-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietis 57-erių Sigitas socialinio būsto irgi laukia jau keletą metų. Vyras nenori viešinti savo pavardės. Po kilusio dalies panevėžiečių nepasitenkinimo dėl šiuo metu įrenginėjamo socialinio daugiabučio Aldonos g. ne vienas jame norintis įsikurti vengia apie tai atvirai kalbėti.
Sigitas, kaip ir daugelis tautiečių, po nepriklausomybės atgavimo patraukė į turtingesnes Europos šalis. Iš pradžių laimę bandė Airijoje, vėliau persikėlė į Didžiąją Britaniją.
„Taip nutiko, kad išsiskyriau su žmona. Savo dalį buto palikau dviem vaikams, o pats su vienu lagaminu išskridau laimės ieškoti svetur“, – pasakojo Sigitas.
Svetur jam teko išbandyti viską: nuo darbo prie linijos vištienos fabrike, greitojo maisto restorane iki statybų ir žemės ūkio. Anot Sigito, net ir dirbant didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus bent jau prieš du dešimtmečius tikrai buvo galima laisvai pragyventi. Galiausiai jis ėmėsi individualios veiklos – remontuodavo namus ir teikė baldų perkraustymo paslaugas.
„Kaip ir daugelis emigrantų, dirbau ne visai legaliai. Tuo metu atrodė, kad viskas taip puikiai ir toliau eisis, pinigų neskaičiavau, tiesiog gyvenau. Nemačiau reikalo investuoti ir į nekilnojamąjį turtą, nors vis kirbėjo mintis kada nors grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo Sigitas.
Prieš beveik aštuonerius metus darbe patirta trauma Sigito gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Nugriuvus nuo pastolių, panevėžiečiui skubiai prireikė stuburo operacijos. Medikai emigrantui gero nežadėjo. Kilus komplikacijų, vyras porą mėnesių buvo ištiktas komos. Prireikė beveik metų, kol Sigitas vėl atsistojo ant kojų. Jis neslepia, kad buvo paniręs ir į depresiją, kurią bandė skandinti alkoholyje.
„Niekada nebebūsiu toks, koks buvau. Ilgiau pavaikščiojus pradeda skaudėti ir tirpti kojos, apie jokį grįžimą į darbą negaliu net galvoti. Džiaugiuosi, kad bent pats savimi pasirūpinu“, – pasakoja panevėžietis.
Nebegalėdamas dirbti fizinio darbo, Sigitas po beveik dviejų dešimtmečių, praleistų svetur, grįžo į Lietuvą. Dar vylėsi, kad savo šalies medikai padarys stebuklą – sugrąžins sveikatą. Deja, patirti pažeidimai buvo negrįžtami.
Beveik metus Sigitas gyveno nuomojamame bute, tačiau nedirbant turėtos santaupos greitai išseko, o neįgalumo pensijos vos užtenka bendrabučio kambarėliui išsinuomoti.
„Dabar mano pajamos nesiekia nė 200 eurų. Vien kambario nuomai išleidžiu 50 eurų. O kur dar komunaliniai mokesčiai, maistas, vaistai? Suprantu, kad reikės mokėti ir už socialinį būstą, bet bent jau galiu tikėtis tvarkingo būsto, o ne landynės su bendrais patogumais ir asocialiais kaimynais“, – kalbėjo nelaimėlis.
Socialinio būsto Sigitas pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Tačiau viliasi, kad pastačius socialinį daugiabutį Aldonos gatvėje eilė gerokai sutrumpės ir jam neteks glaustis svetimuose namuose ilgiau kaip dešimtmetį.
„Su vaikais praktiškai nebendrauju, o ir nenorėčiau jiems užkrauti savo rūpesčių. Į darbą taip pat neturiu vilčių sugrįžti. Sveiki žmonės neranda darbo, o toks luošys kaip aš tuo labiau nereikalingas. Labiausiai norėčiau likusį gyvenimą nugyventi ramiai“, – pripažįsta Sigitas.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rasos Rimšienės teigimu, laukiančiųjų socialinio būsto eilė kasmet trumpėja. Tam įtakos turi ne tik gerėjantis gyvenimas ar gausėjantis socialinių būstų fondas, o ir tai, kad dabar kasmet laukiantieji socialinio būsto turi deklaruoti savo turtą ir pajamas. Vieni užmiršta tą padaryti, kiti išaugus pajamoms teisę į socialinį būstą praranda.
„Eilės socialiniam butui gauti kasmet mažėja. Šiuo metu Panevėžyje jo laukia 256 asmenys ir šeimos. Iki gegužės 1-osios privalu pateikti pajamų ir turto deklaracijas, tad eilė gali dar sutrumpėti“, – sakė R. Rimšienė.
Pernai laukiančiųjų socialinio būsto Aukštaitijos sostinėje buvo suskaičiuojama beveik šeši šimtai. Pasak specialistės, Savivaldybė per metus nuperka vidutiniškai po 10–15 naujų būstų. Tiesa, pastaruosius porą metų beveik visi laisvi būstai buvo skiriami J. Janonio gatvėje esančių dviejų socialinių daugiabučių gyventojams iškeldinti. Iš viso čia buvo įsikūrusi 31 šeima. Panevėžio savivaldybė yra nusprendusi pramoniniame rajone esančius du daugiabučius parduoti aukcione, mat nuolat sulaukdavusi gyventojų skundų dėl taršos, intensyvaus sunkiasvorių transporto priemonių judėjimo ir triukšmo. Be to, čia esančius butus buvo sudėtinga įsiūlyti laukiantiesiems socialinio būsto.
„J. Janonio gatvėje liko gyventi tik viena šeima. Kol kas neturime jai pasiūlyti tokios kvadratūros būsto – laukiame, kol įsigysime ar atsilaisvins turimas. O tuomet abu buvę socialiniai daugiabučiai bus parduodami aukcione“, – kalbėjo R. Rimšienė.
Tokių atvejų, kad būtų atlaisvinami socialiniai būstai, nėra daug. Paprastai taip būna, kai žmogus miršta ar iškeldinamas už skolas. Daug rečiau socialinio būsto gyventojai įsigyja nuosavą pastogę. Didžioji dalis socialinio būsto nuomininkų – vyresnio amžiaus, dėl negalių negalintys dirbti, dėl įvairių priežasčių praradę savo būstus, taip pat buvę našlaičiai ar jaunos šeimos.
Statistika byloja, kad Aukštaitijos sostinėje socialinio būsto tenka laukti apie dešimt metų. Tiesa, tas laikas gali ir pailgėti. Mat yra tokių gyventojų, kuriems pasiūlius atsilaisvinusį socialinį būstą prasideda savotiškas pageidavimų koncertas – netinka mikrorajonas, aukštas ar kitos priežastys. Jau šių metų pabaigoje turėtų būti baigta socialinio daugiabučio rekonstrukcija Aldonos gatvėje. Pagal projektą numatyta, kad po rekonstrukcijos pastatas virs nauju 71-o buto namu. Pirmame aukšte keturi butai bus pritaikyti neįgaliesiems. Suplanuoti 52 vieno kambario butai, 15 – dviejų kambarių ir 4 – trijų. Šiuose butuose bus apgyvendinti maždaug 124 asmenys. Šiam projektui planuojama išleisti apie 2,8 mln. Eur.
O kol žmonės laukia socialinio būsto, jie gali pasinaudoti ir nuomos kompensacija. Kaip paaiškino specialistė, gyventojai gali iš privataus asmens išsinuomoti būstą ir kreiptis į Savivaldybę dėl nuomos kompensacijos. Tiesa, yra tam tikrų sąlygų: būstas turi būti nuomojamas legaliai ir ne trumpesniam kaip metų laiko laikotarpiui, o vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratų naudingojo ploto. Skaičiuojama, kad į nuomos kompensaciją galima pretenduoti tuomet, kai vieno asmens pajamos neviršija 6528 eurų per metus, o tai yra 544 eurų per mėnesį į rankas. Tokia kompensacija Panevėžyje naudojasi jau 36 šeimos.
„Tokiu atveju, priklausomai nuo kvadratūros, vienas žmogus gali tikėtis vidutiniškai apie 46 eurų kompensacijos per mėnesį. Jeigu gyvena du žmonės, susidaro apie 100 eurų kompensacija. Nors nuomos verslas vis dar vaduojasi iš šešėlio, bet kasmet atsiranda po 5–6 naujas šeimas, kurios kreipiasi dėl nuomos kompensacijos“, – sakė R. Rimšienė.
