Ligoninėje – piniginiai viražai

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2021.02.20 14:00

Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Panevėžietė, pirmadienį į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių atvežusi smarkiai tinstantį uošvį, įsitikino, kad šį posakį netrukus bus galima vartoti ir tiesiogine prasme.

Suteikus pagalbą, ligonio buvo paprašyta sumokėti už medicinines paslaugas. Artimiesiems pradėjus aiškintis, kodėl skubioji pagalba buvo apmokestinta, jų laukė dar viena staigmena – ligoninės administracija iš karto grąžino sumokėtus pinigus.

Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti Renata, sekmadienį Panevėžio rajone gyvenantis uošvis sunegalavo. Nors jokiais skausmais nesiskundė, jo veidas ėmė sparčiai tinti, po akimis atsirado juodi tarsi vandens kapšeliai. Namiškiai sunerimo dėl senjoro sveikatos. Jie svarstė, kad tokią reakciją galėjo sukelti jo vartojami vaistai arba nušalimas, mat vyras tą dieną buvo nuėjęs iki kaimo parduotuvės apsipirkti.

„Bet atstumas iki parduotuvės tikrai nebuvo toks didelis, kad galėtų taip apšalti veidą. Uošvis atrodė tarsi sugeltas daugybės bičių. Pradėjome įtarti, kad galbūt sutriko inkstų veikla ar atsirado kitų rimtų sveikatos bėdų“, – pasakojo Renata.

Anot jos, uošvis iš karto išgėrė vaistų nuo alergijos. Tačiau būklė tik blogėjo. Pagalbos jie nesulaukė ir iš šeimos gydytojos: į kaimą ji atvykstanti tik du kartus per savaitę – trečiadieniais ir penktadieniais. Tiek laiko laukti buvo per daug rizikinga, todėl vaikai nusprendė sunegalavusį tėvą skubiai vežti į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių.

„Patys uošviai nevairuojantys, o autobusai į kaimą praktiškai nebeužsuka. Jokiomis alergijomis iki tol nesiskundęs uošvis tikrai atrodė labai prastai. Rimtai dėl jo išsigandome“, – pasakojo moteris.

Nesuprato, už ką mokėjo

Atvykę į ligoninę jie buvo informuoti, kad senjoro negalės palydėti. Renata dar bandė paaiškinti, kad uošvis neįgalus, net nežino, kokius vaistus vartoja. Tačiau registratūroje patikino, kad jie patys savo informacinėje sistemoje mato šią informaciją, vyras geba bendrauti, todėl apžiūros kabinete kitų pašalinių asmenų negali būti. Dėl viso pikto Renata paliko savo kontaktinius duomenis.

„Po kokių trijų valandų sulaukėme skambučio, kad atvažiuotume pasiimti. Uošvis pasakojo, kad jam pamatavo spaudimą, padarė širdies kardiogramą ir suleido vaistų nuo alergijos, kuri galbūt kilo nuo nešiojamos kaukės. O už vaistus teko susimokėti 31 eurą“, – kalbėjo Renata.

Tai, kad ligoninėje teko susimokėti už vaistus, ją nustebino. Paprašiusi uošvio parodyti, už kokius vaistus teko pakloti ne tokią mažą sumą, išvydo, kad sąskaitoje faktūroje gydytojo apžiūra įkainota 20,45 euro, slaugytojos priežiūra – 11 eurų.

„Iš karto paskambinau pažįstamai seselei, dirbančiai Panevėžio ligoninėje, paklausti, kokia čia nauja tvarka. Ji tik nusistebėjo, esą pirmą kartą apie tai girdi. Dar kita pažįstama sesutė irgi nežinojo. Labai keista pasirodė, kad net patys ligoninės darbuotojai nežino, už kokias paslaugas tenka mokėti pacientams“, – pasakojo Renata.

Pinigus grąžino

Tad pasiėmusi uošviui išrašytą sąskaitą, Renata kitą rytą nuskubėjo į Respublikinės Panevėžio ligoninės administraciją. Anot jos, kiek kartų pačiai ar su vaikais teko kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių, niekada nėra sulaukusi sąskaitos už suteiktas paslaugas. Dar galima suprasti, jeigu žmogus nėra socialiai draustas, tačiau uošvis pensininkas, tad sveikatos priežiūros paslaugos jam turi būti apmokamos iš ligonių kasų.

„Priimamajame buvo gana daug žmonių. Iš pradžių pagalvojau, gal per skubėjimą registratūroje nepastebėjo, kad uošvis yra draustas. Bet jeigu matė, kokius vaistus vartoja, turėjo ir tą matyti“, – svarsto panevėžietė.

Labiausiai ją nustebino, kad ligoninės administracijos darbuotojai net nesigilino į situaciją – pervertę paciento ligos istoriją, pasidomėjo jo sveikata ir iš karto grąžino sumokėtus pinigus. Renata svarsto, kad tokių žmonių kaip jos uošvis gali būti ir daugiau. Privačiose klinikose visuomet pakabinti paslaugų kainynai, todėl pacientas pats renkasi, ar nori atlikti vieną, kitą tyrimą.

„Senas žmogus, iki tol neturėjęs jokių operacijų ir vizitų ligoninėje, net nelabai suprato, už ką reikia mokėti. Paprašė, tai ir sumokėjo. Jei nebūčiau nuėjusi, niekas tų pinigų nebūtų grąžinę. O kiek gali būti atvejų, kai žmonės moka pinigus nežinodami už ką. Ir kodėl grąžino sumokėtus pinigus, jei paslauga apmokestinta?“ – nesupranta Renata.

Įspėja iš anksto

Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, skubiosios medicinos gydytojas Martynas Banys „Sekundei“ teigė, kad mokėti reikia už paslaugas, nepatenkančias į būtinosios pagalbos kategorijas, kurios nustatomos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Taip pat susimokėti prašoma pacientų, kurie yra neapsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu arba deklaravę gyvenamąją vietą ne Lietuvoje ir nemoka PSDF įmokų. Bet jeigu žmogus turi Europos sveikatos draudimo kortelę, skubioji pagalba suteikiama nemokamai. Atverti piniginę teks ir tuo atveju, kai planines paslaugas norima gauti skubos tvarka.

„Esant neatidėliotinos medicininės pagalbos poreikiui, pagalba visuomet bus suteikta nepaisant asmens galimybių susimokėti. Dėl nebūtinosios pagalbos pacientams kartais tenka sumokėti, tačiau jie įspėjami iš anksto ir patys pasirenka, ar gauti planines paslaugas skubos tvarka ir mokėti, ar laukti šeimos gydytojo vizito. Tokių atvejų būna keletas per mėnesį“, – pabrėžė M. Banys.

Šiuo atveju, anot skyriaus vedėjo, pacientui buvo pasireiškusi alerginė reakcija, nepavojinga gyvybei. Suteikus medicininę pagalbą, paciento paprašyta sumokėti.
„Pacientas vizito metu nebuvo pateikęs visų duomenų apie savo sveikatos būklę, o dėl epideminės situacijos iš artimųjų nebuvo galimybės to sužinoti. Kitą dieną artimiesiems pateikus daugiau detalių apie paciento gretutines ligas ir socialines aplinkybes, sprendimas buvo pakeistas“, – kodėl grąžinti sumokėti pinigai, aiškino M. Banys.

Skubioji pagalba nemokama

Edgaras Voras
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas

Būtinosios medicinos pagalbos mastą ligoninėje nustato Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašu. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokama būtinoji medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams. Ši pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji. Apraše numatyta, kad skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

Kiekviena gydymo įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Jei Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pacientui, kaip šiuo atveju, pagalba suteikiama Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, už suteiktą būtinąją medicinos pagalbą jam mokėti nereikia – paslauga apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Kitaip yra, jei nustatoma, kad suteikta pagalba nėra būtinoji. Už nebūtinosios medicinos pagalbos paslaugas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu gydymo įstaigos atsiskaito: įstaiga sudaro sutartį dėl šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimo šios įstaigos prirašytiesiems gyventojams jos ne darbo metu su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Kiekviena pirminio lygio gydymo įstaiga privalo informuoti savo pacientus, kur jie turi kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirba.

Visais neaiškiais atvejais, kai gydymo įstaigoje prašoma, kad pacientas susimokėtų už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bet jam neaišku, kodėl prašoma mokėti, pacientas ar jo atstovas turėtų kreiptis į įstaigos administraciją. Jei gautas raštiškas atsakymas netenkina, tuomet galima kreiptis į ligonių kasą ar kitas valstybines institucijas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #ligoninė
• #medicina
• #mokestis
• #Panevėžys