„Sekundės“ nuotr.

Sovietmečio stovyklai ieško pirkėjų

Sovietmečio stovyklai ieško pirkėjų

Augant ne tik vasaros stovyklų pasiūlai, bet ir tėvų bei vaikų lūkesčiams, dar sovietmečiu statytos stacionarios vaikų stovyklos grimzta į užmarštį.

Panevėžio rajone pardavinėjama dar viena kelis dešimtmečius poilsiautojus priimdavusi stovyklavietė.

Vasaros parduodamoje stovykloje

Ne vieną vaikų kartą priėmusi stovykla „Vaikystės šilelis“ ir šiemet kviečia vasaroti, tačiau gali būti, kad šios atostogos bus paskutinės, kai ji skambės nuo stovyklautojų klegesio.

Nuo pastatymo rimtesnio remonto nemačiusiai stovyklavietei ieškoma potencialaus pirkėjo.

Už 12 hektarų sklypą su jame esančiais statiniais prašoma 285 tūkst. eurų.

Už panašią sumą praėjusiais metais Turto bankas aukcione pardavė kitą toje pačioje Karsakiškio seniūnijoje buvusią vaikų stovyklą „Trimitas“.

Augant ne tik vasaros stovyklų pasiūlai, bet ir tėvų bei vaikų lūkesčiams, dar sovietmečiu statytos stacionarios vaikų stovyklos grimzta į užmarštį.

Prieš beveik keturis dešimtmečius statyta vaikų stovykla „Vaikystės šilelis“, nuo Panevėžio ribos nutolusi vos kiek daugiau nei trylika kilometrų, ir šiemet kviečia moksleivius. Šią vasarą planuojamos organizuoti keturios pamainos. Septynių dienų poilsis čia kainuos 210 eurų. Nors vienu metu stovyklauti gali iki 400 vaikų, ši stovykla tokio skaičiaus vaikų jau seniai nemačiusi. Pernai joje vasarojo vos per šimtą stovyklautojų.

Pasak stovyklos „Vaikystės šilelis“ direktorės Daivos Arelytės, kiek šiemet bus sulaukta vaikų, ji negalinti atsakyti, tačiau tvirtina, kad susidomėjimas yra.

„Kas žino „Vaikystės šilelį“ ir kaip vaikus užimame, tie jau ne vienerius metus renkasi mus“, – sako D. Arelytė.

Pasak direktorės, šiemet Panevėžio rajono savivaldybė iš dalies apmokėjo kelialapius 25 vaikams. Papildomo finansavimo gauta ir iš Švietimo mainų paramos fondo – šios lėšos bus panaudotos tikslinės grupės vaikų poilsiui.

Sovietmečio dvelksmas

Pasiteiravus, ar ši vasara, kai vaikai galės stovyklauti „Vaikystės šilelyje“, yra paskutinė, direktorė pasiūlė kalbėti su steigėjais.

„Vaikystės šilelio“ stovykla priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai.

Jos pirmininkas Audrius Gelžinis anksčiau teigė turintis tikslą pritraukiant investicijų išsaugoti stovyklą.

Finansavimo tikėtasi ir teikiant projektus ES paramos fondams, tačiau iki šiol tokios pastangos nebuvo sėkmingos.

„Tikimės, kad stovyklą įsigijęs naujas akcininkas toliau tęs jos veiklą.“

A. Gelžinis

Tad jau pernai prieš Jonines pasirodė skelbimas apie parduodamą stovyklą.

Neatradus potencialaus investuotojo, šiemet ir vėl bandoma parduoti netradicinį nekilnojamojo turto objektą.

Už 12 ha sklypą Karsakiškio seniūnijoje, Linkės viensėdyje, Žaliosios girioje, prašoma 285 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina ne tik sklypas, bet ir dešimt gyvenamųjų poilsio namelių, valgykla, kūrybinės dirbtuvės ir net kino teatras, krepšinio, tinklinio aikštynai bei futbolo stadionas.

Už 12 hektarų sklypą miško apsupty su stovyklavietės statiniais prašoma 285 tūkst. eurų. „Sekundės“ nuotr.

Daugelio pastatų būklė – apgailėtina.

Dar prieš kelerius metus kilo skandalas, kai į stovyklą atžalą nuvežusi mama pakraupo, kokiomis sąlygomis vasaros vaikai: pro įskilusius langus košia vėjas, per stogą ant vaikų lovų laša vanduo, o antklodės ir čiužiniai nekeisti nuo pat stovyklos įkūrimo laikų.

Po jos skundo stovyklavietėje apsilankę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atrado dar baisesnių pažeidimų – pradedant elementarių higienos priemonių nebuvimu bei supelijusiomis šluotomis ir baigiant nepjauta žole bei visiškai nusidėvėjusiu inventoriumi.

Tąkart stovyklos vadovai atsipirko bauda ir pažadėjo pašalinti trūkumus, tačiau stovyklai praktiškai neskiriant finansavimo, tą padaryti sudėtinga – didžioji dalis inventoriaus ir infrastruktūros čia likę dar nuo sovietmečio ir prie komfortiškų sąlygų pratusiems vaikams ir jų tėvams toks kone ekstremalus poilsis tapo nebepatrauklus.

A. Gelžinis viliasi, kad atsiras naujas investuotojas, kuris naujam gyvenimui prikels vaikų stovyklą.

„Tikimės, kad stovyklą įsigijęs naujas akcininkas toliau tęs jos veiklą“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas.

Kaip sekasi ieškoti potencialių pirkėjų, nekilnojamojo turto brokerė atsisakė komentuoti, motyvuodama, kad toks buvo pardavėjų pageidavimas.

Tapo per brangi

Šiuo metu, be „Vaikystės šilelio“, Panevėžio rajone veikia tik viena stacionari – Berčiūnų ateitininkų stovykla.

Kita stovykla „Trimitas“ gyvavimą baigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nusprendus, kad tokią valstybei išlaikyti yra per didelė našta.

Ministerija suskaičiavusi, kad nuo sovietmečio didesnio remonto nemačiusios stovyklos atnaujinimas pareikalautų milžiniškų investicijų, kurios tikriausiai niekada neatsipirktų.

Nusprendus, kad racionaliausia stovyklą parduoti, jau prieš dvejus metus geresnis turtas ir inventorius buvo išvežtas į pajūryje veikiančias stovyklas, o visa kita – į sąvartyną.

Po žinios apie uždaromą vaikų stovyklą kilo nemenkas pasipiktinimas, tėvų bei švietimo darbuotojų bendruomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, su prašymu išsaugoti stovyklą kreipėsi ne tik į ministeriją, bet ir miesto bei rajono savivaldybes, Seimo narius.

Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Bygailių kaime esantis beveik 13 hektarų žemės sklypas su 22 įvairios paskirties pastatais galop pateko į Turto banko rankas.

Ne vieną poilsiautojų kartą užauginusios sovietmečiu įrengtos stovyklos nueina į istoriją – neatnaujinama infrastruktūra nebepatraukli šiandienos stovyklautojams. „Sekundės“ nuotr.

Laukia investuotojų

Ir pardavėjai, ir Panevėžio rajono savivaldybė tikėjosi, kad naujų šeimininkų buvusiai stovyklai ilgai ieškoti neteks.

Nuo Panevėžio apie 26 kilometrus nutolusi stovyklavietė įsikūrusi vaizdingame sklype, kurią supa Lėvens upė ir brandus pušynas. Į ją atvestos visos komunikacijos, inžineriniai tinklai.

Ir išties jau per pirmąjį Turto banko aukcioną „Trimito“ stovykla buvo nupirkta už 280 tūkst. eurų – kone dvigubai brangiau nei pradinė pirkinio kaina.

Ją įsigijo dvi bendrovės: didmenine prekyba naujais ir dėvėtais drabužiais bei avalyne besiverčiantis Mažeikiuose registruotas „Sideritas“ ir panevėžiečių „Ensiger“, užsiimanti nekilnojamojo turto nuoma.

Nors praėjo jau beveik metai, „Trimito“ stovykla nesulaukia nei vaikų, nei statybininkų.

Kaip teigė bendrovės „Sideritas“ direktorius Artūras Garška, šiuo metu baigiamos derybos su potencialiais investuotojais, kurie šiai vietai įpūstų naujos gyvybės.

„Laukiame atsakymo. Kol neturime pasirašytos sutarties, daugiau komentuoti negaliu. Patys nesiimsime šio projekto, tik pritrauksime investuotojus, kurie vystys komercinę visuomeninę veiklą“, – nuo detalesnių komentarų susilaikė A. Garška.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų