Moderniausias gydymas nepadės, jeigu ligonis nepaisys gydytojo patarimų

Prostatos vėžys klastingas – jam atsinaujinus po gydymo ligonis gali nieko blogo nejausti. Kartais tokie nereikšmingi simptomai kaip prasta nuotaika, silpnumas, nenorėjimas nieko daryti gali būti priežastis laiku atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje tyrimą.

Ne pasaulio pabaiga

Neseniai atliktas tyrimas „Ne išgyventi, o gyventi“ parodė, kad nustatyta prostatos liga vyrus gali privesti prie savižudybės. Specialistai dėl to tik skėsčioja rankomis: dabar yra tiek daug galimybių gydytis, tad tikrai nereikėtų nusiminti.

Visi prostatos vėžiu sirgę vyrai privalo nustatytu laiku apsilankyti pas gydytojus ir būtinai atlikti PSA tyrimą, nepaisant to, kiek metų praėjo po gydymo.

Kas kiek laiko pacientas turi atlikti PSA tyrimą, nustato urologas, kuris žino paciento ligą. Paprastai, jeigu žmogus buvo gydytas nuo didelės rizikos prostatos vėžio, iš pradžių PSA turi tirtis kas 3 mėnesius, vėliau – kas 6, ilgainiui – kasmet. Jeigu jam buvo nustatytas mažos rizikos vėžys – pradžioje – kas pusmetį, vėliau, kai liga tampa lėtinė, bent kartą per metus, jei gydomas hormonų terapija – kas 3 mėnesius.

Respublikinės Panevėžio ligoninės onkologas Andrius Preidis teigia, kad jauniausiam jo pacientui, kuriam buvo išplitęs agresyvus prostatos vėžys, buvo vos penkiasdešimt.

„Šis žmogus vartoja vaistus jau dvejus metus. Jo būklė stabili, pats apsitarnauja ir namie dirba įvairius darbus“, – pasakoja gydytojas.

Deja, nėra specifinių simptomų, kurie padėtų įtarti, kad liga pabudo. Tik esant užleistam prostatos vėžiui prasideda kaulų skausmai, kai kuriems ligoniams – šlapinimosi sutrikimai. Jeigu ligonis buvo operuotas ar jam taikytas spindulinis gydymas, – pagrindinis atsinaujinusios ligos požymis – didėjantis PSA rodiklis. Po radikalaus gydymo jis turi būti neišmatuojamas.

Vis dėlto kartais pasitikrinti būtina ir nelaukiant „eilės“. Įspėti apie atsinaujinusią ligą gali didėjantis PSA bei požymiai, į kuriuos dažnai nekreipiame dėmesio. Gydytojai paciento klausia, ar jis energingas, ar jam rūpi šeimos reikalai, ar nesiskundžia skausmais, ar jo nepykina, ar nesijaučia esąs ligonis, daugiau laiko praleidžia lovoje, o gal ėmė baimintis mirties, prarado viltį, kad pavyks nugalėti ligą, nuliūdo, ėmė vengti draugų ir šeimos, tapo nervingas? Šie klausimai galėtų būti naudingi ir ligonio artimiesiems, – atsakę į juos jie anksčiau nei kiti gali pastebėti, kad vyrui ne pavasario nuovargis, o atsinaujino liga. Tokiu atveju reikia paskatinti jį atlikti PSA tyrimą.

„Bandantys paslėpti savo ligą vyrai klysta – daug lengviau kovoti su liga dviese, – teigia gydytojas. – Moterys ir aktyviau diskutuoja dėl galimo gydymo, ir neretai padeda vyrui pasirinkti. Jos turėtų atidžiau stebėti vyrą ir paskatinti jį pasitikrinti“, – sako gydytojas.

Liga netikėtai atsinaujino

Julius nuo prostatos vėžio buvo gydytas prieš 12 metų. „Gydymo rezultatai buvo geri, gydytojai sakė, kad pasveiksiu. Iš pradžių turėjau sveikatą pasitikrinti kas kelis mėnesius, vėliau – kasmet. Kaskart iš gydytojo išeidavau smagiai nusiteikęs, nes tyrimai buvo geri ir gerai jaučiausi. Laikas bėgo, užmiršau, kad sirgau, tapo kvaila vaikščioti į polikliniką ir ieškoti ligų“, – prisimena 66-erių vyras.

Tačiau prieš kelis mėnesius jo savijauta suprastėjo, kartais kur nors vis susopdavo, tapo piktas ir net žvejyba, kurią jis labai mėgo, ėmė erzinti. „Žmona, nebeapsikentusi dūsavimų, nuvarė mane pas šeimos gydytoją. Kraujo tyrimas parodė, kad PSA kiekis yra padidėjęs. Teko važiuoti pas urologus“, – pasakoja vyras.

Ten, atlikus išsamesnius tyrimus, buvo nustatyta, kad Juliui atsinaujino prostatos vėžys ir jau yra metastazių kauluose. „Dabar laukiu, ką jie nuspręs, kaip gydys. Barė, kad nedariau PSA tyrimų, tuomet ligą būtų nustatę anksčiau“, – guodžiasi kupiškietis.

Dabar apie 80 proc. ligonių, kuriems naujai nustatytas prostatos vėžys, galima išgydyti. Kitiems, kuriems nustatomas išplitęs vėžys, ligą galima pristabdyti. Būna, kad atsinaujina ir gydytas pirminis vėžys. Ir tokiu atveju galime sustabdyti ligos plitimą, duoti žmogui galimybę gyventi.

Tokie žmonės gali gyventi be didelių negalavimų ir 2–3 metus, ir 15. Tai priklauso nuo ligos piktumo.

Yra daug galimybių

„Šiais laikais yra labai daug galimybių gydyti, – teigia gydytojas A. Preidis. – Tokiems ligoniams galime skirti hormonų terapiją, skausmingas metastazes gydyti spinduliais. Jeigu liga vis tiek plinta, skiriame vadinamąją antros eilės hormonų terapiją ar chemoterapiją, dar vėliau galima skirti antros eilės chemoterapiją ar gydymą radioaktyviu radžiu.“

Šitaip gydomi žmonės, kuriems agresyvus vėžys išplitęs, pasak gydytojo, gali gyventi ir penkerius metus. Jeigu yra neagresyvus metastazavęs prostatos vėžys, – gerokai ilgiau.

Vis dėlto mokslininkai ieško kitų būdų suvaldyti prostatos vėžį. Jie stengiasi pažinti jo atsiradimo ir vystymosi mechanizmus – biogenetinius žymenis. Nuo jų priklauso, kokie vaistai geriau veikia. Kai tai bus įrodyta, kiekvienam ligoniui gydytojai galės skirti veiksmingiausių vaistų. Be to, šie vaistai turėtų būti minimaliai toksiški ir maksimaliai efektyvūs.

Tačiau net moderniausi vaistai nepadės, jeigu ligonis nebendradarbiaus su gydytoju ir neklausys jo patarimų. „Yra pacientų, kurie reguliariai neatlieka PSA tyrimų, nesilanko pas gydytojus, nors žino, jog visuomet yra tikimybė, kad liga gali atsinaujinti net praėjus daugeliui metų po gydymo“, – tvirtina specialistas.