Laisvės a. šeštadienį Maltos ordino savanoriai praeivius kvietė pasisotinti sriuba ir aukoti vargstantiesiems. M. Garucko nuotr.

Į lėkštes pilstė gerumą

Žvarbią šeštadienio popietę panevėžiečiai Laisvės aikštėje buvo kviečiami sušilti prie garuojančios sriubos dubenėlio. Jau dvyliktąjį kartą vykusios akcijos „Maltiečių sriuba“ tikslas – padėti ligotiems, vienišiems ir apleistiems senoliams.

Šiemet panevėžiečiai vaišinti gardžia burokėlių sriuba, kurią išvirė Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Iš viso paruošta 120 litrų sriubos.

„Nė vienais metais nebuvo taip, kad sriubos liktų. Pernai žmonės suaukojo 941 eurą, tad tikimės, kad ir šiemet panevėžiečiai dosnūs skurstantiems seneliams“, – vylėsi Maltos ordino pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus vadovė Virginija Vainikevičienė,

Akcijos metu surenkamos lėšos skiriamos padėti vargstantiems senoliams. Net trisdešimt senjorų Panevėžyje per savaitę du kartus sulaukia šiltos sriubos ir duonos. Pasak V. Vainikevičienės, kartais ši sriuba būna vienintelis jų dienos valgis. Dauguma senelių geriausiu atveju sugeba išsivirti arbatos, nes drebančios rankos nebeklauso.

„Mums tai tik dubenėlis sriubos, o jiems – didžiulė paspirtis. Dažnas jų dėl sveikatos problemų būna įkalinti tarp keturių namo sienų, nebegali išeiti nei į parduotuvę, nei patys pasigaminti valgio. Kai kada į namus sriubą atnešantys savanoriai yra vieninteliai žmonės, kuriuos šie seneliai mato. Tad sriubos dubenėlis jiems ne tik maistas, bet ir taip reikalinga žmogiška šiluma“, – pasakojo Maltos ordino Panevėžio skyriaus vadovė.

Maltiečių savanoriai rūpinasi ir tais seneliais, kuriems reikalinga pagalba buityje arba socialinė priežiūra. Vien tokių Panevėžyje yra 42. Nors apie keturiasdešimt aktyvių savanorių dirba neatlygintinai, lėšų reikia buities ar higienos priemonėms, kartais net vaistams ar malkoms žiemai.

„Sunkiausia tiems seneliams, kurie visiškai vieniši, neturi nei vaikų, nei kitų artimų žmonių, galinčių jais pasirūpinti. Maltiečių savanorių pagalba jiems gyvybiškai svarbi. Bet ir savanoriai nedaug ką galėtų padėti, jeigu ne gerų žmonių suaukotos lėšos“, – sakė V. Vainikevičienė.

Supranta kitų vargą

Prie akcijos „Maltiečių sriuba“ prisijungę panevėžiečiai atviravo, kad aukoja visada, kai tik yra galimybių. Valstybės požiūris į žmogų, jų nuomone, pernelyg abejingas, tad kas kitas, jeigu ne žmonės, padės skurstantiems vaikams ar senjorams.

„Žmogus žmogui gali padėti, bet reikėtų ir visai kitokio valstybės požiūrio. Ne tik į senjorus, bet ir visus tuos, kurie susiduria su skurdu. Lietuvoje net jaunos šeimos priverstos skursti, tad iš ko jie gali padėti savo tėvams ar seneliams? Tik gaila, kad aukoja dažniausiai tie, kurie patys buvo susidūrę su sunkumais“, – kalbėjo panevėžietė Irma.

Už gardžią sriubą husarams asmeniškai padėkojusi Birutė Sereikienė atviravo, kad stengiasi niekada nepraleisti akcijos „Maltiečių sriuba“ ir bent jau simboliškai prisidėti prie skurstančių senelių gerovės. Moteris pasakojo, kad šeimoje patriotizmo, meilės tėvynei ir žmogui, atjautos vertybės perduodamos iš kartos į kartą. Jos tėtis bei abu broliai, kaip ir ji pati, buvo šaulių savanoriai, dabar šiuo keliu jau žengia ir anūkė.

„Pati jau esu senjorė, bet visuomet aukoju. Vadovaujuosi posakiu: „Duok kitam, ir tau dešimteriopai sugrįš“. Lietuvoje pinigų buvo ir yra, deja, jie paskirstomi ne į tas lentynėles“, – mano B. Sereikienė.

Ori senatvė – tik svajonė

Kartu su anūkėliais pasivaišinti sriuba į maltiečių palapinę užsukusi panevėžietė Laima prisipažino, kad tos dienos, kai pačiai teks išeiti į pensiją, laukia neramiai. Todėl puikiai suprantanti, kad seneliams pagalba gyvybiškai būtina.

„Žmonės gali padėti, bet yra be galo liūdna, kad kai kurie seneliai, tiek metų dirbę Lietuvai, dabar negali sudurti galo su galu, priversti laukti, kol jiems kažkas padės. Aš ir pati turiu jau keturiasdešimties metų darbo stažą, bet kai reikės išeiti į pensiją, gausiu vos 308 eurus. Net neįsivaizduoju, kaip reikės pragyventi. Jeigu sveikata leis, galėsiu dar dirbti, bet jeigu ne, bus labai sunku“, – atviravo moteris.

Praeiviams sriubą pilstęs Panevėžio vicemeras Aleksas Varna įsitikinęs, kad prireiks dar nemažai laiko, kol Lietuvos senjorai galės gyventi taip oriai, kaip jų bendraamžiai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Mūsų visuomenė sparčiai sensta, daugėja pensinio amžiaus sulaukusių senjorų, o jaunimas, kuris galėtų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos kilimo ir aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimo, išvažinėja. Tad apie orią senatvę daugelis senjorų gali tik pasvajoti.

„Kada valstybės ekonomikos lygis kils, jaunimas grįš dirbti į Lietuvą, atsiras galimybių ir senjorams geriau gyventi. Bet tam prireiks nemažai laiko, todėl šiai dienai yra itin svarbi neabejingų žmonių pagalba ir parama“, – sakė A. Varna.