-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau kitą savaitę projektą svarstys miesto Taryba. Jei politikai pritars grandiozinėms statyboms neturint visos tam reikalingos sumos, Savivaldybės administracija imsis ieškoti ir pačių statybininkų.
Panevėžys būtų penktas miestas Lietuvoje, pasistatęs olimpinius standartus atitinkantį 50 metrų baseiną. Tokios infrastruktūros neturi ir kaimyniniai Šiauliai.
A. Jakšto gatvėje esančių sporto rūmų teritorijoje planuojamos amžiaus statybos, kokių ši vieta nemačiusi nuo 1965-ųjų, kai iškilo pirmasis sovietinėje Lietuvoje sporto kompleksas.
Naujojo baseino viziją Panevėžys išsirinko dar praėjusių metų pradžioje. Iš Savivaldybės paskelbtam sporto centro rekonstrukcijos architektūrinio projekto konkursui pateiktų 10-ies darbų geriausiu pripažintas mažosios bendrijos „Studija Heima“ pasiūlymas.
Nugriovus sporto rūmų šiaurinėje pusėje esantį priestatą, kuriame jau tris dešimtmečius dulka nenaudojamas 12,5 m baseinas, tarp ledo arenos ir rūmų suprojektuota nauja infrastruktūra: 50 m ilgio, 10 takų baseinas su sveikatingumo zona, sporto salėmis, kineziterapijos kabinetais, kavine. Be to, planuojama atnaujinti ir dabartinį baseiną.
Skaičiuojama, kad šiai vizijai išpildyti reikės 14,4 mln. eurų. Pati Savivaldybė dar pernai Vyriausybei yra patvirtinusi galinti skirti 35 proc. šios sumos – apie 5 mln. eurų.
Savivaldybė dar nuo 2017-ųjų bando iš Vyriausybės iškaulyti beveik 9 mln. eurų baseino statyboms. Tą vasarą į sporto rūmus atvažiavęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis pareiškė sugrįžęs į praeitį. Anot jo, šitas „sporto kompleksas leidžia keliauti laiko mašina ir grįžti į gilų sovietmetį“.
Kol kas Vyriausybė iš Valstybės investicijų programos šįmet Panevėžio baseinui pažadėjusi 850 tūkst. eurų, o porą ateinančių metų – po 700 tūkst. eurų.
Savivaldybės administracija tikisi, kad valstybės pinigų skirstytojai įvertins ne vien Aukštaitijos sostinės plaukikų pasiekimus – Panevėžys nuo seno minimas kaip pasaulinį pripažinimą iškovojusių plaukikų miestas, bet ir tokio objekto poreikį regione.
„Baseinai nėra komercinis produktas, o socialinis projektas, nereikia tikėtis, kad investicijos į tokias statybas atsipirks. Ir tai ne tik Panevėžiui, o visam regionui reikalingas objektas. Tai bus vienintelis visame regione olimpinius standartus atitinkantis baseinas“, – teigė Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.
Anot jo, tokio masto baseinai veikia kol kas tik keturiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje.
Pasak J. Jasiukaičio, planuojama modernaus baseino statybas užbaigti iki 2025-ųjų.
Naujas baseinas ir sportuojantiesiems reikalinga infrastruktūra prie jo atvertų naują jau šeštą dešimtmetį skaičiuojančių Panevėžio sporto rūmų istorijos etapą. Sovietmečiu šie rūmai, suprojektuoti architekto Jono Putnos, buvo išskirtinis statinys Lietuvoje. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės – tai buvo pirmasis toks sporto kompleksas, pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje.
Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Pirminė stadiono ir sporto rūmų statybos vertė siekė 495 000 rublių. Tokių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jų užbaigimui 1965 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų tarybos paprašė papildomai skirti 200 000 rublių.
Rūmus skubėta pastatyti iki tų metų liepos 21 d. Tądien naujuose sporto rūmuose įvyko Sovietų Lietuvos 25-mečio minėjimas ir sporto rūmai oficialiai atidaryti.
Toks statinys atrodė įspūdingai: 2 000 vietų didžioji ir mažoji salės, du plaukymo – didysis 25 m ir mažasis 12,5 m – baseinai, patalpos sunkiaatlečių užsiėmimams, konferencijoms, kabinetai rūmų darbuotojams, netgi viešbutis. Šios statybos pavertė Panevėžį sportininkų miestu: buvusi mokykla- internatas reorganizuota į internatinę sporto mokyklą. Joje kartu su bendrojo lavinimo dalykais pradėtos vesti ir įvairių sporto šakų pamokos, ją baigė sporto garsenybės.
Sportininkai juokauja, jog galima padėkoti anų laikų statybininkams, nes tokio seno baseino, kokiu lig šiol naudojasi panevėžiečiai, veikiausiai nėra net pasaulyje. Prieš pusketvirtų metų nugriautas Vilniaus Lazdynų baseinas ėjo 35-uosius.
Panevėžio sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno teigimu, ir patys rūmai nuo pat jų pastatymo kapitalinio remonto nėra matę. Rimčiau paremontuoti 1991-aisiais prieš pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir 2003-iaisiais prieš pasaulio ultratriatlono čempionatą.
Dabar iš dviejų sporto rūmuose įrengtų baseinų naudojamas tik vienas – 25 metrų ilgio ir keturių takų. Mažesnis, kuriame kadaise jaunieji panevėžiečiai mokydavosi plaukti, jau tris dešimtmečius užrakintas.
„Po pirmos totalinės ekonominės krizės mažasis baseinas uždarytas tuomet negavus lėšų jam atnaujinti. Jis susidėvėjęs, turėjo daugybę techninių problemų. O nepriklausomybės pradžioje buvo ypač sumažėjęs sporto paslaugų poreikis, anuomet Panevėžys išsivertė su dviem baseinais – sporto rūmuose ir „Žemynos“ mokykloje“, – sako S. Raziūnas.
Dabar, anot S. Raziūno, dviejų baseinų Panevėžiui yra akivaizdžiai per mažai.
„Išsivysčiusiose šalyse baseinų 1000-iui gyventojų tenka keliskart daugiau nei Lietuvoje. Galima dejuoti, kad tokia infrastruktūra brangi, bet investicijos atsipirks per sveikatą. Visame pasaulyje baseinai nuostolingi, niekur nuo to nedingsi“, – teigia Sporto centro vadovas.
S. Raziūnas tikisi, kad pastačius modernų baseiną, rekonstrukcijos sulauks ir patys sporto rūmai. Pasak direktoriaus, jų populiarumas iki karantino buvo gerokai išaugęs.
„Kai bus vientisas kompleksas, be abejo, sporto rūmus irgi reikės atgaivinti. Nesilyginame prie „Garso“ ir nemanome, kad tie rūmai kažkoks paveldas, bet iki karantino juose per metus turėdavome 150 tūkst. apsilankymų“, – sako direktorius.
