-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki šiol sostinėje, Operos ir baleto teatre, profesinių aukštumų siekiantys jaunieji profesionalai pasirodytų ir Panevėžio muzikinio teatro scenoje.
„Sujungsime Operos ir baleto teatre dirbančius pedagogus, dirigentus, atsinaujinantį Panevėžio muzikinį teatrą bei Muzikos ir teatro akademiją“, – planuoja Operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas.
Jo vadovaujamame teatre jau daugiau nei 15-iolika metų veikia operos stažuotojų programa, kurioje mokosi geriausi jaunosios kartos vokalo meistrai. Dauguma jų – magistrantūros studijas baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai.
Kiekvieno sezono pabaigoje Operos ir baleto teatro rengiamoje atrankoje ši programa sulaukia milžiniško susidomėjimo. Patekti į ją pretenduoja iki 60 studijas baigusių jaunosios kartos operos solistų, tačiau atrenkami vos 4–6 perspektyviausi atlikėjai.
Pasak J. Sakalausko, Operos ir baleto teatras dėl savo užimtumo neturi galimybės visiems stažuotojams skirti pagrindinius vaidmenis, nors jaunieji talentai dažnu atveju yra labai perspektyvūs.
„Reikia pripažinti, kad į mūsų stažuotojų programą atrenkami išties labai geri atlikėjai. Jie tikrai papuoštų bet kurį operos ir baleto teatrą pasaulyje, bet neišvažiuoja į operos studijas užsienyje, nors galėtų tą padaryti. Jei jie pasirenka Lietuvą, turime suteikti jiems galimybes tobulėti čia. Operos studija Panevėžyje būtų puiki galimybė ir mums auginti naujus talentus, ir Panevėžiui turėti gerų spektaklių“, – įsitikinęs J. Sakalauskas.
„Tai būtų stipri operos solistų ruošimo bazė Panevėžyje, kai profesionalūs atlikėjai integruojami į Muzikinį teatrą ir kartu ruošiami Operos ir baleto teatro scenai.“
N. Jakštonis
Jis neabejoja, kad operos studijos projektas bus patrauklus jaunosios kartos operos atlikėjams.
„Kiekvienas jaunas solistas džiaugsis galimybe įeiti į operos rinką“, – mano Operos ir baleto teatro direktorius.
Planuojama, kad dviejų teatrų bendras projektas – operos studija – galėtų startuoti jau kitą sezoną. Iki tol turi būti atlikti parengiamieji darbai, pasirašyta abiejų teatrų bendradarbiavimo sutartis. Numatoma, kad operos studija galėtų būti išlaikoma iš projektinių lėšų.
Anot J. Sakalausko, idėja suvienyti jėgas su Panevėžio muzikiniu teatru gimė po susitikimo su pastarojo direktoriumi Nerijumi Jakštoniu.
„Pamatėme žmones, kurie tikrai nori veikti, dirbti ir tobulėti. Operos ir baleto teatras padės plėtoti jiems savo veiklą, nes čia matau didžiulę prasmę“, – teigė J. Sakalauskas.
Anot jo, idėja bendradarbiauti abiem teatrams kartu plėtojant jaunųjų operos solistų rengimo programą nuo žodžių prie konkrečių veiksmų perėjo sulaukus Panevėžio savivaldybės palaikymo. Kaip dviem kultūros įstaigoms suvienyti jėgas, aptarta prieš savaitę jųdviejų vadovų susitikime su Panevėžio meru Ryčiu Račkausku.
Muzikinio teatro direktorius N. Jakštonis
Muzikinio teatro direktorius N. Jakštonis tvirtina, jog operos studija bus ne tik savotiškas startas jauniesiems profesionaliems operos solistams, bet ir šansas Panevėžiui.
„Tai būtų stipri operos solistų ruošimo bazė Panevėžyje, kai profesionalūs atlikėjai integruojami į Muzikinį teatrą ir kartu ruošiami Operos ir baleto teatro scenai. Operos ir baleto teatro aukšto lygio muzikantai, koncertmeisteriai ne tik operos studijos solistams, bet ir Muzikinio teatro orkestrui rengtų meistriškumo pamokas ir suteiktų labai daug žinių“, – panevėžiečiams atsiveriančią galimybę tobulėti mato N. Jakštonis.
Panevėžio muzikiniame teatre šiuo metu dirba apie 90 kūrybinių darbuotojų. Teatras per metus pastato po vieną premjerą ir parodo keturis anksčiau sukurtus spektaklius. Didesnę jo repertuaro dalį sudaro teatro simfoninio, styginių orkestrų, taip pat pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ koncertinės programos.
Panevėžio mero R. Račkausko teigimu, Muzikinio teatro bei Operos ir baleto teatro – šio žanro flagmano Lietuvoje – bendri kūrybiniai projektai neabejotinai kilstelėtų Panevėžį į kitą kultūros lygį.
„Imponuoja Operos ir baleto teatro vadovo J. Sakalausko plačiai suprantama kultūrinė misija, matant galimybę bendradarbiauti su Muzikiniu teatru. Galime pasidžiaugti, kad Panevėžyje atsinaujina ne tik parkai, bet ir plečiasi kultūrinis laukas“, – sako meras.
Komentarai
-
- Laura M.
- 19:35 2019.11.16
-
- Fa
- 10:50 2019.11.17
-
- Batuta
- 20:44 2019.11.16
-
- Batutai
- 21:33 2019.11.16
-
- -tai
- 10:57 2019.11.17
-
- smulkusis prekybininkas
- 10:59 2019.11.17
Rodyti visus komentarus (6)Suuuper! Linkiu, kad šita puiki idėja nustelbtų J. Miltinio teatro skandalus.
atvažiuos išvažiuos ir dar pinigus išsiveš, o Muzikinis prie suskilusios geldos liks. Jei patys neišgali, jėgų neturi, tai visokie unikalūs vieninteliai šalyje ir tt susijungimai kam reikalingi?
Geriau pilnus spektaklius iš Vilniaus atvežti, rodyti kaip gastrolinius, nes tai ir pigiau, ir paprasčiau.
O kas pritars tiems solistams, orkestras repetuodamas 2 kartus per savaitę, lygio jokio nepasieks, muzikantai atvažiuojantis iš Vilniaus, atvažiuoja kaip į svečius pasižmonėti.
Dabar gal ir važiuoja, kaip jūs sakot, pasižmonėt, bet abejoju, ar taip jau žmonėsis stažuotojai, kuriems reikia ir treniruočių, ir vietos operos rinkoje.
Gyvenu Vilniuje – dirbu Panevėžyje pilnu svoriu, pilnu užsidegimu? Operos ir baleto teatre krūvio atsisakau kad tik darban Panevėžyje pavažinėti galėčiau?
Ar šioje šalyje per daug pinigų kultūrai, kad dalį jų būtinai reikia muzikų kelionėms maršrutu Vilnius -Panevėžys – Vilnius kasdien nurašinėti? Vienas nusirašys po 20 eurų kasdien, o tai bent 440 eurų per mėnesio darbo dienas. Gal geriau kultūrininkui muzikui tais 440 eurų algą pakelti? Ar senai kultūrininkai streiku grasino? Kur bardakas ten ir lėšų nėra arba jas iššvaisto va šitaip.
Jeigu taip mūms į Panevėžio miesto turgų sugalvos desantą prekiautojų iš Gariūnų turgaus nuleisti tai mes streiką tokį surengsime kad maža nepasirodys.