Katinai laukia suklestėjimo – uždarytos mokyklos pastate įsikūrus Valstybinių miškų urėdijai, čia suvažiuotų dirbti 150 žmonių, o tai yra daugiau nei ketvirtadalis kaimo gyventojų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Į Katinų aukso kiaušinį taikosi Kaunas

Į Katinų aukso kiaušinį taikosi Kaunas

Būrio būsimosios Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų laukiančiam Katinų kaimui Panevėžio rajone kilo grėsmė likti prie suskilusios geldos. Aukso kiaušinį iš panevėžiečių taikosi paveržti Kauno rajone įsikūrusi miškininkų kalvė – Aleksandro Stulginskio universitetas.

Nors apie regionų stiprinimą kalbanti Aplinkos ministerija tvirtina pozicijos nekeičianti ir visos šalies miškų „smegenis“ matanti tik Katinuose, galutinį sprendimą turės priimti kuriamos urėdijos valdyba. O šiai Miškininkų sąjunga, kurios prezidentas yra ir A. Stulginskio universiteto dekanas, jau kurpia netrumpą sąrašą argumentų, nežadančių Katinams nieko gero.

Paliks spręsti valdybai

Visas Lietuvos urėdijas sujungsianti įmonė Valstybinių miškų urėdija jau kitą savaitę turėtų būti įregistruota Registrų centre ir oficialiai pradėti savo veiklą. Vos 400 gyventojų turinčiam Katinų kaimui Panevėžio rajone tai reiškia priartėjimą prie taip laukiamos aukso gyslos – Aplinkos ministerija jau seniai pažadėjusi visos šalies miškų „smegenis“ įkurdinti uždarytos dviejų aukštų kaimo mokyklos pastate.

Ministerija skelbia ir dabar šios nuostatos nekeičianti. Visgi, panašu, Panevėžio rajonui ramus permainų laukimas, kada į urėdijų lopšį Katinuose suvažiuos dirbti 150 žmonių, gali baigtis ir ne pagal numatytą scenarijų.

Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, galutinį sprendimą dėl vietos priims ne ministerija, o įsteigtosios Valstybinių miškų urėdijos valdyba.

„Ministerijos pozicija tokia, kad naujos įmonės centrinis padalinys turėtų būti Katinų kaime. Bet jos valdyba turės išanalizuoti įvairias galimas alternatyvas ir pasirinkti vieną jų“, – „Sekundei“ teigė M. Norbutas.

Konkretaus termino, kada valdyba turėtų apsispręsti dėl vietos naujai įmonei, nėra, tačiau, pasak viceministro, sprendimas turi būti priimtas iki 2018-ųjų vidurio.

Veto – centras ne sostinėje

M. Norbutas neslepia tarp savivaldybių vykstant intensyvioms varžytuvėms dėl urėdijų centro. Bene iš jų visų ministerija yra sulaukusi kreipimųsi ir skambučių – kiekviena siūlė savo vietas.

„Nė viena savivaldybė Lietuvoje nepasakytų, kad jos teritorija būtų netinkama įsteigti tokios įmonės biurą. Visos norėtų, kad tas įvyktų jų teritorijoje, ir visos turi argumentų, kodėl jų vieta pati geriausia“, – sako M. Norbutas.

Visgi, anot jo, išanalizavusi pasiūlymus, ministerija mato, kad tam tinkamiausi Katinai. Viceministras motyvuoja, jog nuo Panevėžio maždaug 20 km nutolęs nedidukas kaimas naujai valstybinei įstaigai pasirinktas dėl strategiškai patogios vietos: nuo Vilniaus ar Kauno iki Katinų vos valanda kelio. Palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir jau turimi pajėgumai.

„Panevėžio urėdija yra viena stipriausių Lietuvoje, turi labai profesionalią komandą. Ministerijos pozicija tokia, kad svarbu kurtis ten, kur jau veikia stipri bazė“, – vietos miškininkus įvertino M. Norbutas.

Kiek atsieitų nebeveikiančios, bet ir neapleistos buvusios mokyklos patalpas pritaikyti į ją suvažiuosiantiems 150-iai žmonių dirbti, viceministro teigimu, suskaičiuoti palikta irgi pačiai Valstybinių miškų urėdijai. Tokia pozicija Panevėžio rajono valdžiai ir atvykėlius priimti jau besiruošiantiems Katinų gyventojams irgi turėtų pakelti kraujo spaudimą.

„Ne ministerijos kompetencija vertinti ir skaičiuoti. Tą turi padaryti pati įmonė. Vieta jai ir bus pasirinkta įvertinus susisiekimą, įsikūrimo kaštus, ar pigiau nuomoti, ar įsigyti patalpas. Bet tai – įmonės kompetencijos ribos, kurių Aplinkos ministerija negali peržengti. Mes galime tik formuoti regioninę politiką ir nurodyti, kad tokia įstaiga neturi būti Vilniuje“, – pareiškė M. Norbutas.

Rengia argumentų sąrašą

Urėdijų centrui vietą rinksianti kuriamos naujos įmonės valdyba aplinkos ministro įsakymu suformuota gruodžio pradžioje. Ją sudaro septyni nariai, iš kurių keturi yra nepriklausomi, ne valstybės tarnautojai. Du savo atstovus valdyboje turi dabartinis Miškotvarkos institutas, jis ir bus pertvarkytas į Valstybinių miškų urėdiją. Aplinkos ministerija, kaip steigėja, į valdybą delegavusi vieną atstovą – Teisės departamento laikinąją vadovę.

Neseniai suformuotai valdybai Miškininkų sąjunga nusiteikusi įrodyti, kad urėdijų centrui tinkamiausia vieta ne Katinai, o A. Stulginskio universitetas Kauno rajone, Akademijos miestelyje.

Miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius yra ir šio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Anot jo, miškininkai vieningai palaiko idėją visos šalies urėdijų lopšį įkurdinti po universiteto stogu.

„Labai dažnai miškininkų susirinkimai vykdavo universitete. Čia turime puikią infrastruktūrą, parodų centrą, didelę automobilių stovėjimo aikštelę. o studentų skaičius mažėja“, – aiškina E. Bartkevičius.

Tokį siūlymą sąjunga anksčiau buvo pateikusi ir Aplinkos ministerijai.

Pasak profesoriaus, Katinų kaimo su Akademija Kauno rajone nė lyginti negalima.

„Kaunas akivaizdžiai yra Lietuvos miškininkystės centras. Čia įsikūręs mokslo potencialas: Miškų fakultetas, Kaune veikia Valstybinė miškų tarnyba, Miškotvarkos institutas, kolegija, dar ir susisiekimas su visa Lietuva patogus. O Katinuose tik uždaryta mokykla. Mano uošvija netoli, puikiai tą vietą žinau. Privažiavimas geras tik iš Vilniaus, bet iš Kauno prastas“, – įrodinėjo E. Bartkevičius.

Darbuotojai išeina

A. Stulginskio universitetas siekė irgi turėti savo atstovą valdyboje. Pasak E. Bartkevičiaus, kaip kandidatai į ją siūlėsi trys profesoriai dėstytojai, tačiau nė vienas nebuvo pakviestas į pokalbį.

„Tas mus šokiruoja“, – tvirtina dekanas ir sąjungos prezidentas.

Miškininkų sąjunga visą laiką prieštaravo urėdijų reformai. Ministerijai buvo siūloma urėdijas ne jungti į vieną įmonę, bet stambinti ir palikti jas kaip savarankiškai veikiančias.

Pertvarkos besikratantys miškininkai įrodinėja, esą sukūrus centralizuotai valdomą sistemą nukentės regionai.

„Reforma dar neprasidėjusi, bet jau dabar iš urėdijų išeina apie 300 žmonių. Sakyta, kad įkūrus naują įmonę bus centralizuotai tvarkoma buhalterija, rengiami viešieji pirkimai ir kita, žmonės suprato, kad gali būti nereikalingi, todėl ir ieško kito pragyvenimo šaltinio. Ministerija nėra nuoširdi sakydama, kad visus būtų įdarbinusi. Galima taip kalbėti apie miškininkus, bet ne apie buhalterius“, – įsitikinęs E. Bartkevičius.

Pokalbis su premjeru nuramino

Kol Miškininkų sąjunga kuria planą, kaip urėdijų centrą atvilioti į tuštėjančio A. Stulginskio universiteto rūmus, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tokius žingsnius vadina logiškais, bet sako esantis ramiai nusiteikęs.

„Kalbėjau ta tema su premjeru. Jis man atsakė klausimu į klausimą: gal kokių naujienų turi? Vadinasi, šiandien neturime jokio pagrindo nerimauti“, – sako P. Žagunis.

Vis dėlto, anot jo, dar šį mėnesį rajono Tarybai bus siūloma irgi imtis veiksmų, kad Katinams neišsprūstų šansas iš nykstančio kaimo virsti miškininkų centru.

„Sprendimas tokią įmonę įkurti Katinuose būtų akivaizdus regionų stiprinimo pavyzdys, o ne tuščios kalbos. Čia ir aplinka graži, ir susisiekimas patogus, ir patalpos nėra apleistos“, – vardijo meras.

Nepanoro naujo darbdavio

Jau kitą savaitę įkūrus Valstybinių miškų urėdiją, šiuo metu regionuose veikiančios urėdijos neteks savarankiškumo ir bus sujungtos į vieną darinį.

„Išlieka ir esami urėdijų pastatai, ir technika, tik valdymas taps centralizuotas. Šitos reformos tikslas sukurti vieningą valdymo sistemą, nes dabar kiekviena urėdija turi savąją, net atlyginimai skirtingi žmonių, einančių tokias pat pareigas“, – aiškino M. Norbutas.

Viceministro teigimu, visiems – daugiau nei 4000 – šalies urėdijų darbuotojams pasiūlyta pereiti į kuriamą įmonę, tačiau dalis jų nesutiko.

„Naujoje įmonėje žmonių galėjo iš viso nesumažėti, bet jei jie nesutiko tęsti darbą, atleidimų, be abejo, bus. Visiems siūlyta sutikti, kad jų darbo sutartyse būtų pakeičiamas iš esmės vienintelis sakinys – išbraukus senąjį urėdijos pavadinimą įrašytas naujas darbdavys“, – tvirtino M. Norbutas.

Iki sausio vidurio numatyta paskelbti konkursą naujosios Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus vietai užimti. Laikinuoju vadovu Aplinkos ministras paskyrė trejus metus Panevėžio urėdu išdirbusį 38-erių Valdą Kaubrę.

„Buvo keletas kandidatų. Rinkomės iš dabartinėje sistemoje dirbančių žmonių, kurie turi nemažą įdirbį, pakankamai gerą istoriją ir sugeba vadovauti. Tai buvo tas žmogus“, – teigė viceministras.

Urėdijų reformai pritariantis V. Kaubrė neatmeta galintis siekti ir nuolatinio naujos įmonės vadovo posto.

Urėdijų reforma preliminariai kainuos apie 5 mln. eurų. Aplinkos ministerija deklaruoja, jog jau nuo 2019 m. jos nauda bus žymiai didesnė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų