Kūryba – Vytauto Mačernio garbei

• Sekundė
• Parengė Reda Osteikaitė
• Aktualijos
• 2021.10.15 11:46

„Žemynos“ jaunieji kūrėjai savaip prisiminė Vytauto Mačernio metus.

Benas Kuchalskis (7 kl.)

„2021-ieji – Vytauto Mačernio metai. Septintokai susipažįsta su poeto asmenybe, jo kūryba. Smagu, kad atsiranda bandančių eiliuoti sonetą…“ – sako mokytoja Liudmila Putauskienė.

Nakties sonetas

Vieną tamsią vasaros naktį
Mėnulis apšvietė kelią
Į sapnų ir svajonių šalį,
Kur žvaigždės galveles kelia.

Ten regėjau pasaulį mažą,
Aukso dulkėm nuklotą.
Ten mačiau aš pasaulį mažą,
Ir man buvo beprotiškai gera.

O pabudęs ryte pagalvojau:
Ar tikrai po stebuklus klajojau?
Gal tai buvo tik vizija mano?

Ryto saulė apšvietė kelią,
Spindulėliai paglostė galvą.
Ar tikrai taip pasaulyje gera?

Deimantė Zelenauskaitė (7 kl.)

Rudens sonetas

Apsižvalgyk – aplink puikus pasaulis,
Užklotas lapų patalais.
Jis tarsi margaspalvis kailis,
Kurs šildo žemę vakarais.

Raudonas, žalias ir geltonas
Į kiemą įžengia ruduo.
Jis išdidus tarytum povas,
Pamatęs jį suakmenėjo net akmuo.

Visur ramu, nebeskamba jau dainos,
Išskrido paukščiai į šiltus kraštus,
Ilgai teks laukti, kol jie grįš pas mus.

Aplink tamsu, nesistebi jau niekas,
Kad kyla vėjas, drasko jis lapus…
Ryte išvysime ne tik medžius, bet ir save nuogus…

• Sekundė
• Parengė Reda Osteikaitė
• #Jaunimo kūrybos erdvė