-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Siūlymą sugriežtinti vaistinių kontrolę ministerija pateikė, norėdama sustiprinti jų priežiūrą bei įteisinti kontrolinius vaistų pirkimus. Vaistinėse galės apsilankyti slapti pirkėjai, įvertinsiantys ne tik aptarnavimo kokybę, bet ir tikrinsiantys, ar vaistininkas atliko savo pareigą pasiūlyti pigiausius vaistus bei suteikti kitą aktualią informaciją pacientui.
Slaptais pirkėjais turėtų tapti kontrolės įstaigų darbuotojai. Tokius pirkimus atlikti galės ne tik geros vaistinių praktikos inspektoriai, bet ir kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.
„Sveikatos apsaugos ministerija sulaukia nemažai skundų dėl didelių vaistų kainų. Daugeliu atvejų paaiškėja, kad gyventojai vaistinėse nė nebuvo informuoti apie galimybę įsigyti jų pigiau, kad nepateikta informacija apie juos monitoriaus ekrane. Nepaaiškinama, jog pigūs vaistai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs“, – „Sekundei“ teigė viceministrė Kristina Garuolienė.
Įstatymų pakeitimų projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. Rekomendaciją slapta tikrinti vaistines anksčiau buvo pateikusi ir Valstybės kontrolė.
Didelio verslininkų palaikymo, pasak viceministrės, nesitikima. Tačiau ji užtikrina, kad šiems nereikėtų išsigąsti dėl pasikeitimų – mat valstybės siekis mažinti vaistų kainas, o ne riboti vaistinių veiklą.
„Ši priemonė yra viena iš daugelio, siekiant mažesnių vaistų kainų. Orientuojamasi į visą farmacijos sektorių – ne tik į vaistines, bet ir vaistų gamintojus, registruotojus. Kita vertus, dauguma vaistinių rūpinasi pacientais ir sąžiningai vykdo visus teisės aktuose numatytus įpareigojimus. Tikime, kad visi farmacijos specialistai ir vaistinių savininkai supranta savo atsakomybę ir įsipareigojimus žmonėms. Todėl neabejojame, kad jiems nėra ko nerimauti. O jeigu vaistinės suskubs pašalinti trūkumus – dėl to bus tik geriau ir joms pačioms, ir pacientams“, – pabrėžė K. Garuolienė.
Tačiau ministerijos raminimai verslininkų neguodžia. Daugiau nei 700 Lietuvos vaistininkų ir farmakotechnikų jau pasirašė peticiją valstybės prezidentei, Vyriausybei ir Seimui.
Oficialiame rašte prašoma valdžios neleisti įteisinti galimybės slapta tikrinti vaistinių. Tai esą žemina šio verslo sektoriaus vardą.
„Nepaverskite mūsų profesijos atstumiančia ir nedemonizuokite kasdieninio mūsų darbo. Esame įgiję kvalifikuotą išsilavinimą, dirbame dorai ir sąžiningai, todėl valstybinių institucijų požiūris ir mūsų prilyginimas nusikaltėliams kelia didžiulį nusivylimą“, – savo peticijoje rašo vaistininkai.
Jų teigimu, ministerijos siūlymas tik kurstys vaistinių nepasitikėjimą klientais, trukdys nuoširdų bendravimą ir kels stresą specialistams.
Kolegoms pritaria ir Eurovaistinės tinklo vaistinės Panevėžyje vedėjas Deividas Černiauskas: „Nemanau, kad mums padėtų tokie pirkėjai. Darbuotojai jaustų įtampą.“
„Ateina močiutė ir prašo tik tokio, koks paskirtas. Nesvarbu, kad brangiau – jei išrašyta, vadinasi, tai yra geriausia.“
R. Vaitekūnienė
Anot jo, problemų dėl pirkėjų informavimo jo vadovaujamoje vaistinėje nėra. Vaistininkai esą visada parodo klientui monitoriaus ekrane pigesnių vaistų sąrašą ir suteikia reikalingą informaciją.
Krekenavos miestelio vaistinės savininkės Reginos Vaitekūnienės teigimu, pačius pirkėjus ne visada domina mažesnė prekės kaina. Vyresni žmonės, anot jos, netgi nesutinka žiūrėti kitokių vaistų, nei jiems išrašė gydytojas.
„Turime monitorių – kas nori, gali pasižiūrėti. Bet žmonės nelabai tuo naudojasi. Ateina močiutė ir prašo tik tokio, koks paskirtas. Nesvarbu, kad brangiau – jei išrašyta, vadinasi, tai yra geriausia. Tik vienas kitas pigesnio analogo paprašo“, – „Sekundei“ teigė beveik keturis dešimtmečius vaistinėje dirbanti moteris.
Ir ji pati tvirtino pastebėjusi, kad ne visi vienodos sudėties vaistai veikia taip pat. O jei skirtumas – tik 8 centai, vaistininkės nuomone, net neverta nieko keisti.
Apskritai, pašnekovės įsitikinimu, valdžia vaistų kainas Lietuvoje mažinti užsimojo ne nuo to galo. Dėl to, pasak R. Vaitekūnienės, kalti farmacijos produktų gamintojai. Vaistininkai, anot jos, ir taip riboja savo kainas.
„Visiems žinoma, kad 75–80 procentų vaisto kainos pasiima gamintojas. O vaistinės prabangoje negyvena“, – tvirtino Krekenavos vaistinės savininkė.
Anksčiau ji turėjo dvi vaistines. Tačiau išlaikyti jas buvo sunku dėl Lietuvos įstatymų. Be to, esą daug klientų nutraukia didieji vaistinių tinklai, negailintys lėšų reklamai.
Slapti pirkėjai nedžiugina ir Gintarinės vaistinės tinklo vienos vaistinės Panevėžyje vedėjos Ingridos Mažuolienės. Jos įsitikinimu, tokia priemonė įteisinama net neįrodžius naudos.
Klientams, pasak vaistininkės, visada nurodomi monitoriaus ekrane pateikiami vaistų sąrašai, dalijami lankstinukai, kad jie domėtųsi ir pigesniu pasirinkimu. Tačiau, kaip ir ankstesni pašnekovai, I. Mažuolienė tvirtina, kad žmonėms ne visada rūpi jiems skirto medikamento analogas. Kai kurie netgi pakeitę jį grįžta pirkti senųjų vaistų – esą naujieji ne taip veikia ir turi šalutinį poveikį.
„Būna, kad tos pačios sudėties vaistų kainos skiriasi 30 centų, bet būna ir 10 eurų. Tačiau būtent pastarosios kainos suviliotas pirkėjas kartą grįžo nusipirkit brangesnių – pirmieji ligoniui netiko“, – pasakojo I. Mažuolienė.
Ji įsitikinusi, kad valdžios numatytos priemonės kursto gyventojų įtarinėjimus – mat tokių metodų kitur nėra.
O vaistinės ir dabar tikrinamos. Jau dvejus metus jas prižiūri Valstybinė teritorinė ligonių kasa.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pagal sudarytą planą stebi tiek Panevėžio, tiek Utenos apskrities vaistininkus. Per metus tokiu būdu patikrinama apie 20 procentų visų vaistinių.
„Pagal planą mes lankome vaistines ir stebime, kaip jose informuojami pirkėjai, kaip tokios žinios parodomos monitoriaus ekrane“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras.
2016 metais, jo duomenimis, Panevėžio apskrityje nebuvo nė vieno panašaus pažeidimo. Ir skundų dėl to nesulaukta. Patys gyventojai, vedėjo teigimu, ne visada nori palyginti vienodų vaistų kainas.
Tačiau vaistinėse „Sekundės“ sutikti pirkėjai pasakojo, kad tik neseniai suprato, jog monitoriai skelbia jiems apie galimybę sutaupyti.
Antai panevėžietė Elena sako, kad tik paaiškinus pardavėjui, ji nusipirko puikių ir pigesnių vaistų sąnariams gydyti. Dabar ji esą dažniau pasiteirauja apie kitą pasirinkimą, nes pati nespėja pamatyti kompiuterio pateiktos informacijos.
Kiti panevėžiečiai sakė žinantys, kad gali rinktis, ir peržiūrintys kelis variantus. O kai kurie vaistų ieško labai retai, tad visai nežiūri į monitorių.
