P. Židonio nuotr.

Verslininkas: jei vesčiau algą į sąskaitas, netekčiau darbininkų

Verslininkas: jei vesčiau algą į sąskaitas, netekčiau darbininkų

 

Ar įsivaizduotumėte gyvenimą be grynųjų pinigų? Žingsniu į tokią savotišką utopiją galėjo tapti valdžios užmojai priversti Lietuvos darbdavius atlyginimus mokėti tik pervedant juos į banko sąskaitas ir panaikinant bet kokią galimybę algą gauti grynaisiais.

Dabar Seime tonas dėl tokio projekto švelnėja – darbdaviai viliasi sugebėję įtikinti, kad šis siūlymas neturi nieko bendro su kova prieš šešėlį ir naudingiausias jis būtų ne valstybei, o bankams. Visgi pasilikusių prie darbo užmokesčio mokėjimo grynaisiais įmonių laukia patikrinimai.
Lietuvos bankai skaičiuoja, kad be grynųjų šalyje gyvena jau ketvirtadalis jų 35–64 m. klientų. Šiems žmonėms pakanka banko kortelės ir elektroninės bankininkystės savo išlaidoms padengti.
Tai ne tik patogiau, bet ir skaidriau – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi teisės akto projektą, kuriuo siūlo įtvirtinti nuostatą, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti tik pervedimu.
Atlyginimą grynaisiais pinigais pagal naują tvarką būtų galima skirti tik tokiu atveju, jei to pageidauja pats darbuotojas, o darbdavys sutinka. Tuomet apie tokį prašymą darbdavys bent kartą per metus privalėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją ir neišsigąsti, jei inspektoriai nuspręs patikrinti įmonę.
Motyvuojama, kad tokia naujovė prisidės prie šešėlio mažinimo ir padidins darbuotojų apsaugą. Mat Darbo ginčų komisijas kasmet pasiekia beveik po 10 tūkst. reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Dažnai tokiais atvejais darbdaviai įrodinėja, kad viską išmokėjo grynaisiais pinigais, ir pateikia kasos išlaidų orderius, bet darbuotojai tikina, kad jų parašai suklastoti ir už darbą atlygio negavo.

Moka tik į sąskaitą

Pataisų rengėjų duomenimis, daugiausia dienpinigių bei algų grynaisiais šiuo metu mokama transporto ir statybų sektoriuose.
Vienos didžiausių įmonių Panevėžyje Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Egidijus Urbonas „Sekundei“ teigia, kad šioje bendrovėje, kaip ir daugelyje kitų didelių įmonių, atlyginimai darbuotojams visuomet yra mokami tik pervedimu. Vadovo nuomone, taip teisingiausia.
„Dirbame skaidriai, palaikome šešėlinės ekonomikos mažinimą šalyje ir atlyginimus darbuotojams mokame tik pervedimu bei skatiname kitas įmones elgtis taip pat, atsisakant atlyginimų vokeliuose“, – kalba E. Urbonas.

Darbuotojai išsilakstytų

Iš tiesų pastebima, kad grynųjų vis dar neatsisako mažesnes pajamas generuojantis verslas.
Panevėžio regione dirbančios miškininkystės įmonės savininkas Regimantas skaičiuoja, kad iš jo 6 darbininkų tik du atlyginimus gauna banko pervedimu, kiti pageidauja grynųjų pinigų.
Verslininkas tvirtina, jog tai ne jo, o pačių darbuotojų sprendimas. Sunkiems miško darbams žmonių rasti nėra paprasta, dažnai tenka dairyti į kontingentą, kurių banko sąskaitos būna areštuotos, nuskaičiuojamos antstolių.
„Tie darbininkai patys prašo nevesti jiems atlyginimų per banką. Yra žmonių, kurie tokių sąskaitų netgi neturi ir nenori turėti, nes bijo antstolių ir prisikaupusių skolų. Jei pradėsi piršti pervedimus, tai gali ir prarasti darbuotoją – kam jam darbas, kurio didžiąją dalį paims skolų išieškotojai“, – apie realybę miškininkystės sektoriuje pasakoja Regimantas.
Jam pačiam būtų netgi patogiau atlyginimus vesti į banko sąskaitas, nes išgryninant algoms reikalingus pinigus tenka mokėti papildomus mokesčius. Kaip tik dabar darbdavys laukia savo banko sprendimo, kad pastarasis mokestis būtų kiek sumažintas.
„Nors iš tiesų, manau, kad bankas visada ras, kaip pasiimti mokestį už bet kokią operaciją per jį. Jei ne už grynuosius nuskaičiuos, tai už pervedimą. Iš tokių sprendimų išloš tik bankai“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Nemato ryšio su šešėliu

Panašią mintį išsakė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas. Jo teigimu, jau dabar bankai šalyje puikia klesti vien iš administravimo paslaugų. Už pasiūlytos nuostatos, kad darbo užmokestį būtų privalu mokėti pervedimu, D. Arlauskas mato ryškų bankų užnugarį.
„Valdžia nebepajėgia pati susitvarkyti ekonomikos, tai ir pasiduoda bankų spaudimui. Esu tikras, kad su deklaruojama kova prieš šešėlį toks projektas nieko bendro neturi. Akivaizdu, jog tokie dalykai vyksta už apskaitos ribų – ar grynaisiais, ar per banką, kiek darbdavys nuspręs, tiek ir mokės skaidriai“, – mano LDK prezidentas.

Išsikovojo kompromisą

D. Arlauskas guodžiasi, kad darbdaviams atstovaujanti konfederacija bent iš dalies buvo išgirsta Trišalėje taryboje svarstant gana daug diskusijų pakursčiusią naują Darbo kodekso pataisą. Iš pradžių buvo planuojama visai atsisakyti atlyginimų grynaisiais pinigais, bet priimtas kompromisas palikti pastarąją galimybę, jei darbuotojas pageidauja.
„Ne visi mėgsta pervedimus banku, dar yra žmonių, norinčių rankose jausti grynuosius. Be to, tos banko kortelės pasimeta, jomis pasinaudoja sukčiai. Kad dėl to pasitaiko nepatogumų atsiskaitant užsienyje, ir pats esu patyręs. Todėl nereikėtų visiškai atimti galimybės gauti grynųjų pinigų“, – sako D. Arlauskas.
Jo nuomone, visai tinkamas variantas būtų, pavyzdžiui, tris mėnesius per metus darbuotojui atlyginimą mokėti pervedimu, devynis mėnesius – grynaisiais.
„Reikia žmonėms palikti jų konstitucinę teisę į grynuosius pinigus“, – pabrėžia konfederacijos prezidentas.
Visgi jis neabejoja, kad patvirtinus Vyriausybės nuostatą, daugiau darbdavių atlyginimus ims vesti per banką.
„Darbdaviams gal taip bus net patogiau“, – svarsto LKD atstovas.
Pasak D. Arlausko, be bankų, siūlomos ir kitos alternatyvos išmokėti atlyginimus pervedimu. Yra tarptautinių bendrovių, kurios siūlo mokėjimų paslaugas net geresnėmis sąlygomis. Tačiau visuomenei, pašnekovo pastebėjimu, kol kas jos didelio pasitikėjimo nekelia.

Slepiasi po grynaisiais

Svarstant Darbo kodekso pakeitimą dėl atlyginimų mokėjimo, į diskusiją įsitraukė ir Lietuvos bankų asociacija. Ji mato didelę naujovės naudą tiek šalies ekonomikai, tiek užtikrinant darbuotojų teisių apsaugą.
„Grynieji pinigai yra tradicinis ir įprastas atsiskaitymo būdas. Jis suteikia anonimiškumo – niekas nežino grynųjų, kurie atsidūrė mūsų piniginėje, kelio. Dėl tos pačios priežasties jie yra reikšminga šešėlinės ekonomikos mechanizmo dalis. Prieš porą metų Pasaulio banko atliktas tyrimas atskleidė akivaizdų ryšį tarp atsiskaitymų grynaisiais ir ekonominio šešėlio masto: mokėjimai už prekes ir paslaugas, atliekami grynaisiais pinigais, skatina atsiskaitymų slėpimą ir šešėlinį verslą“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Negrynieji pinigai, kaip atsiskaitymo būdas, anot jos, šiuo atžvilgiu suteikia kur kas daugiau galimybių skaidrumui užtikrinti. Taip pat esą garantuoją tvarką ir darbo santykiuose – tiek kalbant apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei jų kontrolę, tiek apie mokesčių mokėjimą valstybei bei jų administravimą.
„Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos siekia formuoti sąmoningą žmonių pasirinkimą, suvokiant grynųjų ir negrynųjų pinigų skirtumus. Kam teikti pirmenybę – gryniesiems ar skaitmeniniams pinigams – galiausiai kiekvienas sprendžia individualiai“, – visgi priduria dr. E. Čipkutė.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dabar daugiau nei trečdalis, apie 38 proc., visų disponuojamų grynųjų pinigų Lietuvoje gaunami kaip atlyginimas.

„Swedbank“ duomenimis, Vilnius išlieka miestu lyderiu, kuriame didžiausia dalis gyventojų nebesinaudoja grynaisiais. Bet per pastaruosius metus esą pasitempė ir kiti šalies miestai bei miesteliai – juose grynųjų nebenaudojančių klientų dalis taip pat išaugo.

 

Komentarai

  • Vokietijoje ar UK jau seniausiai niekas nemoka grynųjų nes tai atviras sukčiavimas .Darbdavys būtų nubaustas o ir jis neturi grynų algoms ,joks darbuotojas nesutiktų imti grynųjų juk tai juodi ,nelegalus pinigai.Kaip gali ES sąjungoje būti tokios nesąmones? Tai pirmas geriausias konservatorių pasiūlymas ,baigtųsi skurdas ir mokesčių nemokėjimas,kainų didėjimas dėl per didelių pinigų šešėlyje .visos valstybės ir darbuotojų blogybės tik iš to kyla .Vokietijoje jokio NT nenupirksi su grynais ir ibanka nenunesi kiek nori .Kada keitė markės į eurus prapuolė namie turėti pinigai ,nes turkai ,rusai bando irgi verstis su grynais.

  • Darbdavys gudrutis moka juodais rodo minimalkes baigtųsi tos nesąmones o tas kur skolingas tegu tik skolas grąžina irgi gudrutis pasiėmė grynais ir nemoka skolu

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų