Carl Matic nuotr.

Vyrų pasaulyje taisykles diktuoja moteris

Vyrų pasaulyje taisykles diktuoja moteris

Dar sausio mėnesį praūžęs pasaulio galingųjų ekonomikos forumas Davose, Šveicarijoje, paliko ryškų pėdsaką ir iš Panevėžio kilusios Žydrūnės Vitaitės gyvenime.

Būtent ši ambicinga ir įkvepianti jauna mergina galėtų papasakoti apie jausmą, kuomet esi vienintelė lietuvė moteris, kartu su šalies prezidente Dalia Grybauskaite deleguota atstovauti Lietuvai viename svarbiausių pasaulio renginių.

Užplūdo dvejopi jausmai

Įsivaizduokite situaciją: į pasaulinį, žymiausius verslo ryklius, tarptautinius politikos lyderius vienijantį forumą aptarti aktualiausių globalinių problemų esate kviečiamas jūs ir Lietuvos Respublikos vadovas. Ne, tai ne fantazijų pasaulis. Tai reali 30-metės panevėžietės Žydrūnės Vitaitės patirtis.

Jauna moteris buvo atrinkta tarp 50 įtakingiausių pasaulinio ekonomikos forumo tinklo „Global Shapers“ lyderių, kuriems nusišypsojo sėkmė savaitę praleisti Davose su kitais oficialiai pakviestais renginio svečiais. Ir nors, atrodytų, panašiomis akimirkomis išlikti kukliam labai sunku, Žydrūnė tvirtina, jog tokio įvertinimo ji stengiasi per daug nesureikšminti.

„Man tai yra vieno iš darbų pasiektas rezultatas, – konstatuoja buvusi panevėžietė. – Tai tarsi atpildas už tai, ką mes esame sukūrę čia, Lietuvoje. Malonu, jog tai buvo pastebėta pasauliniu mastu. Tačiau šis įvertinimas svarbus ne man, kaip žmogui, bet visai Lietuvai. Džiugu, kad buvo pastebėta, jog tai, ką mes darome, yra modernu, reikalinga ir progresyvu.“

Nuvykusi į Davosą Ž. Vitaitė sako turėjusi perlipti per save. Prisipažįsta: juto, tarsi pati save instinktyviai nuvertintų.

„Svarsčiau, kodėl aš tokia turėčiau būti kažkam įdomi, kai šalia manęs sėdi pasaulinio prekės ženklo „Yahoo“ buvusi vadovė? Apie ką aš su ja kalbėsiu, ar turėsiu jai ką pasakyti? Vis mąsčiau, kodėl mes abi esame pastatytos vienai diskusijai: ji, tokios didžiulės korporacijos buvusi vadovė, ir aš – tarsi niekas iš Lietuvos“, – užplūdusias emocijas mena Žydrūnė.

Tokiose situacijose, pasak jos, kyla labai daug klausimų, tačiau galiausiai supranti, jog globalinės problemos ir pokytis visuomenėje rūpi ne tik tau ir tiesiog suvienija.

„Niekas nepasidaro per vieną dieną. Todėl nekuriu iliuzijų, kad tokia gimiau ir tam tikri dalykai man tiesiog atsitinka. Stengiuosi susikurti gyvenimą tokį, kokio noriu,“ – sako Ž. Vitaitė.

Įrodė savo vertę

Davose Žydrūnei teko kalbėti išties sudėtingomis temomis – pradedant jaunimo vaidmeniu Europos demokratijoje ir baigiant moterų įtraukimu į technologijų sektorių. Tačiau ši patirtis, pasak merginos, tiesiog neįkainojama.

Ž. Vitaitė tikina esanti ne iš tų, kuriems viskas turi būti patiekta ant lėkštutės. Tad ir pasiekti tai, jog atsidurtumei viename kviestinių svečių sąraše su šalies prezidente, sako, nėra atsitiktinumas, o nuoseklaus ir sunkaus darbo rezultatas.

 

Savo užsispyrimą ir užsidegimą panevėžietė demonstruoja ir inžinerijos pasaulyje, kur dominuoja išimtinai vyrai. Vos 30-ies sulaukusi, ji ne tik tapo solidžios technologijų bendrovės ELDES pardavimų vadove, tačiau ir sugebėjo sau bei kitiems įrodyti, jog moteris gali dirbti lygiai taip pat sėkmingai ar netgi dar geriau nei vyrai.

„Mano gabumai nėra išskirtiniai – aš tiesiog labai daug dirbu, – savo sėkmės receptu dalijasi Žydrūnė. – Niekas nepasidaro per vieną dieną. Todėl nekuriu iliuzijų, kad tokia gimiau ir tam tikri dalykai man tiesiog atsitinka. Stengiuosi susikurti gyvenimą tokį, kokio noriu, net jei kartais tai reikalauja elektroninių laiškų rašymo naktimis ar sekmadienių rytais.“

Ž. Vitaitė puikiai žino, ką reiškia jausmas, kuomet kitiems tenka įrodinėti, jog esi kažko verta. Nors džiaugiasi, jog bendrovės vadovai patikėjo ja, neslepia ne sykį susidūrusi su požiūriu, esą jaunai blondinei su aukštakulniais nėra ką veikti rimtųjų inžinierių gretose.

„Ne kartą buvau palaikyta ir vertėja ar šiaip paika mergiote, – gūžteli Žydrūnė. – Jau nekalbu apie ironiškus kolegų juokelius. Tačiau tai buvo paskata judėti į priekį ir įrodyti, kad nesu nei paika, nei kvaila ir darbinėje aplinkoje galime dirbti lygiavertiškai.“

Inžinerija, pasak Ž. Vitaitės, jos gyvenime atsirado gana netikėtai. Nors Vilniaus universitete buvo baigusi ekonomikos studijas, tikina tąkart tiesiog tinkamu laiku susipažinusi su tinkamais žmonėmis. Savo būsimus vadovus ir akcininkus Ž. Vitaitė sutiko studentų organizacijoje AIESEC.

„Džiugu, kad jie patikėjo, jog, nepaisant žinių trūkumo telekomunikacijų srityje, galiu bandyti ir daug mokytis, kad suprasčiau ir galėčiau sėkmingai dirbti. Išties tai buvo labiau atsitiktinumas nei kryptingas ėjimas“, – svarsto Žydrūnė, dabar einanti solidžios kompanijos vadovės pareigas.

O ir prisijaukinti inžineriją, pasak jos, sekėsi gana nesunkiai. Ir tai, tikina, ne ko kito, o nuostabių mentorių nuopelnas – jie parodė šios srities patrauklumą, įdomumą, dinamiką.

„Jie padėjo man labiau savimi pasitikėti, mokė ne tik verslo srities subtilybių, bet buvo atviri technologinėms diskusijoms. Būtent jų įkvėpta vėliau pati iš technologijų srities pabėgti tiesiog nenorėjau“, – sako Ž. Vitaitė.

Pirmoji meilė – literatūra

Ž. Vitaitė puikiai pamena, kaip mokyklos suole dar blaškėsi negalėdama pasirinkti, kokiu keliu jai derėtų eiti.

„Stojimų metu mąsčiau ir apie teisės, ir apie politikos, ir apie ekonomikos mokslus, nes, atvirai sakant, tikrai nežinojau, kur stoti. Tad, natūralu, rinkausi pagal „madą“, – šypsosi Žydrūnė, neslepianti, jog didžiulę įtaką jos pasirinkimui padarė vienas svarbiausių žmonių gyvenime – močiutė, meiliai merginos vadinama tiesiog babyte.

„Sėdėjau Laisvės aikštėje su drauge, žiūrinėjome studijų pasirinkimus, neturėdamos aiškaus supratimo, ką visa tai reiškia. O tuomet paskambinau savo babytei. Ji visą gyvenimą dirbo buhaltere, tad jos paskatinta ir pasirinkau ekonomiką kaip savo studijų kryptį“, – prisimena Žydrūnė.

Gabiai ir puikiai egzaminus išlaikiusiai abiturientei visi keliai buvo atviri. Tačiau įstojusi į ekonomikos studijas Vilniaus universitete ji mena pajutusi tam tikrą kartėlį.

„Pirmus metus tikrai turėjau minčių viską mesti“, – prisipažįsta šiuo metu stulbinamai sėkmingą karjerą dėliojanti moteris, kurios tuomet netenkino nei studijų kokybė, nei aplinka, o ir iš Vilniaus universiteto ji tikėjusis kur kas daugiau.

Visada jautusi ypatingą santykį su literatūra, Ž. Vitaitė net svarsčiusi apie žurnalistikos studijas. Tačiau įsiklausiusi į savo dabar jau amžinatilsį lietuvių kalbos mokytojos Zitos Mockutės žodžius toliau sėkmingai skynėsi kelią ekonomikoje.

„Tąkart ji labai gerai man pasakė: „Poeziją laikyk savo sielos aristokratijai, visada galėsi skaityti ir ja džiaugtis, o amatas niekada gyvenime nepamaišys.“ Taip ir likau mokytis labiau verslo nei ekonomikos ir iš šiandienos perspektyvos tuo labai džiaugiuosi“, – tikina pašnekovė.

„Women Go Tech“ komanda.

Vertina laisvą laiką

Jaunai studentei iš mažo miestelio adaptuotis didmiestyje sekėsi nesunkiai.

„Vilnius visada buvo mano širdies miestas, – pasakoja Žydrūnė. – Dar vaikystėje labai mėgau Senamiestį, todėl priprasti ir pritapti ten buvo labai lengva. Tiesiog jaučiausi patekusi į savo vietą.“

Ž. Vitaitė tikina dar vaikystėje buvusi labai smalsus vaikas. Dar nė neperžengusi mokyklos slenksčio jau puikiai skaitė, rašė bei deklamavo eiles.

„Savo babytei poezijos buvau priraičiusi ir ant palangių, nes baigdavusis sąsiuviniui tiesiog nesupratau, kad reikia perversti kitą puslapį“, – juokiasi ir tikina gerai prisimenanti, kai šeimai ruošiantis į bulviakasį prisikraudavo pilną maišą žurnalo „Naminukas“ numerių ir susikurdavo sau skaitymo bei rašymo „šventę“ tiesiog lauko vidury.

„Šeima sako, kad buvau labai užsispyrusi. Matyt, tame yra daug tiesos, nes su Ožiaragiais tikrai yra ką veikti“, – šypsosi Ž. Vitaitė.

Nors šiuo metu Žydrūnės gyvenime laisvo laiko lieka labai mažai, stengiasi jo skirti draugams, poilsiui gamtoje.

„Anksčiau netgi rasdavau laiko dainavimo pamokoms, – nustebina. – Tai buvo savotiška mano joga, tačiau pastaruoju metu kelionės ir veikla neleidžia visko taip lengvai suplanuoti. Tad dabar didelis džiaugsmas yra tiesiog išeiti pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį ar išlėkti į Lietuvos miškus.“

Buvusi panevėžietė juokauja, jog vidutiniškai kartą per savaitę susimąsto apie tai, kad norėtų mesti visas veiklas ir iniciatyvas į šalį ir skirti laiko sau bei kokybiškam poilsiui.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad aš nesu žmogus, kad nepavargstu ir kad viskas man yra įmanoma. Prasiveržia ir emocijos, ir jautiesi pervargęs, ir būna dienų, kai tiesiog nesinori keltis iš lovos. Tačiau aš tai darau, nes tai turi didelę prasmę ir man pačiai suteikia dar daugiau energijos.“

Dalijasi įkvepiančiomis istorijomis

Šiuo metu Žydrūnė ypač domisi lyčių lygybės problema. Ji puikiai žino, ką reiškia būti vienintele moterimi vyrų būryje, tad nutarė ištiesti pagalbos ranką tokioms kaip ji, – pakvietė į technologijas linkusias, talentingas moteris savo tikslų siekti per mentorystės programą „Women Go Tech“.

Ši programa, pasak jos iniciatorės Ž. Vitaitės, tiesiog leidžia moterims patikėti, jog šios gali kur kas daugiau, nei įsivaizduoja.

„Šiandien Lietuvoje tokia situacija, jog tarp daugybės talentingų žmonių, kurie galėtų ateiti į technologijų sektorių, moterys šią kryptį renkasi vangiausiai. O mūsų siekis ir yra paskatinti, kad tokių sėkmės istorijų būtų kuo daugiau, kad šiame sektoriuje dirbančios merginos, moterys siektų karjeros aukštumų ir netgi taptų lyderėmis“, – dėsto Žydrūnė, kurios džiugesiui mentorystės programą jau renkasi įvairiausio amžiaus bei patirčių merginos bei moterys.

Tiesa, tam, kad patektum tarp būrio laimingųjų, savo kelią siejančiųjų su technologijomis, neužtenka tiesiog labai norėti. Privalu imtis realių žingsnių.

„Jeigu tik kažkur perskaičiau ir pasvajojau, to tikrai neužtenka. Moterys turi įrodyti, jog jos tikrai nori ir gali, nes tokių norinčių yra milijonai“, – aiškina Žydrūnė.

Nors akivaizdžių trukdžių ar sunkumų moterims pretenduoti į tam tikras pozicijas Ž. Vitaitė neįžvelgia, visgi sutinka – realus ir sėkmingas pavyzdys yra netgi labai reikalingas. Juolab kad pačiai vis dar tenka susidurti su stereotipais, esą inžinerija, technologijos ir kiti „rimti reikalai“ – ne moterų sritis ir joms kur kas geriau sektųsi pardavinėti kvepalus ar lūpų dažus.

Žydrūnė džiaugiasi, jog jai pačiai jau pavyko iš šių stereotipų išsilaisvinti.

Žydrūnė neslepia, jog dalyvavimas Davoso forume tapo savotišku iššūkiu savivertei – pamatyti savyje tai, ką mato kiti.

„Moterys, nematydamos moterų lyderių įkvepiančio pavyzdžio, mažiau pasitiki savimi ir dažnai net nebando kažko siekti. Natūralu – inžinerinėse srityse reikia labai specifinių žinių, kurios dažnai tampa barjeru, todėl kartais tenka pasidomėti, pasimokyti papildomai. Tačiau tai visai nesusiję su lytimi. Nemanau, kad vyrams lengviau, – tiesiog jų yra gerokai daugiau. Todėl „Women Go Tech“ projekte matydama moteris, ateinančias į technologijas, bei jų užsidegimą ir ambicijas, galiu drąsiai teigti, kad situacija Lietuvoje tikrai keisis“, – optimizmo nepraranda Žydrūnė.

Ji sako pažįstanti daugybę moterų, kurios taip pat sėkmingai įsitvirtinusios tradiciškai vyriškomis laikomų profesijų sektoriuje.

„Labai džiaugiuosi, kad tų pavyzdžių tik daugėja ir moterys drąsiau eina į viešumą. Vien „Women Go Tech“ mentorės yra puikus pavyzdys – kiek jų daug, kokios jos skirtingos, tačiau visos sėkmingos ir ambicingos. O ir mūsų ugdytinės, neabejoju, bus nauja karta sėkmingų moterų technologijų sektoriuje“, – sako Ž. Vitaitė.

Renkasi, kaip gyventi

Nors šiais laikais Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, jog moters vieta prie puodų ir jos pareiga – gimdyti bei auginti vaikus, užkietėjusia karjeriste laikoma Žydrūnė tikina nesijaučianti į šiuos rėmus spraudžiama.

„Tikrai nemanau, jog visuose savo gyvenimo etapuose aš darysiu tai, ką darau dabar. Taip, man dabar smagu, ši veikla mane veža. Tačiau galbūt mano gyvenime bus etapas, kuomet aš vaikščiosiu su kuprine ant pečių Azijoje. Galbūt bus ir toks etapas, kai namuose auginsiu tris vaikus. Tai yra mano pasirinkimas“, – pabrėžia jauna moteris.

Kaip ir daugelį pilietiškų, neabejingų žmonių Ž. Vitaitę jaudina šiuo metu Lietuvoje itin aktualios ir įsišaknijusios problemos. Tačiau kaip šaliai pasveikti nuo socialinės nelygybės, besikartojančių smurto proveržių ir kitų negandų, stebuklingo recepto tikina neturinti. Tiesa, mano Žydrūnė, labai svarbu matyti ne tik kuo gyvena didieji miestai, tačiau ir nepamiršti provincijos, kur gyvenimas teka kur kas sudėtingesne vaga.

„Esu įsitikinusi, jog nei politikai, nei verslininkai tikrai nepajėgūs sutvarkyti mūsų visuomenės. Viskas turėtų prasidėti nuo mūsų pačių. Gyvendami geriau mes turėtume užjausti tuos žmones, kurie susiduria su sunkumais, mes turime išmokti dalytis, ir tai aš vadinu pačiu paprasčiausiu pilietiškumu ir sąmoningumu“, – sako Ž. Vitaitė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų