P. Židonio nuotr.

Gyvūnų globėjai bejėgiai prieš žiaurumą

Gyvūnų globėjai bejėgiai prieš žiaurumą

Beglobiais gyvūnais besirūpinantys panevėžiečiai savanoriai skambina pavojaus varpais. Socialiniame tinkle šunelio paskelbė ieškantis vyras, prieš keletą metų mačete užkapojęs savo keturkojį augintinį.

Teismas panevėžietį už tokį nusikaltimą nubaudė 30 parų areštu. Po kurio laiko jis vėl buvo pastebėtas su šunimi.

Skelbimas išgąsdino

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė pamena, kad tuomet netilo jos telefonas.

Anot jos, už žiaurų elgesį su gyvūnais bausti ar įtariami taip besielgiantys asmenys naujų augintinių ieško gana dažnai. Prieglaudos turi net juoduosius sąrašus, kam neduoti gyvūno. Tokių istorijų, kai dovanotas gyvūnas dingsta ar randamas išmestas, sulysęs – aibė visoje Lietuvoje.

Pasak R. Liberienės, jos vadovaujamos draugijos juodajame sąraše – daugiau nei dešimties žmonių pavardės.

Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo remiantis už žiaurų elgesį su gyvūnu baustam asmeniui būtų galima neduoti naujo augintinio, nors apie tokio teisės akto reikalingumą kalbama jau keletą metų.

„Įstatymo būtinai reikia. Kaip prasižengusiems atimamas vairuotojo pažymėjimas, taip turėtų būti baudžiami ir gyvūnų skriaudėjai“, – mano R. Liberienė.

Nesuvokiamas žiaurumas

Žiaurių istorijų apie skriaudžiamus gyvūnus pasakoja prisiklausanti ir beglobių gyvūnų organizacijos „Puma“ vadovė Vilma Jakštienė.

Tokių atvejų, anot jos, labai daug.

„Tokie žmonės dabar praktiškai nebaudžiami. Mes neįgalūs spręsti tokio masto problemos. Galime tik atimti gyvūną ir tai neturime teisės to daryti be svarių įrodymų. Mus pačius gali apkaltinti šmeižtu, melagyste ar kad pasisavinome gyvūną ir paduoti į teismą. Tai yra labai didelė problema ir neįsivaizduojame, kaip kovoti su ja“, – sako V. Jakštienė.

„Mums svyra rankos, kad realiai padaryti nieko negalime, tik stebėti, ar, o turbūt labiau kada, asmuo žiauriai pasielgs ir su naujuoju augintiniu.“

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė

Ji svarsto, kad baustam asmeniui uždraudus kurį laiką auginti gyvūną, kažin ar pavyktų kontroliuoti, kad jis tikrai negalėtų pasiimti naujo augintinio. Juk gyvūnus dovanoja ne vien prieglaudos, bet ir pavieniai žmonės. Pasak V. Jakštienės, yra asmenų, kurie iš kažkur paima augintinį, jį sadistiškai nužudo, vėl ima naują, yra dresuojančių šunis juos pjudydami ant katinų.

„Dabar užėjo mada laikyti smauglius. Juos maitina mažais kačiukais. Ir tokie žmonės lieka nebaudžiami, nekontroliuojami. Procesas nesuvaldomas“, – teigia V. Jakštienė.

Vedžiojo už nosies

„Puma“ taip pat turi savo juodąjį sąrašą, kam neduoti gyvūno. Nors organizacija jau vargiai sutalpina beglobes kates, tačiau jų bet kam dovanoti nesirengia. Prieš atiduodami murklius, savanoriai kruopščiai tikrina būsimus šeimininkus. Pasak V. Jakštienės, vadovaujamasi nuostata, kad svarbiausia gyvūnų gerovė, o ne žmogaus poreikiai.

„Kai kas sako: duokite katinėlį, jūs neturite, kur jų kišti, kodėl nedovanojate, kodėl manęs klausinėjate. Tikrai bet kam nedovanosime, nors ir būsime perpildyti“, – patikina V. Jakštienė.

Pasiimdami augintinį, naujieji šeimininkai pasirašo, kad privalo jį prižiūrėti.

Pačios prieglaudos paprastai į sutartis įrašo nuostatą, kad turi teisę patikrinti, kaip dovanotas gyvūnas laikomas pas naujus šeimininkus, o jeigu sąlygos netinkamos – jį atsiimti. Pasak V. Jakštienės, „Pumai“ yra tekę ir susigrąžinti katinus. Ji pasakoja, kad kartą būta kone ištiso detektyvo. Moteris iš prieglaudos paimtą katiną išvežė į vienkiemį, o prieglaudos savanorius gana ilgai vedžiojo už nosies.

„Mes mėnesį važinėjome į kitą miestą ieškoti katino kaip pabėgusio. Galų gale per žmones suradome jį vienkiemyje apleistą, sušalusį. Tai įvykis, kuris labiausiai įstrigo – mes taip jaudinomės, ir dieną naktį važinėjome į kitą miestą jo ieškoti“, – pasakoja vadovė.

Galiausiai katinėlis atsiimtas su didžiausiu triukšmu ir barniais, tačiau naujoji šeimininkė taip ir liko nenubausta.

V. Jakštienės pastebėjimu, dalis žmonių gyvūnus ima ne dėl to, kad žiauriai su jais pasielgtų, o tiesiog neturi atsakomybės.

„Jie dykai gauna, nesiskaito su tokiu gyvūnu, jo nevertina. Manome, kad reikėtų įvesti prieglaudos mokestį“, – svarsto vadovė.

Kol Lietuvoje nėra įstatymo, draudžiančio už žiaurų elgesį su gyvūnu baustam asmeniui įsigyti naują augintinį, keturkojus nuo tokių saugo pačios juoduosius sąrašus sudariusios gyvūnų globos organizacijos. P. Židonio nuotr.

Konfiskuota dukart

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus Žydrūno Vaišvilos teigimu, jų įstaiga nedažnai susiduria su žiauraus elgesio atvejais. Pernai už tai du kartus taikytos nuobaudos ir konfiskuoti gyvūnai.

Ž. Vaišvila irgi pritaria minčiai tokiems asmenims uždrausti kurį laiką gyvūnus laikyti.

„Toks draudimas kai kuriais atvejais gal ir padėtų, ypač rajonuose. Susiduriame su žmonių neišprusimu. Gyvūnai nėra kankinami, bet dauginasi, auga jų skaičius, nebesugebama susitvarkyti. Tai jau socialinė problema“, – pastebi departamento vadovas.

Sutaupytų valstybės lėšų

Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pasakoja, kad jų atstovai dirbo su panevėžiečiu, kai netrukus po augintinio nužudymo jis įsigijo kitą. Teisinių priemonių neleisti jam turėti naują augintinį tuo metu nebuvo ir jų vis dar nėra.

„Tokių atvejų pasitaiko nemažai. Mums, gyvūnų gerovės organizacijai, tiesiog svyra rankos, kad realiai padaryti nieko negalime, tik stebėti, ar, o turbūt labiau kada, asmuo žiauriai pasielgs ir su naujuoju augintiniu“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Jau keletą metų vis svarstoma, kad reikėtų įteisinti draudimą laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės teigimu, labiausiai jis stringa dėl įgyvendinimo mechanizmo sudėtingumo.

„Institucijų nuomones jau išgirdome ir džiaugiamės, kad dauguma jų sutinka dėl priemonės būtinybės“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Jos nuomone, tokia poveikio priemonė būtų ne tik didžiulis žingsnis Lietuvai gyvūnų gerovės link, bet ir sutaupytų valstybės lėšų naujiems atvejams spręsti, kadangi laikina gyvūnų konfiskacija, išlaikymas ir gydymas, iki bus priimtas galutinis sprendimas, institucijų darbas bei kitos su gyvūno paėmimo procesu susijusios išlaidos sudaro išties dideles sumas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai apskrityje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas – Rokiškyje. Baudžiamoji byla jau pasiekė teismą. Taip pat surašyti 132 administracinių nusižengimų protokolai už gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų