Kelsimės valanda anksčiau

Kelsimės valanda anksčiau

Pereiname į vasaros laiką. Daugelis žmonių nenorėtų sukioti laikrodžio, tačiau, nors diskusija Europoje prasideda, greičiausiai taip gyventi teks bent iki 2021 metų.

Miglotos perspektyvos

Sekmadienį suksime laikrodžio rodykles viena valanda į priekį. Daug kam tokia tvarka nepatinka ir jau kurį laiką kalbama, jog reikėtų leisti kiekvienai valstybei pačiai rinktis dėl sezoninio laiko taikymo, tačiau ar Lietuvai pavyks tuo įtikinti Europos Komisiją, neaišku.

Apie laikrodžio rodyklių sukiojimo atsisakymą paskutinį kartą kalbėta dar 2016 metais, kai ES buvo sudaromas grafikas ateinantiems penkeriems metams. Tuomet buvo atlikta vasaros laiko taikymo šalyje poveikio įvairioms sritims analizė ir skelbta, kad nebuvo nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis. Tad ir vėl nebuvo pasiūlyta keisti žiemos ir vasaros laiko įvedimo sistemos. Nepraėjus penkeriems metams, vėl kalbama apie galimybę keisti nuo 2001 metų galiojančią tvarką.

Vyriausybės Spaudos tarnyba sako, kad Lietuva ir dar kelios ES valstybės šiuo metu aktyviai diskutuoja dėl laikrodžių sukiojimo žalos ir siūlo direktyvos atsisakyti.

„Neseniai Vyriausybėje vykusiame pasitarime Užsienio reikalų ministerijos atstovai pateikė per Lietuvos ambasadas ES valstybėse surinktą informaciją apie visų kitų 27 bendrijos šalių vyriausybių požiūrį į šį laikrodžių sukiojimą. Aiškėja, kad, be Lietuvos, klausimą dėl laiko didesniu ar mažesniu mastu keltų dar kelios ES valstybės. Kaip žinoma, viešojoje erdvėje abejones dėl laikrodžių sukiojimo būtinybės jau yra pareiškusios Suomija, Estija, Lenkija. Lietuva taip pat ketina pateikti savo argumentus ir poziciją laiške dėl galimo laiko kaitaliojimo atsisakymo, adresuotame Europos Komisijai. Surinkta informacija rodo, kad dauguma ES šalių pareiškė indiferentišką nuomonę šiuo klausimu. Lietuvos pozicijos kol kas neremia didžioji dalis ES valstybių, o pagal direktyvą sezoninio laiko taikymo tvarka gali būti atšaukta ar pakeista tik visos ES mastu“, – „Sekundei“ atsakė Vyriausybės Spaudos tarnyba.

Tam tikra įtaka

Kalbant apie laiko kaitaliojimą, dažnai tvirtinama, kad tai gali lemti žmonių miego, psichikos, kitus sveikatos sutrikimus. Anksčiau skelbta ir apie švedų mokslininkų atliktą tyrimą, atskleidusį, kad įvedus vasaros laiką per pirmąsias tris dienas padidėja infarktų skaičius. Seniai kalbama apie tai, kad laikrodžio rodyklių persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį, kuris reaguoja į saulės tekėjimą ir leidimąsi. Pastebėta, kad kurį laiką žmonėms sunkiau susikaupti ir dirbant. Dėl vienos valandos pacientų skaičius itin ryškiai neišauga, tačiau medikai tam tikrus pokyčius jaučia.

Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė mano, kad nereikėtų sukioti laikrodžio rodyklių.

„Yra žmonių, kurie labai džiaugiasi – vyturiukai. Persuko laiką ir jiems labai gerai. Tuos, kurie nori pamiegoti ryte, išbalansuoja. Labiausiai tai veikia vaikus. Mes, suaugusieji, gal taip ryškiai nejaučiame tos valandos, nes prisitaikome per savaitę dvi“, – sako medikė.

Jos teigimu, labiausiai iš ritmo išmuša pavasarinis laikas, kai reikia įprasti keltis valanda anksčiau.

„Ar yra kas nors apskaičiavęs, ar yra iš to nauda? Jeigu yra kokia nors ekonominė nauda, gerai, bet jeigu jos nėra, nelabai suprantu, kam tą laikrodį sukioti “, – išsako savo nuomonę N. Marčiulionienė.

Vasaros laikas pradėtas taikyti siekiant taupyti energijos išteklius, tačiau Čekijos mokslininkų tyrimas rodo, jog išteklių suvartojimas žiemą ir vasarą nesiskiria.

Geriau žiemos?

Pasaulyje pirmą kartą vasaros laiką bandyta įvesti 1908 metais viename Kanados regionų, tačiau

masiškiau tokia tvarka taikyta Pirmojo pasaulinio karo metais. Pirmą kartą Europoje vasaros laikas buvo įvestas 1916 metų balandžio 30 dieną Vokietijoje. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, tikėtasi sutaupyti degalų ir juos panaudoti karo tikslams. Lietuvoje iki sovietų okupacijos vasaros laikas nebuvo įvedamas. Sovietų Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, pirmą kartą vasaros laikas įvestas 1981 metais. Pasaulyje vasaros laikas taikomas maždaug trečdalyje šalių, o kai kuriose jis niekada nebuvo įvestas.

Faktai

Pas mus labiausiai tikrąjį laiką atitinka žiemos laikas. Astronomų teigimu, kai laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda, Vilniuje vidurdienį skirtumas tarp tikrojo laiko ir to, kurį rodo laikrodžiai, priklausomai nuo mėnesio, gali siekti nuo vienos valandos keturiolikos minučių iki valandos dvidešimt keturių minučių. Klaipėdoje dar daugiau – nuo valandos trisdešimties minučių iki maždaug valandos keturiasdešimties minučių. Sovietų Sąjungoje gyvenome Maskvos laiku. Tuomet skirtumai nuo tikrojo laiko būdavo maždaug dvi su puse valandos.

Bendrovės „Vilmorus“ praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa parodė, kad laiko sukiojimui nepritaria beveik 80 procentų šalies gyventojų.

Komentarai

  • buvo Maskvos laikas keliasdesimt metu ir visiems buvo gerai. Nezinau kam DEKOTI uz sita sukinejima,bet sitas tipas tikras valbadukas.Pagalvokite kaip dabar bus vaikams,kurie eina i darzeli ir ryte nori ilgeliau pamieghoti?????

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų