoms komunalinių išlaidų, tačiau, Teisės skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės teigimu, Šeimos namams išimtį galima padaryti.

„Rengiant sutartį buvo ieškoma analogų Lietuvoje, konsultuojamasi su teisininkais. Mes buvome patikinti, kad Savivaldybė šiuo atveju gali ir net privalo padaryti išimtį. Juk išimtis padaryta ne bet kam, o įstaigai, teikiančiai pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms“, – tvirtino D. Svirelienė.

Paklusti Vyriausybės atstovei Panevėžio savivaldybė nenusiteikusi. Pasak vicemero Petro Luomano, Šeimos namams užkrauti finansinės naštos nė nesvarstoma. Jis teigia nesuprantantis K. Nakutytės, daug metų išdirbusios Savivaldybės administracijos direktore ir šių pareigų netekusios prieš porą metų pasikeitus politinei situacijai.

„Ar čia kažkoks kerštas? Ar Vyriausybės atstovo tarnybos teisininkai neturi nei proto, nei širdies? Bet kurį įstatymą taikant turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijais. Jei Vyriausybės atstovė mano kitaip, tegul kreipiasi į teismą“, – tvirtina vicemeras

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų