Vaistų kainų kare – apgaulingos paliaubos

Vaistų kainų kare – apgaulingos paliaubos

Iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ketinama išbraukti per pusantro šimto medikamentų, nuogąstaujama, kad kai kurių vaistų išvis nebeliks rinkoje, o kiti gali ir pabrangti.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad jau nuo liepos gerokai atpigs kompensuojamieji vaistai. Tad pacientai galės sutaupyti kone 20 mln. eurų priemokų. O valstybė sutaupytas lėšas galės skirti retomis ligomis sergantiems ligoniams gydyti. Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Ultimatumas davė rezultatų

Sveikatos ministerijos duomenimis, kompensuojamuosius vaistus vartoja apie 1,2 milijono – tai yra kone 40,5 procento Lietuvos gyventojų. Per metus valstybė tam skiria per 50 mln. eurų, dar beveik ketvirtį milijono sumoka patys pacientai.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vaistų kainos – vienos didžiausių. Tad, sveikatos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, buvo būtina imtis griežtų priemonių. Kompensuojamuosius vaistus tiekiančioms farmacijos bendrovėms buvo pateiktas ultimatumas: sumažinti vaistų kainas, kad šios būtų ne didesnės kaip 10 procentų nei referencinėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Iki šiol šie vaistai galėjo būti ne brangesni nei 40 procentų, palyginti su minėtomis šalimis. Iš viso buvo derėtasi dėl kiek daugiau nei tūkstančio pavadinimų vaistų. Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per du tūkstančiai įvairių pavadinimų medikamentų.

Spaudimas farmacininkams sumažinti kainas išties davė rezultatų – žadama, kad pigs daugiau kaip 800 vaistų. Daugiausia mažės širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų preparatų priemokos. Pavyzdžiui, vieno populiariausių vaistų, kuriam per metus išrašoma apie 500 000 receptų, arba 5 procentai visų receptų skaičiaus, priemoka mažės nuo 4,5 iki 1,4 euro.

Dėkoju vaistų gamintojams, dauguma jų sureagavo ir kainas sumažino. Kaltinti juos, kad kainos buvo didelės, kai valstybė tą tiesiog leisdavo, nėra dėl ko. Natūralu, kad gamintojas nori gauti pinigų. Manau, kad nebuvo jie labai laimingi, bet mūsų tikslas – atstovauti pacientų interesams“, – teigė ministras.

Kai kurie farmacininkai atsisakė sumažinti vaistų kainas, tad jau nuo liepos 1-osios iš kompensuojamųjų vaistų kainyno bus išbraukti 169 vaistų pavadinimai. Kokie medikamentai bus išbraukti, dar neatskleidžiama. A. Veryga tikina, kad dėl to pacientai neturėtų nuogąstauti – jie galės pasirinkti tos pačios veikliosios medžiagos kitą kompensuojamąjį vaistą.

Vaistai tiesiog nepateko į kompensuojamųjų sąrašą, nes farmacininkai nesutiko sumažinti kainos tiek, kiek reikalaujama. Tikrai nėra jokios tragedijos, nes nė viena veiklioji medžiaga, forma, kuri reikalinga pacientui, niekur neprapuola. Paprastai grupėje yra daug medikamentų, tad pacientui bus iš ko rinktis“, – sakė A. Veryga.

Nenori būti triušiais

Žmonės šią žinią sutiko su nerimu, tad vaistinės ruošiasi savotiškam šturmui. Prieš pasikeičiant kainynui gyventojai paprastai skuba nusipirkti daugiau vartojamų vaistų, nes baiminasi, kad jų gali visai nelikti.

Kaip juokauja panevėžietė Stanislava Arbutavičienė, pacientai yra paversti bandomaisiais triušiais. Bandoma įteigti, kad visi tos pačios veikliosios medžiagos turintys vaistai yra vienodi, tad kam permokėti. Tačiau jau ne vieną insultą patyrusi ir be kardiologinių vaistų nė dienos gyventi negalinti moteris savo kailiu pajuto, ką reiškia blogai parinkti vaistai.

Kiekvienas žmogus nuėjęs į parduotuvę gali rinktis: pirkti pigiausią vos kelis eurus kainuojančią dešrą, kur mėsos vos 20 procentų, ar už tą pačią kainą nusipirkti mažą, bet tikros mėsos gabaliuką. Tas pats ir su vaistais, – palygino pašnekovė. – Jau daug metų vartoju betaloką ir neradau, kuo jį pakeisti. Bandžiau ir pigesnius, bet teko vėl grįžti prie senųjų, nes ir taip silpna mano širdelė pradėjo drebėti tarsi stūmoklis pirmyn atgal, pradėjo trikti širdies ritmas.“

Pasak Panevėžio neįgaliųjų asociacijos vadove dirbančios S. Arbutavičienės, nors tiek originalių medikamentų, tiek pigesnių jų pakaitalų, vadinamų generiniais vaistais, veiklioji medžiaga ta pati, tačiau skiriasi pagalbinės medžiagos. Teigiama, kad šios neturi poveikio, tačiau kiekvieno organizmas skirtingai sureaguoja.

Panevėžio neįgaliųjų asociacijos vadovė Stanislava Arbutavičienė, jeigu reikės, pasiryžusi už savo vaistus mokėti brangiau, nes jos išbandyti pigesni generiniai sukėlė nepageidaujamų reakcijų.

O kas ištyrė generinių vaistų ir jų priedų poveikį sveikatai? Niekas, o originalūs vaistai, prieš atsirandant rinkoje, yra tiriami dešimtmečiais. Su sveikata negalima juokauti, tačiau atrodo, kad linkstama prie natūraliosios atrankos“, – ironizuoja moteris.

Todėl jeigu jos vartojami vaistai bus išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų kainyno, ji bus priversta dar plačiau atverti piniginę. Nors alternatyvų paprastai yra ne viena, šeimos gydytojai ne visada turi laiko įsiklausyti į paciento nusiskundimus ir priimti be eilės, jeigu pradėjus vartoti naują vaistą pasireiškia šalutinis poveikis.

Nemažai teko lankytis tretinio lygio ligoninėse, priežiūra ten tikrai gera, paskyrus naujus vaistus esi nuolat stebimas, o šeimos gydytoja tik žiūri, kad per tas penkiolika minučių, kurios skirtos pacientui, spėtų popierius užpildyti. Tad apie kokią priežiūrą galima kalbėti. Tad labai tikiuosi, kad neteks eksperimentuoti su medikamentais ir galėsiu vartoti jau įprastus ir man padedančius vaistus“, – kalbėjo S. Arbutavičienė.

Nebeliks pasirinkimo galimybės

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad vaistininkų bendruomenė dar nebuvo supažindinta su galutiniu kompensuojamųjų vaistų kainynu, kokia bus galutinė šių vaistų kaina bei kokių medikamentų išvis nebeliko. Tad, sako, sunku komentuoti, kokių realių pokyčių sulauks pacientai.

Nežinome, nei kokie vaistai dingo iš kompensuojamųjų vaistų kainyno, nei kiek žmonių juos vartoja. Tik buvo pasakyta, kad tai gana populiarūs vaistai, – kalbėjo Vaistinių asociacijos atstovė. – Tad tiems žmonėms, kurie vartoja šiuos vaistus ir nekeis gydymo, vaistų kaina gerokai išaugs – už vaistą teks mokėti visą kainą bei didesnį pridėtinės vertės mokestį. Mat kompensuojamiesiems vaistams taikomas lengvatinis 5 procentų, o visiems kitiems – jau 21 procento PVM tarifas.“

Ar žmonės ir toliau rinksis jau įprastus vartojamus vaistus, ar ieškos pigesnių alternatyvų, parodys tik laikas. Tačiau asociacijos šių metų gegužę atlikta reprezentacinė gyventojų apklausa rodo, kad tik 6 procentai gyventojų renkasi pigiausią vaistą. Ir net 65 procentai apklaustųjų renkasi tą vaistą, kurį jiems rekomendavo gydytojas.

Tik devyni procentai gyventojų eidami į vaistinę nežino, kokį vaistą pasirinks. Daugelis pacientų tuos pačius vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, vartoja ne vienerius metus. Tad natūralu, kad keisti vaistą, su kuriuo organizmas jau apsipratęs, nenori“, – pažymi K. Nemaniūtė-Gagė.

Vaistininkų bendruomenė palaiko idėją, kad vaistinė būtų kaip biblioteka: kad vaistų asortimentas būtų kuo didesnis ir pacientas, pasitaręs su savo gydytoju ar vaistininku, galėtų išsirinkti jam patį tinkamiausią. Taip būtų skatinama ir farmacijos įmonių konkurencija. O kuo didesnė konkurencija, tuo vaistų kainos, tikėtina, bus labiau patrauklesnės. Tad ir valstybė galėtų kompensuoti visiems vaistams tą pačią vaisto dalį, o pacientas, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes bei gydytojų rekomendacijas, galėtų pasirinkti sau tinkamiausią vaistą.

Nereikėtų iš žmogaus atimti galimybės rinktis. Deja, dabar pacientas tokios galimybės neteks, jeigu jo vartojamo vaisto nebeliks kompensuojamųjų vaistų kainyne“, – apgailestavo K. Nemaniūtė-Gagė.

Vaistus keis dažniau

Dar viena naujovė ta, kad nuo šiol kompensuojamųjų vaistų kainynai bus peržiūrimi kas tris mėnesius, tad pacientai bus priversti gerokai dažniau keisti vaistus. Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis teigė, kad labai tikėtina, jog dalis gamintojų sutiko sumažinti kainas tik norėdami išparduoti sandėlio likučius su lietuviškomis pakuotėmis. Nebelikus atsargų, nebeliks šių vaistų ir kompensuojamųjų vaistų kainyne. Lietuvos rinka yra gana maža, todėl tiekti vaistus tokia pačia kaina kaip valstybėse, kur šių vaistų parduodama gerokai daugiau, tiesiog neįmanoma.

Be to, gali atsirasti ir kitų kliūčių mažinti kainas, kurios nepriklauso nuo vaistų gamintojų.

Jau nuo 2019 metų vasario Europos Sąjungos erdvėje turi įsigalioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, apsauganti vaistų rinką nuo falsifikuotų vaistų. Šiai sistemai įdiegti ir palaikyti vaistų gamintojai ir registruotojai kasmet turės investuoti papildomai. Kiekvienas gamintojas turės prisidėti prie šios sistemos diegimo, sistemos palaikomųjų sąnaudų. Dėl direktyvos įgyvendinimo vaistų gamintojai turės atnaujinti savo gamybos įrangą ir pakeisti visas gaminamas pakuotes.

Natūralu, kad šios išlaidos bus įtrauktos į vaistų kainą ir mažinti kainų tiesiog nebus iš ko. Labai tikėtina, kad nebeliks tų vaistų, kurių kaina maža, o parduodami jų kiekiai nedideli, – mano A. Bertulis. – Kompensuojamųjų vaistų kainos naujuose kainynuose dar šiais metais gali keistis. Vaistų gamintojai turės dažniau peržiūrėti savo tiekiamų kompensuojamųjų vaistų asortimentą. Todėl gali būti, kad pacientams teks dažniau keisti savo įprastą vartoti vaistą.“

Per anksti džiaugtis

Vaistų gamintojų asociacija džiaugiasi, kad valstybė ir verslas rado kompromisą ir pavyko sumažinti kai kurių kompensuojamųjų vaistų kainas. Tačiau dar ne visos galimybės išnaudotos.

Kalbant apie brangius vaistus Lietuvoje, valdžios institucijos akcentuoja tik kompensuojamųjų vaistų kainą, tačiau dažnas susirgęs net ir paprastomis peršalimo ligomis nemažą šeimos biudžeto dalį turi atriekti nekompensuojamiems receptiniams ar nereceptiniams vaistams bei kitiems medikamentams. Liūdna pripažinti, bet valstybė kompensuoja ne visus vaistus, kurie gyvybiškai būtini net sunkiomis ligomis sergantiems vaikams. Tad niekam ne paslaptis, kad daugelis lietuvių pigesnių vaistų važiuoja į Lenkiją, parsiveža iš Anglijos ar Norvegijos ar net ieškosi turguose iš po prekystalio rusiškais bei baltarusiškais vaistais prekiaujančiųjų.

Tikiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija įsiklausys į mūsų teikiamus pasiūlymus, kaip sumažinti vaistų kainas. Svarbiausias jų būtų pridėtinės vertės mokesčio receptiniams vaistams sumažinimas iki 5 procentų, – teigė Vaistų gamintojų asociacijai vadovaujantis A. Bertulis. – Tačiau siekiant mažų kainų svarbu nepamiršti skatinti pacientus vartoti jiems paskirtus vaistus, kad būtų pasiekiamas pageidaujamas rezultatas. Didinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams atsisakant galiojančių paskyrimo apribojimų. Taip pat gerinti sudėtinių vaistų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti prieinamumą.“

Kodėl generiniai vaistai yra pigesni?

Generiniuose vaistuose yra tos pačios veikliosios medžiagos, ta pati koncentracija ir dozavimo forma, kaip ir originaliame produkte, kurios žmogaus kūne veikia tuo pačiu būdu. Generiniams vaistams taikomi tie patys griežti kokybės standartai, kaip ir originaliems produktams. Juose gali būti tik skirtingos neveikliosios medžiagos, pavyzdžiui, dažikliai, krakmolas ar saldikliai.

Šie vaistai taip pat yra saugūs ir veiksmingi, tačiau kainuoja mažiau. Taip yra todėl, kad originalių vaistų gamintojai atlieka įvairius mokslinius tyrimus tiek su gyvūnais, tiek vėliau ir su žmonėmis, trunkančius net iki dešimties metų. Taip ištiriamas vaisto saugumas ir veiksmingumas. Išlaidos vaistui sukurti siekia nuo vieno iki kelių milijardų dolerių. Tad tokiems vaistams taikoma patentinė apsauga, kas reiškia, jog šiuos vaistus gali gaminti tik juos užpatentavusi bendrovė. Patentinės apsaugos tikslas – užtikrinti, kad vaistui kurti investuotos lėšos atsipirktų ir bendrovė galėtų toliau kurti inovatyvius vaistus.

Pasibaigus patento galiojimo laikui ir kiti vaistų gamintojai gali gaminti analogiškus to paties pavadinimo vaistus, kurie vadinami generiniais. Tik šių vaistų gamintojui nereikia atlikti išsamių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, tad vaistų kaina gerokai mažesnė. Tačiau jie turi pereiti visas reikalingas registracijos procedūras ir atitikti vaisto kokybei, saugumui ir veiksmingumui keliamus reikalavimus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų