Skaičiuojama, kad Marijonų gatvėje atsidariusių Bendruomeninių šeimos namų paslaugomis per trejus metus turėtų pasinaudoti apie 700 klientų. M. Garucko nuotr.

Mieste – naujos paslaugos šeimai

Po ilgokai užtrukusio pasirengimo Panevėžyje pagaliau oficialiai duris atvėrė Bendruomeniniai šeimos namai. Tokie rajone veikia jau beveik pusantrų metų ir jų paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų.

Nors rajone ar kituose miestuose tokie namai veikia jau kurį laiką, Panevėžys iki šiol jų neturėjo. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė tikina, kad miestas irgi nepavėlavo – laiku spėjo įšokti į traukinį. Liepą pasirašyta finansavimo sutartis ir vakar Marijonų gatvėje atidaryti Bendruomeniniai šeimos namai. Pasak S. Jakštienės, šią paslaugą pristatyti rengtasi dvejus metus – su įvairių sričių specialistais skaičiuota, koks būtų jų poreikis. Atlikus skaičiavimus manoma, kad šių namų teikiamomis paslaugomis per trejus metus turėtų pasinaudoti apie 700 klientų.

„Norėtųsi, kad projektas vėliau būtų tęstinis ir paslaugos būtų teikiamos toliau. Neaišku, ar bus skirtas koks tolesnis finansavimas, ar prisidės savivalda“, – sako S. Jakštienė.

Bendruomeniniai šeimos namai orientuoti į kompleksines paslaugas šeimai. Administracijos direktoriaus pavaduotojos teigimu, čia bus teikiamos psichologo, sociokultūrinės ir mediacijos – neteisminio sutaikinimo – paslaugos, organizuojami šeimų klubai.

S. Jakštienė pasakoja, kad iš pradžių galvota šias paslaugas teikti tik neprobleminėms šeimoms. Manyta, kad rizikos šeimos ir taip jas gauna, tačiau galiausiai nuspręsta pagalbos ranką ištiesti visoms šeimoms, suteikti joms pagalbą kilus mažesniems ar didesniems nesklandumams, krizės momentais. Pasak S. Jakštienės, tokia prevencija užkirstų kelią rimtesnėms problemoms šeimoje.

Šie Bendruomeniniai šeimos namai veiks vieno langelio principu. Atėjus žmogui, darbuotojai išsiaiškins, kokių paslaugų jam reikia, su kokiais sunkumais susidūrė, ir nukreips pas tuos, kas gali padėti juos įveikti. Administracijos direktoriaus pavaduotoja sako, jog čia būtų galima gauti ir visą reikiamą informaciją apie socialines garantijas, paramą, nevyriausybinių organizacijų kontaktus ir panašiai.

Poreikis didžiulis

Panevėžio rajone jau antrus metus veikiančių Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė Lijana Žlibinienė sako, kad per beveik pusantrų veiklos metų paaiškėjo, jog rajono gyventojams labiausiai reikia individualių konsultacijų. Taip pat čia teikiamos grupinės psichologo ar individualios pozityvios tėvystės konsultacijos bei mokymai. Organizuojami žygiai, kviečiami lektoriai skaityti paskaitas.

Rajono Savivaldybė skaičiavo, jog per trejus metus Bendruomeninių šeimos namų paslaugomis pasinaudos 540 asmenų, tačiau per beveik pusantrų metų jau turima 650 unikalių klientų, tai yra žmonių, kurie užpildė vieną anketą, o naudojasi įvairiomis paslaugomis. Dėl to L. Žlibinienė stebisi, jog gerokai daugiau gyventojų turintis Panevėžys numatė, kad šių paslaugų kreipsis tik 700 klientų. Ji svarstė, gal toks apskaičiuotas nedidelis poreikis priklauso ir nuo mieste teikiamų kitų paslaugų.

Pratina prie psichologo

L. Žlibinienės teigimu, rajone Bendruomeniniams šeimos namams labai talkina mokyklų ir darželių pedagogai, seniūnijų socialiniai darbuotojai. Daugiausia dirbama su visa šeima. Pavyzdžiui, mokykloje ar darželyje pedagogai pastebi vaikui kilusius sunkumus, bendradarbiauja su seniūnija. Jei šeimoje yra bėdų, socialinis darbuotojas vyksta į ją, pasiūlo ir Bendruomeninių šeimos namų paslaugas.

Į juos gali kreiptis bet kuris rajono gyventojas. 70 procentų apsilankiusiųjų yra šeimos, kita dalis – išgyvenantieji netektis, susidūrusieji su sunkiais gyvenimo periodais. Pagalbos kreipiasi ne tik šeimos su vaikais, bet ir senjorai. Pasak L. Žlibinienės, pavyzdžiui, seneliai, nesusitvarkantys su jiems paliktais anūkais, jų tėvams išvykus į užsienį.

„Dar atliekame labai didelę misiją – pratiname kaimo žmogų prie psichologo, supratimo, kad į jį kreiptis yra normalus procesas. Matome, jog pramušėme ledus. Dažnas galvojo, ar aš čia koks „durnius“, kad eisiu pas psichologą“, – pasakojo L. Žlibinienė.

Tiesa, nors šios paslaugos ir labai reikalingos, psichologų rajone trūksta. Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė neabejoja, kad jų esant pakankamai, rezultatai būtų dar geresni.