„Sekundės“ archyvo nuotr.

Pinigų pyragą raikė springdami

Pinigų pyragą raikė springdami

Panevėžio taryba patvirtino, kaip ir iš kiek šiais metais gyvens miestas.

Svarbiausio finansinio dokumento – metinio biudžeto projekto – svarstymas užsitęsė Savivaldybės specialistams vardijant argumentus, kodėl teko atmesti opozicijos pateiktus 22 siūlymus. Tarp jų – nestatyti naujos autobusų stoties, atsisakyti socialiniams ir tarnybiniams būstams planuojamo daugiabučio Savanorių aikštėje.

Biudžetui pritarta balsų dauguma. Visgi opozicija įspėjo, jog Taryboje demokratija liko sutrypta. Tokį pareiškimą meras Rytis Račkauskas pavadino politinėmis priekabėmis, o Tarybos sekretoriatas sako, kad dalis politikų dedasi nesuprantantys, kad posėdžiai vyksta ne pagal norus ir pageidavimus, o pagal Tarybos veiklos reglamente nustatytą tvarką.

Aukštaitijos sostinės planuojamos surinkti pajamos siekia 115 mln. eurų, o išlaidos, kartu su paskolomis miesto erdvių sutvarkymo ir kitiems investiciniams projektams, sudarys apie 120 mln. eurų.

Kaip įprastai, biudžeto pyrago storiausia riekė atriekta švietimui. Jam tenkanti dalis sudaro 44 proc. biudžeto lėšų. Šiai sričiai šįmet tenka 3,8 mln. eurų daugiau nei pernai.

Antroji pagal lėšų dydį – Investicinių projektų programa. Pasak Savivaldybės Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėjos Audronės Meškauskienės, artėja į pabaigą ES paramos lėšų panaudojimo terminas, todėl miestui labai svarbu suspėti užbaigti suplanuotus investicinius projektus. Jiems įgyvendinti šįmet numatyta pasiskolinti 4,7 mln. eurų.

Pagal tenkančią pinigų sumą trečioje vietoje – socialinė parama. Tam šįmet suplanuoti beveik 14 mln. Eur. Išlaidos visoms šioms trims programoms kartu sudėjus sudaro apie 75 proc. viso biudžeto lėšų.

Ne laikas premijoms

Tarybos opozicija buvo pateikusi 22 siūlymus dėl biudžeto paskirstymo. Opozicijos lyderė Gema Umbrasienė pareikalavo, kad Tarybos posėdyje būtų detaliai argumentuota, kodėl nė vienam jų nepritarta.

Opozicija siūlė biudžete numatyti daugiau lėšų kultūros, švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams. Pasak A. Meškauskienės, nors kultūros įstaigų darbo užmokesčio fondas suplanuotas 11,2 mėnesio, darželių – 11,5, o mokyklų – 11,8, tačiau ir praėjusių, ir dar ankstesnių metų patirtis rodo, kad per metus įstaigos sutaupo atlyginimams iš biudžeto skirtas lėšas.

„Anksčiau iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo būdavo ir premijos, ir priemokos mokamos“, – pastebėjo vedėja.

Tarybos opozicija pageidavo 80 tūkst. eurų iš miesto biudžeto atseikėti žaidimų aikštelėms kiemuose įrengti. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, pastaraisiais metais Panevėžyje daug dėmesio skiriama viešosioms erdvėms sutvarkyti, taip pat jose įrengiamos ir naujos žaidimų aikštelės. Tokios iškilo Kultūros ir poilsio parke, Jaunimo parke, „Ekrano“ marių pakrantėje, žaidimo įrenginių atsirado ir Laisvės aikštėje. Pasak direktoriaus, įrenginių vaikams numatyta ir tvarkomame Skaistakalnio parke, Senvagėje. Buvo skirta lėšų ir bendruomenės pateiktam projektui keturių daugiabučių supamame Kniaudiškių ir Žvaigždžių gatvių kieme įrengti žaidimų, sporto ir poilsio erdvei.

„Šįmet tokia priemonė remti bendruomenių iniciatyvas irgi lieka. Jei bendruomenės pateiks projektus konkursui ir panevėžiečiai už juos balsuos, galės atsirasti ir daugiau tokių aikštelių“, – kalbėjo T. Jukna.

Pušynėlis palauks

Opozicija siūlė skirti 8000 eurų skulptoriaus Juozo Zikaro 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Pasak T. Juknos, ir be šio siūlymo Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius jau yra suplanavęs panevėžiečiams ypatingos datos minėjimą.

Dar 95 tūkst. eurų iš biudžeto opozicija pageidavo A. Baranausko pušynėliui Rožyno mikrorajone sutvarkyti. T. Jukna tokį pasiūlymą pavadino „be pagrindimo“. Anot jo, miesto parkus ir aikštes stengiamasi tvarkyti pasinaudojus ES parama, bet to, Rožyno mikrorajono gyventojai buvo pateikę šio pušynėlio sutvarkymo projektą pernai Savivaldybės surengtam Bendruomenės iniciatyvų konkursui, tačiau nesulaukė panevėžiečių palaikymo. Finansavimą gavo kiti du daugiausia miestiečių balsų surinkę projektai.

Stočiai laukia statybos leidimo

Opozicijos pateiktame sąraše buvo ir siūlymas už 521 tūkst. eurų, numatytus naujai autobusų stočiai statyti, sutvarkyti dabartinę stotį.

Pasak T. Juknos, Savivaldybė rengiasi ir statyti naują, ir sutvarkyti senąją. Direktoriaus teigimu, jau baigiamas parengti naujosios stoties techninis projektas, netrukus turi būti gautas statybos leidimas bei planuojama skelbti rangos darbų konkursą. Naujoji stotis suprojektuota Savanorių aikštės pietinėje pusėje, dabartinio perono vietoje atsirastų žalioji zona, kurioje nevažinėtų mašinos, o dabartinį stoties pastatą numatyta atnaujinti ir jame įkurdinti tris įstaigas bei sukurti vietą bendruomenių veiklai.

„Techniniai projektai jau yra parengti ir manau, šis pasiūlymas neracionalus“, – komentavo T. Jukna.

Opozicija kritikavo ir Savivaldybės planą Savanorių a. statyti daugiabutį. Pasak T. Juknos, šio daugiabučio pirmajame aukšte numatyta įrengti Socialinių paslaugų skyrių, pritaikant jo veiklą pagal šiuolaikinius reikalavimus – specialistai, dirbantys individualiai su klientais, turėtų dirbti atskiruose kabinetuose. Direktoriaus teigimu, šiame daugiabutyje taip pat numatyta įkurti socialinius bei tarnybinius būstus, reikalingus kaip viena iš priemonių į miestą pritraukti trūkstamų specialistų.

Iškeltos politinės špagos

Biudžeto svarstymas nuotoliniame Tarybos posėdyje praėjo ganėtinai greitai, bet jo finale žvangėjo politinės špagos. Vicemerui Laurui Jagminui atkreipus dėmesį, kad Tarybos nariai projektą turėjo išnagrinėti komitetuose, ir pasiūlius pereiti prie balsavimo, dauguma politikų sutiko su tokiu siūlymu. Tuomet opozicijos atstovai pareiškė, jog jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti. Žaliųjų partijos atstovas Mantas Leliukas paprašė pertraukos prieš balsavimą. Po jos biudžeto projektą palaikė 15 Tarybos narių, 7 balsavo prieš.

„Sveikinu visus patvirtinus metinį miesto biudžetą“, – pakomentavo meras Rytis Račkauskas.

Po tokių rezultatų opozicija pareiškė, jog buvo pažeistos jų teisės.

„Ką tik buvo pažeistas Tarybos veiklos reglamentas ir mūsų, kaip Tarybos narių, teisė. Mums ne tik nebuvo leista formaliai svarstyti biudžeto, bet ir nebuvo leista pasisakyti. Aš prieš balsavimą kėliau ranką ir norėjau frakcijos vardu paprašyti pertraukos, bet man neįjungėte mikrofono. Demokratija mūsų Savivaldybės taryboje buvo visiškai sutrypta. Ko jau ko, bet sveikinimų čia tikrai nereikia“, – posėdį vedusiam merui pretenziją išsakė frakcijos „Kartu“ atstovė Viktorija Polzunovaitė.

„Jei manote, kad biudžeto priėmimas nėra svarbus miesto funkcionavimui, o manote, kad tik įvairūs samprotavimai, kaip mieste gyventi blogai, yra svarbiausia, tada – taip, tada jūsų nuomonė man suprantama“, – opozicijos atstovės žodžius pakomentavo meras.

Mato priekabių ieškojimą

Kad negalėjusi frakcijos vardu pasisakyti dėl biudžeto, pasipiktino ir žaliųjų atstovė Gema Umbrasienė.

„Kartą per metus svarstomas pagrindinis miesto finansinis dokumentas ir jūs su savo pasirinktu vicemeru sužlugdėte netgi šito klausimo svarstymą atimdami teisę iš opozicijos pasakyti savo nuomonę. Tai labai grubus demokratijos pažeidimas“, – merui ir balsuoti dėl biudžeto paprašiusiam L. Jagminui kirto Tarybos narė.

Anot mero, Tarybos nariai turėjo galimybę išnagrinėti biudžetą, tartis, o kaltinimus žlugdant demokratiją R. Račkauskas įvertino kaip politinį kabinėjimąsi.

„Pagal reglamentą buvo pasiūlymas baigti svarstymus, dėl jo buvo balsuota ir tam pritarta, svarstymo metu padarytos net dvi pertraukos – buvo daug galimybių tartis, buvo papunkčiui atsakyta į kiekvieną opozicijos pateiktą siūlymą. Todėl nereikia ieškoti priekabių“, – opozicijai priminė meras.

Rodo į reglamentą

Tarybos opozicijos priekaištai yra „daugiau nei keisti“, sako Tarybos sekretorius Mantas Navaruckis.

„Šios kadencijos miesto Taryba dirba jau kone du metus, bet dalis tarybos narių vis dar dedasi nesuprantantys, kad posėdžiai vyksta ne pagal norus ir pageidavimus, o pagal Tarybos veiklos reglamente nustatytą tvarką. Taip buvo ir šiuo atveju. Biudžetas buvo pristatytas, jam teikti pasiūlymai aptarti, atsakyta į Tarybos narių klausimus. Svarstymui užsitęsus, Tarybos narys Reglamento nustatyta tvarka pasiūlė nutraukti diskusijas ir pereiti prie balsavimo. Posėdžiui pirmininkaujantis meras negali ignoruoti Reglamento ir elgtis kitaip, nei jame numatyta – jis privalėjo tokį Tarybos nario siūlymą teikti balsavimui“, – aiškino M. Navaruckis.

Anot jo, kadangi Tarybos nariai balsuodami išreiškė valią diskusijos nebetęsti, taip ir buvo padaryta. „Todėl bet kokios insinuacijos apie demokratijos stoką ar Reglamento pažeidimus yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės“, – tvirtina M. Navaruckis.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų