-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Daugelio, ypač vyresnio amžiaus, bedarbių žinios apsiriboja gebėjimu naudotis socialiniais tinklais ir internetu. Tad kvalifikacijos tobulinimas ir darbuotojų perkvalifikavimas – didžiausias iššūkis Panevėžiui siekiant išsikeltos kartelės.
Aukštaitijos sostinė vis dar sunkiai atsigauna po karantino, kai duris buvo priverstos užverti ne tik paslaugų, bet ir gamybos įmonės. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių registruota Panevėžyje ir Kaune – po 13,5 proc.
Naujausias Užimtumo tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, kad neretais atvejais rasti kvalifikuotą darbą trukdo ir technologijų neišmanymas – visoje Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Palyginti su 2019 metais, bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.
Visgi su technologijomis nedraugaujančių bedarbių skaičius išlieka dar gana aukštas. Verslo įmonės sparčiai automatizuoja gamybos procesus – monotoninius ir rutininius darbus atlieka robotai. Todėl žmonėms lieka du keliai: arba persikvalifikuoti, arba minti Užimtumo tarnybos slenkstį.
„Akivaizdu, kad skaitmenizavimas liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, jaunimas, užaugęs su technologijomis, tarsi savaime jas moka valdyti, tad didžioji dalis skaitmeninio raštingumo įgūdžių neturinčių asmenų – vyresnio amžiaus. Tiesa, didelė jų dalis puikiai geba naudotis informacijos paieška internete ar socialiniais tinklais, tačiau raštingu laikomas tik toks asmuo, kuris geba valdyti bent pagrindines „Microsoft“ programas.
„Žinoma, daug kas priklauso ir nuo darbo pozicijos, pavyzdžiui, specialistams siūlomuose darbuose 45 procentais atvejų nurodoma, kad reikia darbo kompiuteriu įgūdžių, o kvalifikuotiems darbininkams – jau tik 10 procentų. Kai kur nereikalaujama didelio išmanymo, bet bent minimalūs įgūdžiai būtini. Dabar net vairuotojai logistikoje turi bent šiek tiek valdyti technologijas“, – teigė M. Jankauskaitė.
Per artimiausią dešimtmetį Aukštaitijos sostinė pretenduoja tapti vienu didžiausių robotizacijos centrų. Robotika ir automatizavimas pasirinkta kaip pagrindinė kryptis regiono plėtrai. Panevėžio plėtros agentūra, atlikusi „Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kompetencijų poreikio siekiant pasiruošti ir įveikti Pramonė 4.0 iššūkius“ analizę, atskleidė, kad visuose pramonės sektoriuose ateinantį dešimtmetį dėl Pramonė 4.0 pokyčių labiausiai sumažės poreikis darbuotojų, atliekančių fizines rutinines veiklas – jos yra lengviausiai automatizuojamos. Todėl svarbiausiomis darbuotojų kompetencijomis taps techniniai bei socialiniai įgūdžiai ir informacinių technologijų išmanymas.
Monikos Miniotaitės teigimu, bedarbiai, neturintys darbo rinkai reikiamų įgūdžių, – ne tik Panevėžio, bet viso pasaulio problema.
Pasak Panevėžio plėtros agentūros Verslo aplinkos projektų skyriaus vadovės Monikos Miniotaitės, ta pati problema, kad didelė dalis žmonių neturi reikiamų kompetencijų ir įgūdžių, iškilusi ne tik Panevėžyje, bet ir visame pasaulyje. Nuolatinis įgūdžių stiprinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir darbuotojų perkvalifikavimas taps vienu kertinių iššūkių Lietuvos gamybos sektoriuje Pramonė 4.0 revoliucijos metu: dalis darbuotojų neteks darbų, dalis turės pakeisti arba papildyti savo atliekamas funkcijas, taip pat atsiras ir visiškai naujų profesijų, daugiausia susijusių su naujų technologijų kūrimu bei priežiūra.
„Tų įgūdžių poreikis auga greičiau, nei žmonės spėja jų įgyti. Augantis poreikis darbovietėje dirbti su skaitmeninėmis technologijomis yra ne vien Panevėžio ar Lietuvos, tačiau ir globali tendencija. Ir tam reikalingas visų institucijų nuoseklus bendradarbiavimas“, – teigė M. Miniotaitė.
M. Minionaitės tvirtinimu, kad geriau galima būtų suprasti, kokių kompetencijų reikės darbo rinkoje, ir buvo atlikta analizė. Nustatyta, kad kol kas tik labai nedidelę dalį darbuotojų (5 proc.) pavyktų visiškai pakeisti robotais ir automatizuotais sprendimais, kur kas didesnės dalies darbuotojų (60 proc.) funkcijos galėtų būti iš dalies automatizuojamos arba jų veikla galėtų būti papildoma inovatyviais sprendimais.
„Technologijos leis gamybos sektoriui pereiti prie „baltųjų apykaklių“ darbo pobūdžio. Vis mažiau žmonių dirbs fizinius darbus ir turės ne patys vykdyti gamybos užduotis, o tik prižiūrėti gamybos procesus, analizuoti duomenis, užtikrinti procesų optimizavimą. Technikai ir operatoriai, kurie anksčiau dirbo su įranga ir patys ją valdydavo, ateityje perims inžinierių darbus, o inžinieriai ne tik kurs produktus ar organizuos gamybos procesus, bet turės įsitraukti ir į bendravimą su klientais“, – kalbėjo M. Miniotaitė.
Jos teigimu, kad būtų galima atliepti besikeičiančius darbo rinkos poreikius, būtinas įvairių institucijų sutelktumas. Mat šiuo metu suaugusiųjų mokymas bei perkvalifikavimas nebeatitinka darbo rinkos poreikių ir ateities kompetencijų, susijusių su Pramonė 4.0. Dažnai profesinis mokymas yra nepatrauklus dirbantiems asmenims, norintiems tobulinti esamą kvalifikaciją ar įgyti naujų įgūdžių, reikalingų darbo vietai. Pastebima, kad daugiausia ministerijų koordinuojamos darbuotojų perkvalifikavimo priemonės yra finansuojamos iš Europos socialinio fondo (ESF) lėšų, todėl yra didelė rizika, kad pasibaigus programavimo periodui ir valstybei neužtikrinus tęstinio jų finansavimo, šios priemonės išnyks dėl finansavimo stokos. Be to, daugiausia lėšų skiriama bazinėms arba žemos kvalifikacijos kompetencijoms įgyti ar tobulinti, o tęstinis aukštų kvalifikacijų tobulinimas remiamas mažiau, nors turėtų būti atvirkščiai.
„Atsižvelgiant į darbo rinkos tendenciją, kai aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis auga, o žemos – mažėja, valstybės prioritetas turėtų būti investicijos į aukštos kvalifikacijos kompetencijų įgijimą ir tobulinimą, siekiant, kad jomis galėtų pasinaudoti didesnę motyvaciją turintys ir didesnę pridėtinę vertę galintys sukurti darbuotojai“, – akcentuoja Panevėžio plėtros agentūros atstovė.
M. Miniotaitės tvirtinimu, sparčiai keičiantis gyvenimo tempui, taip pat sparčiai reikia prisitaikyti ir prie darbo rinkos tendencijų. Šiose „technologijų lenktynėse“ svarbus konkurencingumas, visų visuomenės grupių integracija bei bendras požiūris į ateities poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių formavimą bei reikiamų kompetencijų ir kvalifikacijų suteikimą.
Panevėžys jau pasirinko šį kelią – daugiau investuoti į jaunąją kartą. Nors šis procesas bus ilgesnis, tačiau jo rezultatai – geresni. Aukštaitijos sostinėje jau praėjusiais metais pradėjo veikti vienas didžiausių robotikos centrų, kuriamas STEAM regioninis centras.
„Panevėžys nėra kažkuo išskirtinis, taikosi visi, prisitaikys ir mūsų miestas. Jau imamasi konkrečių žingsnių, kad nuo mažų dienų vaikai ugdytųsi reikiamas kompetencijas. Užtruks, kol tie vaikai užaugs, bet šie žingsniai yra būtini“, – sakė M. Miniotaitė.
Komentarai
-
- Agnė
- 10:25 2020.07.29
Rodyti visus komentarus (1)Kokiam darbui, siūlomam Panevėžyje, reikia būti skaitmeniškai raštingu? Darbo vietų nėra. Kad daugiau atrodytų, tos pačios darbo vietos registruotos po kelis kartus.