Nedrąsūs bandymai poezijos pasaulyje

Nedrąsūs bandymai poezijos pasaulyje

Projekte šįkart dalyvauja Juozo Balčikonio gimnazijos literatai – Beatričė Banevičiūtė ir  Tonis Petronis.

Beatričė Banevičiūtė (9 kl.)

Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Miknevičienė supažindina su jaunąja kūrėja: „Jos eilėraščiai – nedrąsūs bandymai įeiti į poezijos pasaulį: rasti savo žodį, savo temas, savitą požiūrį į visa, kuo gyvena žmogus. Bet Beatričė nori kurti, tad yra vilties, kad šis troškimas įveiks baimę.“

Iliuzijų kambarys

Užsidėjusi rožinius akinius nusišypsau –

Viskas mano gyvenime kontroliuojama.

Bet sudūžta iliuzijų stiklas.

Šukės susminga į odą.

Pagaliau kraujas gauna leidimą pabėgti,

Jis tuo ir naudojasi.

Kelio atgal nebėra.

Mimikos

Kai vaidini, šoki, dainuoji,

Ar tikrai vyksta tai, kas vyksta?

Kai veidrodžiui rodai mimikas –

Pykčio, nuostabos, skausmo,

Atrodo, nepatiki net ir jis.

„Viskas gerai. Įskaityta. Pakvieskite kitą.“

Ir tu sutrinki.

Nerandi mimikos prie akimirkos.

Mėta

Nepažinau tavo kvapo.

Jo net negalėjo būti šiose betono džiunglėse.

Leisk man panerti dar kartą į medų,

Į karštą arbatą vaikystės puodely,

Į močiutės rankas…

Ak, mėta, kiek daug dovanoji,

Išdygus žvyre.

Išeitis

Tamsa, apglėbusi mane,

Sunkiasi į vidų.

Kosmoso gelumbės juoduma

Vėl paklaidina

Pakuočių bedugnėj.

Žvaigždės, lyg susitarusios, gęsta.

Skaudžiai teškiuosi žemėn.

Laimė,

Yra portalas į knygų pasaulį.

Tonis Petronis (12 kl.)

Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Miknevičienė: „Tonis eilėraščiuose atsiveria kaip labai jautrus žmogus. Jis kalba apie susvetimėjimą, apie amžinas laimės paieškas, apie troškimą būti savimi. Šitos temos amžinos. Tonis turi galimybių bręsti kaip kūrėjas, augti, to jam ir linkiu.“

Atrodžiau per siauras.

Atrodžiau per keistas.

O vėliau pradėjau patikti.

Visos užrakintos? – Ne.

Visos užrakintos? – Taip.

Virpa iš šalčio virtinėj.

Rėkiau, nors bijojau,

Tylėjau, nors žinojau.

Pamesk tu mane nors vieną kartą

Ir nustosiu kentėti.

Sakei viena, o girdėjau kita.

Sakei du, bet mačiau tris.

Mintys gal klaidžioja, nežinau.

Protas gal skundžiasi, prašau.

Širdis gal pravirko,

Aš esu čia.

***

Velkant nerangią liniją

Ranka tik virpa

Tuščias toks aš tuščias

Jaučiuosi vis

Palik prašau grąžink

Žvilgančią šedevro žvaigždę

Popieriaus senumo darbą

Ir leiski man į save įlipti

Kad vėl pajusčiau

Kvapą tikrą atkirtį nuo kojų

Šokant šokį šį

Ir vėl pakilti man į orą

Beribę visumą nors kartą

Kad vėl save pamilčiau

Taip stipriai kaip anksčiau

Ir ištaisyti klaidą šią

Nelemtą dieną kai aš palikau

Kai dar nieko nesupratau

Kai buvau tik mažas

Niekam tikęs

Jums tik į mane žiūrėti.

***

Paskandinau save

Į sunkų ir bekvapį

Į sūrų ir troškų

Į saldų vandenyną

Tavo akyse

Tavo aukso spalvoje

Jame aš tik mačiau

Jame aš tik girdėjau

Niekada nejutau

Niekada neragavau

Tik įsivaizdavau

Tai ko negalėjau

Tai ko nežinau

Tai ko troškau iki beprotybės

Kol atėjo laikas

Laikas išnirti

Tikrai labai keista

Kodėl taip greitai

Jei tave tik vakar mačiau

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų