ŽIV statistika atspindi ne viską

• Panevėžio balsas
• Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
• Savaitės aktualijos
• 2017.03.01 11:29

Kiekvienais metais dešimtys šalies gyventojų sužino, jog yra užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu.

Nuo tada, kai Lietuvoje buvo išaiškintas pirmasis ŽIV užsikrėtęs žmogus – jūreivis iš Klaipėdos, praėjo beveik trisdešimt metų.

Dabar šia klastinga liga užsikrėtusieji skaičiuojami tūkstančiais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenims, Lietuvoje iki 2017 sausio pirmos dienos iš viso nustatyti 2749 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 496 diagnozuota AIDS – paskutinė ŽIV infekcijos stadija.

Važiuoja kuo toliau

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad per praėjusius 2016 metus ŽIV infekcija buvo diagnozuota dar 214 asmenų, iš jų 165 vyrams ir 49 moterims. Daugiau kaip 40 procentų užsikrėtusiųjų ŽIV – asmenys nuo 30 iki 39 metų.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus ir Klaipėdos.

Šiaulių apskrityje nustatyti 23, Kauno – 20, Marijampolės – 12, Utenos – 11 užsikrėtusiųjų. Kitose apskrityse jų mažiau, o visų mažiausia

Panevėžio apskrityje – 5.

Tačiau, kaip mano Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja infektologė Nijolė Chmieliauskienė, kiek iš tikrųjų yra užsikrėtusiųjų niekas nežino.

Panevėžio, mažesnių apskrities miestų gyventojai, turintys įtarimų, jog gali būti užsikrėtę ŽIV, mieliau važiuoja tikrintis į didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, kur jų niekas nepažįsta.

Be to, daugelis žmonių nė neįtaria, jog jų organizme įsitaisė pavojingas užkratas. Jokių požymių, skausmų ar negalavimų iš pradžių nejaučiama.

„Kai jau atsiranda požymiai, būna blogai“, – sako gydytoja.

Ji teigia, jog laiku nustačius, jog žmogus užsikrėtęs ŽIV, jis gali būti sėkmingai gydomas ir dar ilgai gyventi.

Dabar yra veiksmingų vaistų ir ligonis, laiku pradėjęs juos vartoti, paisydamas gydytojų rekomendacijų, su ŽIV sugebės pilnaverčiai gyventi.

Todėl, pasak gydytojos, ir svarbu, kad užkrėtimas būtų laiku išaiškintas.

Savo elgesį vertinantys žmonės, po netikėtų susitikimų, atsitiktinių lytinių kontaktų eina pas gydytojus pasitikrinti ar neužsikrėtė ŽIV.

Gaunamas neigiamas atsakymas taip pat labai svarbus – jis nudžiugina.

Daugėja sąmoningų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenims, padaugėjo žmonių dėl ŽIV besitikrinančių savo noru.

Pernai savo noru dėl ŽIV pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio šalies gyventojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus – 2012 -aisiais.

Palyginus su 2015 metais, pernai tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos atlikta 4 tūkstančiais daugiau.

Pagal gyventojų grupes daugiausiai dėl ŽIV tyrimų atlikta nėščiosioms ir kraujo donorams. Pastariesiems tyrimas dėl ŽIV atliekamas privaloma tvarka.

Specialistai teigia, kad Lietuvos vaistinių tinkluose jau atsirado greiti ŽIV testai , kurie skirti atlikti ŽIV testą savarankiškai.

ŽIV savitikra yra rekomenduojama visiems asmenims, kurie turi ar turėjo rizikingų kontaktų.

Tokios patikros poreikis reikalingas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, tokį poreikį Lietuvoje patvirtina faktas, jog kasmet didėja naujų ŽIV atvejų išaiškinamumas privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, jog visi susirgusieji lytiškai plintančia liga turėtų būti patikrinti ir dėl ŽIV infekcijos, nes plitimo keliai tie patys. Be to, sergantieji lytiškai plintančiomis ligomis asmenys turi didesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV infekcija, nes yra pažeista lytinių takų gleivinė ir žmogaus imunodeficito virusas gali lengviau prasiskverbti per nesveiką gleivinę“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Ne tik homoseksualistai

Didelę riziką užsikrėsti ŽIV turi asmenys vartojantys injekcinius narkotikus, tačiau pernai šioje rizikos grupėje ištirta trečdaliu mažiau asmenų nei užpernai.

Dabar daugiausia užsikrečiama lytinių santykių metu.

Gydytoja infektologė N. Chmieliauskienė paneigia nuomonę, kad ŽIV užsikrečiama tik per homoseksualius santykius.

Nemažai užsikrečia ir heteroseksualinių lytinių santykių metu.

Tai rodo ir faktai. 30,4 procentų asmenų pernai užsikrėtė heteroseksualių ir 12,1 procentas – homoseksualių santykių metu.

Asmenims, patekusiems į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietas ŽIV testas atliekamas profilaktiškai.

Pernai buvo atlikta 12,3 tūkstančio tokių tyrimų.

Pernai Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo nustatyta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų – tai yra trigubai daugiau nei užpernai.

Daugiausiai naujų ŽIV atvejų nustatyta Alytaus pataisos namuose.Šioje įkalinimo įstaigoje pagal galiojančią tvarką visi nuteistieji dėl ŽIV tiriami vieną kartą metuose kasmet ir kitais atvejais pagal poreikį.

Visiems susirgusiems tuberkulioze medikai rekomenduoja atlikti ŽIV tyrimą, nes tuberkuliozė yra ŽIV indikacinė liga. Stebint pastarųjų trejų metų tendenciją, tyrimų dėl ŽIV asmenims, sergantiems tuberkulioze, sumažėjo, o asmenys sergantys lytiškai plintančiomis ligomis tiriami nepakankamai.

Pernai Lietuvoje ŽIV infekcija buvo nustatyta 6 užsieniečiams bei 1 asmeniui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Skaičiai

Pagal užsikrėtimo būdą, dauguma – 42,5 procentai – pernai ŽIV užsikrėtusių asmenų užsikrėtė lytinių santykių metu.

38,8 procentų – vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

18,2 procentų asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas.

Pernai užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis.

Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį , nuo 1988 iki 2016 metų, užregistruoti 6 perinatalinio (užsikrėtė nėštumo ar gimdymo metu nuo infekuotos motinos) ŽIV perdavimo atvejai.

• Panevėžio balsas
• Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
• #Savaitės tema
• #tyrimai
• #ŽIV