Šiame Švobiškio dvare, Pasvalio rajone, 1877 m. gimė E. Jodinskaitė. L. Stravinckienės nuotr. 1999 m.

Į Panevėžį atnešusi žodį ir šviesą

Į Panevėžį atnešusi žodį ir šviesą

 

Ieškant medžiagos apie praeities Panevėžyje gyvenusius, dirbusius, kūrusius iškilius, šviesius žmones, kelias neišvengiamai atves į bibliotekas. Įstaigas, kuriose sukaupta daug iškalbingos informacijos, rašytinių prisiminimų, leidinių.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – viena iš tų turtingų, svarbių, garsių žmonių kūrybinį palikimą saugojančių vietų. Šios bibliotekos įkūrėjai panevėžietei Elžbietai Jodinskaitei ir po šimto metų galime nulenkti galvas.

Kaip pasakoja dabartinė bibliotekos darbuotoja, Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus bibliotekininkė Aušra Veličkienė, šių metų svarbių datų kalendoriuje yra ir bibliotekai svarbi data.

Juk 2021-ųjų gruodžio 1 dieną sukaks 100 metų, kai Panevėžyje prie „Aido“ kultūros draugijos buvo įkurtas Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyrius ir jo vedėja paskirta E. Jodinskaitė.

Tačiau iškilmingai bibliotekos šimtmetis bus minimas ne šiemet, o 2022-aisiais. Nes būtent 1922 metų rugsėjo 1 dieną pati pirmoji Panevėžio biblioteka, tuomet knygynu vadinta, tapo prieinama lankytojams.

Pradžia – vedėjos bute

Įkūrus tą knygyną, patalpų jam net nebuvo skirta, todėl E. Jodinskaitė dirbo savo bute – ruošėsi atidarymui, kaupė fondą, tvarkė dokumentus.

Kai oficialiai buvo paskirtos patalpos – trys kambariai savininko Malinino name Šeduvos (dabar Vasario 16-osios) gatvėje, tik tada, 1922 metų rugsėjo 1-ąją, pradėtos išdavinėti knygos, atėjo pirmieji lankytojai.

Pradinį fondą tuomet sudarė 1 397 knygos. Šiais laikais tokio dydžio bibliotekėlę net būtų sunku įsivaizduoti. Dabartinės Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fonduose – apie pusė milijono knygų!

Pirmasis bibliotekos inventorinėje knygoje įrašytas panevėžiečiui išduotas leidinys – trijų dalių Jono Jonilos „Veikalai, veikalėliai ir vertimai eilėmis“. Visi trys šios knygos tomai ir dabar saugomi bibliotekoje, tik, gaila, ne tie patys pirmieji anuomet išduoti egzemplioriai.

Bibliotekos patalpos nebuvo vienoje vietoje – 1930 metais ji perkelta į Respublikos g. skersgatvį, o po kelerių metų – į Savitarpio paskolos draugijos pastatą.

Iki pat 1936 metų knygas skaitytojams išduodanti įstaiga buvo vadinama knygynu – ir tik Lietuvoje priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Valstybinis centrinis knygynas tapo Valstybine centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis.

Panevėžio knygynui tapus biblioteka ir toliau jai vadovavo įkūrėja E. Jodinskaitė.

Elžbieta Jodinskaitė apie 1930 m. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondo nuotr.

Elžbieta Jodinskaitė apie 1930 m. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondo nuotr.

Kentėjo už lietuvišką žodį

Kažin ar dažnas panevėžietis šiandien galėtų atsakyti į klausimą, kas buvo ta E. Jodinskaitė ir kuo ji nusipelnė Panevėžiui.

Todėl verta dar kartą sugrįžti prie pirmosios Panevėžio bibliotekininkės gyvenimo ir veiklos faktų.

O jų labiausiai tinka ieškoti būtent šios moters įkurtoje bibliotekoje.

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomos kelios E. Jodinskaitės nuotraukos ir pluoštas rankraštinių atsiminimų apie ją.

E. Jodinskaitė – bibliotekininkė, filantropė, visuomenės veikėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja – gimė 1877 metais Pasvalio rajone, Švobiškio dvare.

Pradžios mokyklą baigusi bajoraitė mokslą tęsė Mintaujoje, Latvijoje. Gyveno ji pas Joną ir Konstanciją Jablonskius ir ten susipažino su lietuvių tautinio atgimimo veikėjais, draudžiama spauda, slaptąja lietuvių tautine veikla.

Ir neliko abejinga, aktyviai įsitraukė į lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį. Už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą E. Jodinskaitė 1900 metais buvo suimta, kalinta Liepojos (Latvija) kalėjime, tardyta, nubausta vieneriems metams policijos priežiūros.

Tarp geriausių šalyje

Vėliau kelias moterį atvedė į Panevėžį. Pasirinkimas skirti ją kuriamo knygyno vadove buvo labai teisingas.

Pradėjusi vadovauti Valstybinio centrinio knygyno Panevėžio skyriui, E. Jodinskaitė įdėjo daug pastangų, tad jos įkurta ir vadovaujama biblioteka tapo viena geriausių tarpukario Lietuvoje.

1931 metais E. Jodinskaitė buvo priimta į Lietuvos bibliotekininkų draugiją. Panevėžio bibliotekoje su pertraukomis ji dirbo iki 1947 metų.

Kita svarbi E. Jodinskaitės gyvenimo dalis – labdaringa veikla. Ji buvo viena iš Kalinių globos draugijos Panevėžio skyriaus steigėjų, o dar spaudos draudimo metais – aktyvi moksleivių ir kultūros darbuotojų šalpos draugijos „Žiburėlis“ narė, nuolat rėmusi šią draugiją.

Po 1906 metų, kai draugija jau veikė legaliai, E. Jodinskaitė, pardavusi savo dvarelį, gautas lėšas skirdavo neturtingiems moksleiviams šelpti.

Ypač globojo ir šelpė Juozo Zikaro mokinį, būsimąjį skulptorių Bernardą Bučą.

E. Jodinskaitė su svečiais savo namuose Panevėžyje apie 1934 m. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondo nuotr.

E. Jodinskaitė su svečiais savo namuose Panevėžyje apie 1934 m. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondo nuotr.

Vargas ir didelis noras

Suprantama, kad tais laikais biblioteka negalėjo būti įkurta vienu pirštų spragtelėjimu. Vedėjai teko daug pastangų įdėti ne tik knygomis, patalpomis, baldais, etatais rūpinantis, bet ir daugiau įvairių kitų slenksčių peržengiant.

Apie bibliotekos vedėjos kasdienio darbo momentus galima sužinoti pavarčius leidinį – dokumentų rinkinį „Kelio pradžia“, išleistą 2017 metais, minint 95-uosius G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos gyvavimo metus.

Leidinyje gausu įvairiausių dokumentų. Jame nušviečiamas 1921–1940 metų, visą tą laiką vadovaujant E. Jodinskaitei, bibliotekos veiklos laikotarpis. Leidinio sudarytojas – Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus darbuotojas Raimundas Klimavičius.

Knygoje sukaupti išlikę vedėjos prašymų, pageidavimų, siūlymų raštai, laiškai ir atsakymai į juos.

Net sunku patikėti, kiek rūpesčio reikėdavo įdėti, kad pavyktų bibliotekai gauti paprasčiausius daiktus – laikrodį, katalogų korteles, prausyklą ir kt. Nors knygynas buvo valstybinis, bet pinigų jo išlaikymui nebuvo skiriama pakankamai.

Štai raštas, kuriuo 1925 metų birželį E. Jodinskaitė kreipėsi į Valstybinio centrinio knygyno vedėją: (Citatų kalba netaisyta.) „Išnuomavus savivaldybei knygynui didesnį butą yra reikalinga įsigyti šešis stalus, dvylika suolų, tad prašau sulig galimybės kaip greičiau atsiųsti nemažiau kaip 500 litų, kad galima būtų užsakyti jau dirbti, nes iki rudens reikia viską įrengti, o neturint lėšų negalima pradėti darbą“.

Valdžios rezoliucija ant šio dokumento: „250 litų asignuoti“.

Sėdėti neturėjo laiko

Kitąkart E. Jodinskaitė tam pačiam vadovui rašo: „Šiuo pranešu, kad ateinantiems 1931 m. vietinė Apskrities Valdyba paskyrė knygynui pašalpą vietoj buvusiųjų 250 litų tiktai 100 litų. Todėl prašyčiau ar negalima būtų parūpinti daugiau lėšų knygyno išlaikymui iš Švietimo ministerijos.“

Leidinyje „Kelio pradžia“ publikuojama ir keletas E. Jodinskaitės laiškų „Panevėžio balso“ redakcijai.

Štai 1926 metais ji atsiuntė atsakymą į straipsnį, kuriame buvo aprašytas Panevėžio miesto tarybos posėdis, svarstęs pašalpos valstybiniam knygynui klausimą. Posėdyje svarstyta tą pašalpą duoti natūra, tai yra skirti knygynui butą, kurą ir šviesą. O vienas Tarybos narys išsireiškęs, neva vedėja, apžiūrėdama siūlomas patalpas, labiausiai domėjosi, kuriame kambaryje bus jos kabinetas.

E. Jodinskaitė, prašydama įdėti jos laišką į laikraštį, be kita ko, rašo: „Ne man tarnautojai svajoti apie kabinetus! Knygynas į metus turi virš 53 000 knygų ėmėjų į namus ir 33 000 skaitytojų pačioj skaitykloj. Kiekvienam reikia parinkti knygų, be to, daugybė ir kitokių knygyno reikalų, taigi aš neturiu atliekamo laiko ramiai sėdėti kabinete. Man rūpi labiau knygyno lankytojai, o ne mano pačios asmuo“.

Miesto laikraštis „Panevėžio balsas“ ne kartą rašė apie miesto biblioteką. Štai žinutė, spausdinta 1933 metų gruodžio 24 dienos laikraštyje: „Valstybinis Centralinis Knygynas jau naujuose gražiuose Savitarpinės Paskolos Dr-jos rūmuose (Respublikos gt. 14, kur ir „Bangos“ spaustuvė). Salė erdvi, šviesi, gražiai išdabinta įvairių didžiųjų žmonių paveikslais ir jų sukurtais šūkiais. Tai bus didelė (salė) konkurentė Panevėžio salėms (ruošiant vakarus, balius…)“.

A. Marcinkevičiūtė-Bernadišienė ir G. Elisonaitė E. Jodinskaitės kiemelyje prie B. Bučo sukurto fontanėlio Panevėžyje, 1935 m. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos fondo nuotr.

Gelbėjo knygas

Metams bėgant biblioteka plėtėsi, jos fondas didėjo, skaitytojų gausėjo ir ši įstaiga panevėžiečiams tapo svarbi bei reikalinga.

Tačiau netrukus bibliotekoms, kaip ir visai šaliai, teko sunkūs išbandymai, prasidėjo karas, sekė pokario metai. Laimė, bibliotekos nebuvo uždarytos, o knygų fondai, nors labai praretinti, iki galo nesunaikinti.

Panevėžio bibliotekos fondai pradėti naikinti 1940 metais. Per 1945–1950 metus iš jų išimta 25 762 sovietinei ideologijai nepriimtinos knygos.

Tuo metu dirbusios bibliotekininkės kaip galėdamos stengėsi bent dalį knygų išsaugoti, slėpė jas. Jų pastangomis dalis vertingų leidinių yra išlikę.

Su atgimimo banga

1989 metų rugsėjo mėnesį Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.

O laikas jau nešė dar vieną permainą – laisvės ženklus, tad 1989 metais biblioteka kartu su visa Lietuva žengė link jos – subūrė Sąjūdžio rėmimo grupę. 1992 metais bibliotekai buvo perduotas pastatas Respublikos g. 14. Po penkerių metų bibliotekos direktore pradėjusi dirbti Rima Maselytė – dešimtoji jos vadovė.

Ji šiai kultūros įstaigai vadovavo iki 2019 metų.

Didelis šios vadovės nuopelnas, kad G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka dabar yra modernus kultūros centras, šiuolaikiška, inovatyvi, atvira vieta, taip pat senas tradicijas turinti krašto kultūros paveldo skleidėja.

Bibliotekos klestėjimui pasišventusi R. Maselytė buvo įvertinta – už nuopelnus kultūrai apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ , LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, yra išrinkta „Metų panevėžiete“ .

 

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų