Per 15 darbo metų Šeimos centre J. Masiokienė prisimena vienintelę porą, kuri, palankiusi kursus, apsisprendė nebesituokti. Asmeninio archyvo nuotr.

Gyventi santuokoje mokosi per nuotolį

Gyventi santuokoje mokosi per nuotolį

Pandemijai daugelį dirbančių žmonių išsiuntinėjus dirbti per nuotolį, mokytis per nuotolį buvo priversti ir būsimii jaunavedžiai, apsisprendę tuoktis bažnyčioje. Nepaisant to, kad daugelis darbuotojų į biurus ar kitas darbo vietas jau grįžta, rengimasis santuokai, su retomis išimtimis, tebevyksta per kompiuterio ekraną, o norinčiųjų santuoką įteisinti bažnyčioje, paskelbus karantino atlaisvinimus, gerokai padaugėjo.

Sužadėtinių antplūdis

Pasak pasirengimo šeimai kursus organizuojančios Panevėžio vyskupijos Šeimos centro vadovės Jolantos Masiokienės, per karantiną Aukštaitijos sostinėje tuokėsi vos keletas porų, anksčiau baigusių pasirengimo šeimai kursus. Pandemijos įkarščiu tokie kursai nevyko, o karantiną atlaisvinus, poros griūte užgriuvo mokytis šeiminio gyvenimo paslapčių.

Dėl kursų lankytojų gausos netgi teko reguliuoti srautus, o būsimiems jaunikiams ir nuotakoms planuojamų vestuvių datas teko derinti su dvasininkais, jas netgi nukeliant. Mat neturint pažymėjimo apie išeitus pasirengimo šeimai kursus, joks kunigas sužadėtinių netuokia. Šiandien Panevėžyje šiuos kursus baigs tie, kurie tuoksis rugpjūtį–rugsėjį.

„Optimalus šiuose mokymuose dalyvaujančių porų skaičius – iki dešimties. Dabar gi tenka priimti ir dvigubai tiek. O dar vyksta virtualus mokymasis, žvelgiant į kompiuterį. Nematyti sužadėtinių reakcijų, atsidūsėjimų, gūžčiojimo pečiais, linksėjimo galva, kitokių jų reakcijų man buvo išbandymas“, – prisipažino kursus vedanti J. Masiokienė.

Anot jos, nuotolinės pamokos toli gražu neatstoja tikrų, kai besiruošiantieji tuoktis sėdi vieni prieš kitus, kalbasi, dalijasi patirtimi, juokiasi, papildo vienas kitą.

Mokinys vilkiko kabinoje

Jau kone 30 metų norintieji tuoktis bažnyčioje įpareigoti baigti pasirengimo šeimai kursus. Pasak J. Masiokienės, visą tą laiką būdavo įprasta, kad Panevėžyje tokie kursai rengiami trijose vietose: katedroje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje bei Šeimos centre Marijonų gatvėje. Šiuo pandeminiu laiku pasirengimo šeimai kursai vyksta vien Šeimos centre, o tiksliau, kadangi jie nuotoliniai, būsimi jaunavedžiai į pamokas prisijungia iš visur. Vienas sužadėtinio statusą turintis vyriškis šeimos kursuose dalyvavo tiesiog iš vilkiko vairuotojo kabinos. Ir pati J. Masiokienė juos veda iš visur, sužadėtinius moko ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis. Angliškai ji bendrauja su besituokiančiomis skirtingų tautybių poromis.

Iki pandemijos buvo įprasta, kad skirtingus mokymus per kursus vedė kunigai, vyskupas J. Kauneckas, krikščioniškai gyvenančios šeimos, kiti įvairių specialybių lektoriai. Dabar panevėžiečiams vesti nuotolinius kursus imasi vien J. Masiokienė – teologijos bakalaurė bei šeimotyros magistrė.

Pasirengimo šeimai kursai, pasak J. Masiokienės, sudaryti iš 8 temų, kiekvienai jų skiriama po kelias valandas. Į kursus nuotoliniu būdu jungiamasi po porą kartų per savaitę, tad uoliai dalyvaujant kursai baigiami per mėnesį. Per 15 darbo metų Šeimos centre jo vadovė prisimena vienintelę porą, kuri, palankiusi kursus, apsisprendė nebesituokti.

Nors atlaisvinus karantino suvaržymus poros griūte užgriuvo mokytis šeiminio gyvenimo paslapčių, Šeimos centre nėra buvusio įprasto šurmulio – kursai sužadėtiniams vyksta nuotoliniu būdu. P. Židonio nuotr.

Užduotis sprendė medaus mėnesį

Po šeimos kursų susituokę panevėžiečiai Aistė ir Ramūnas Junokai pasakoja, jog tik pradėję tokius mokslus suprato, kiek daug šeimos gyvenime yra buitinių, finansinių dalykų, apie kuriuos nebuvo pagalvoję.

„Šie dalykai pristatomi kursų medžiagoje – mokymų sąsiuviniuose. Tos medžiagos užduotis, kurios mums buvo labai įdomios, sprendėme savąjį povestuvinį medaus mėnesį“, – prisipažino A. Junokienė.

R. Junokas patikino per kursus dar geriau pažinęs būsimą žmoną, nors iki kursų manė ir taip ją gerai pažįstantis.

J. Masiokienė visų pradedančių lankyti pasirengimo santuokai kursus paklausia, kodėl jie tuokiasi bažnyčioje.

„Aš kartais pajuokauju, o šis mano pokštas ypač patinka vyrams, kad kursai – tarsi techninė automobilio apžiūra.“

J. Masiokienė

„Paprastai į tokį klausimą atsakoma, kad bažnyčioje tuokėsi seneliai, tėvai, seserys ir broliai, tad sužadėtiniai net neįsivaizduoja, kad galima nesituokti“, – sako centro vadovė.

Kitokio atsakymo ji ir nesitikinti, nors patirtis kužda, kad bažnyčioje tuokiamasi ir dėl bendros tvarkos, dėl mados, dėl to, kad joje – graži aplinka, išeis gražios vestuvių nuotraukos.

„Sykį bendravom su šeima, kuri santuokai ryžosi po 9 bendro gyvenimo metų, klausinėjau jų, kodėl vis dėlto nutarė tuoktis bažnyčioje. Pradžiugino mane vyriškio atsakymas. Jis sakė: „Norim pradėti tikrą gyvenimą“, – mena J. Masiokienė.

Kaip techninė apžiūra

J. Masiokienė pasakoja sulaukianti ir labai drovių tuoktis besirengiančių žmonių. Tokius sunkoka prakalbinti, jiems sunku atsiverti.

„Tai viena iš priežasčių, kodėl tenka rengti individualius kursus. Tuomet su pora susitinkame ir bendraujame gyvai pačiame Šeimos centre“, – sako vadovė.

Tokiam susitikimui kaip tik laukianti iš Norvegijos grįžtančios tuoktis nutarusių lietuvaičių poros.

Anot J. Masiokienės, kursai nėra paskaitos, kurias reikia išklausyti. Šie mokymai – tai savotiški vienas kito pažinimo seminarai, tad lankyti juos privalo abu.

„Aš kartais pajuokauju, o šis mano pokštas ypač patinka vyrams, kad kursai – tarsi techninė automobilio apžiūra. Rodos, mašina važiuoja, viskas gerai, bet ją apžiūrėję specialistai neretai pamato gedimų, dėl kurių ateityje mašina gali pradėti spyriotis“, – juokavo J. Masiokienė.

Anot jos, kursų esmė – pamatyti galimas santuokinio gyvenimo kliūtis, o pamačius – imtis jas šalinti.

Tuokiasi vis vyresni

J. Masiokienė pastebi, kad kursus lanko ir tuokiasi vis vyresni. Dažna pora santuokai apsisprendžia jau pagyvenusi šeimos gyvenimą, netgi turėdama vaikų. Vidutinis besituokiančiųjų amžius – 30 metų, dažnai ir su trupučiu. Beje, centro vadovė teigia atkreipusi dėmesį, kad bažnytinę santuoką renkasi gana išsilavinę žmonės, jie būna jau skaitę, girdėję psichologų patarimus šeimoms.

J. Masiokienė mano, kad šiandienos pažiūros, gyvenimo būdas nėra palankūs šeimos kūrimui.

„Vartotojiškas požiūris reiškia tokį, kad nepatikus kokiam nors daiktui, galiu greitai jį išmesti ir pirkti kitą, labiau patinkantį“, – pastebi J. Masiokienė.

Pasak jos, toks pat išmetimo santykis įsismelkė ir į žmonių, ypač – vyro ir moters santykius: ėmiau kartu gyventi-nepatiko-metu-renkuosi kitą, kuris atrodo geresnis.

Tad krikščioniškieji šeimai rengimo kursai, pasak J. Masiokienės, moko, kad žmogus – ne daiktas, kurį galima bet kada išmesti, kad kitam žmogui, santuokai turi įsipareigoti. O įsipareigoti šiandienos žmonės taip pat labai nebenori.

Ypatingas dėmesys per minimus kursus skiriamas lytiškumui, kas, pagal bažnyčios mokymą, yra dovana vienas kitam.

„Man ypač džiugu, kad per mokymus žmonės pajunta savąjį orumą, vertę, tai, kad žmogaus kūne nieko nėra blogo ir nešvaraus, tad ima labiau vertinti patys save“, – sako J. Masiokienė.

Neribotam laikui

Už šiuos pasirengimo santuokai mokymus prašoma aukos. Centro vadovė sako paprastai paaiškinanti, jog kursų vertė – 50 eurų ir primena, kad už juos galima palikti ir didesnę, ir mažesnę sumą.

Kursų pažymėjimas, jei nekeičiami moteris ar vyras, su kuriuo sutarus tuoktis lankyti kursai, galioja neribotą laiką.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų