Vaikų nuotraukos internete: už ar prieš?

Vaikų nuotraukos internete: už ar prieš?

Šiandien daugelis vaikų internete atsiranda dar gerokai iki išdygstant pirmajam dantukui.

Tėvystės džiaugsmai tapo savotiška socialinių tinklų turinio klasika.

Panevėžiečių klausiame, ką jie mano apie tėvų norą su visu pasauliu dalintis savo atžalų atvaizdais? Ar jie patys apsidžiaugtų interneto platybėse aptikę savo vaikystės komišką nuotrauką?

Andrejus ŠPILEVOJUS

Teisininkas, fotografas, filmų ir reklamų kūrėjas, spektaklių režisierius, tinklaraštininkas

Ta tema esu ne kartą galvojęs. Mano vienas iš teisės magistrantūros darbų taip pat buvo susijęs su vaikų teise. Nei kaip dviejų vaikų tėtis, nei kaip teisininkas nelabai suprantu baimių ar draudimų fotografuoti savo vaikus ir jų nuotraukas kelti į viešąją erdvę.

Gal tai mūsų amžiaus paranoja? Ko bijoti ir slėpti vaikus? Būtų įdomu ir pačiam sužinoti, ko konkrečiai bijo tėvai, kai viešinamos atžalų nuotraukos.

Nesaugu, kai vaikas už mokyklos traukia elektroninę cigaretę, o ne jo nuotraukos viešojoje erdvėje.

Suprantu visas teisines normas ir tai, kad tokie teisiniai dalykai atsirado daugiausia dėl įsibaiminusių tėvų.

Kaip fotografas privalau laikytis tų reikalavimų, kad be tėvų sutikimo į mano kadrą nepakliūtų nė vienas vaikas.

Aš ne tik mielai viešai dalinuosi savo vaikų fotografijomis.

Rašau nemažai straipsnių ir knygų apie fotografiją, kuriuos iliustruoju savo šeimos nuotraukomis. Niekam nedraudžiu į savo vaikus žiūrėti. Rekomenduočiau ir kitiems tų baimių atsikratyti, bet čia tikriausiai asmeniniai įsitikinimai.

Man nuotrauka yra realybės įamžinimas. Fotografai dažniausiai fiksuoja šventes, įvairius renginius mokyklose ir darželiuose.

Mano vaiko klasėje yra mergaitė, kuri jaučiasi atstumta. Ne tik vaikai, bet ir ji kitus vaikus atstumia. Tėvai neleidžia jai dalyvauti jokiose klasės vaikų fotosesijose. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikas, kai į klasę ateina fotografas, visų paprašo sustoti, o tu, mergaite, pasitrauk, nes tėvai tau nedavė leidimo.

Teisiniu požiūriu, man tai baisi vaiko diskriminacija.

Vaiko niekas neklausė, patys tėvai nusprendė, kad jo negalima fotografuoti bendrose klasės nuotraukose.

Jau ir taip tas vaikas atstumtas, o dar ir patys tėvai tą prarają gilina.

Mokyklos fotografas nuolat turi stebėti, kad vaikų būryje neatsidurtų ta mergaitė.

Man tai baisu, tai net ne diskriminacija, o vaiko asmenybės žlugdymas.

Kada nors ta mergaitė užaugs ir neturės net nuotraukų iš mokyklos laikų, nes to neleido tėvai.

Tokių draudimų viešinti savo vaiko nuotraukas tikrai nepalaikau.

Giedrė RAMEIKIENĖ

Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio vadovė

Nematau nieko blogo, jei, atsiklausus tėvų, į internetą dedamos gražios nuotraukos iš renginių.

Bet esu prieš vaikų asmeninių nuotraukų viešinimą.

Kai vaikai fotografuojami beveik nuo gimimo, kartais nueinama iki visiškų smulkmenų: viešinamos nuotraukos, kaip vaikas valgo, kaip žaidžia. Man tai neatrodo priimtina. Ir ne vien dėl to, kad tai gali būti panaudota kokiais nusikalstamais tikslais. Aš nekelčiau vaikų, o ypač mažų, nuotraukų viešai. Gal nebent uždaroje grupėje. Nuotraukas socialiniuose tinkluose mato labai daug kas, jas kritikuoja ir panašiai. Be to, neaišku, kur jos gali nukeliauti, į kieno akiratį patekti.

Jei mano tėvai būtų taip elgęsi, turbūt dabar nelabai norėčiau internete išvysti savo mažos nuotraukas. Tai labai asmeniniai dalykai.

Sunku pasakyti, ar dabartiniai vaikai užaugę bus patenkinti dėl tokio tėvų elgesio.

Juk ne visos nuotraukos kelia geras emocijas. Ar vaikas užaugęs nesakys, kodėl tiek mano nuotraukų dėjai?

Ilona GRUBINSKIENĖ

Psichologė, penkių vaikų mama

Mano vyras šiuo klausimu kategoriškesnis ir nelinkęs jokių vaikų nuotraukų viešinti internete.

Aš šiek tiek liberalesnė.

Daug vaikų nuotraukų į viešąją erdvę dabar kelia ugdymo įstaigos – darželis, mokykla, kartais atrodo, kad net persistengiama. Mes sutinkame, kad ir mūsų vaiko nuotraukos būtų publikuojamos, jei tai uždara bendruomenė.

Tačiau iš esmės manau, kad kuo mažiau vaiko nuotraukų bus viešojoje erdvėje, tuo geriau. Būna, kad tėveliai vaikų, net ką tik gimusių kūdikių, nuotraukas įkelia į internetą tiesiog norėdami pasidalyti tuo džiaugsmu su kitais ar didžiuodamiesi atžalomis, norėdami pasidžiaugti jų laimėjimais ir pasiekimais. Bet internete nesaugu, o tas pavojus nepamatuojamas.

Dabartinėje visuomenėje žmonės labai nori save parodyti, apnuoginti, dėl to gali nukentėti. Jeigu keliama tik tam, kad pasididžiuotų, koks aš puikus tėtis ar mama, atsiranda puikybės rizika. Taip vaiką tarsi patys stumiame į viešumą, skatiname jo norą puikuotis. O jis dar nemoka pasverti tų rizikų, neįvertina tikrosios viešumo kainos.

Paauglystėje gali kilti problemų ir dėl patyčių. Paprastai vaikai, sulaukę paauglystės, tampa labiau uždari, mažiau nori fotografuotis. Tas atsargumas sveikintinas. Kai bus suaugę, patys nuspręs, kiek savo asmeninio gyvenimo viešinti, o kiek pasilikti tik sau.

Jei norima pasidžiaugti akimirkomis su vaikais ir jas paviešinti, būtina atsiklausti vaikų, ypač jei jie vyresni. Taip vaikas jaučiasi gerbiamas ir vertinamas.

Jei jis nesutinka, nuotraukų ir neturėtų būti viešumoje. Toks pagarbus santykis su atžalomis turėtų atsirasti nuo mažens.

Mūsų, tėvų, pareiga apsaugoti savo vaikus. Ir kartu parodyti, kaip turime saugoti savo privatumą.

Raimonda DAUBARĖ-SKIPITĖ

Veterinarijos gydytoja

Esu trijų vaikų – 12, 8 ir 4 metų – mama.

Turiu paskyrą feisbuke. Į ją keliu nuotraukas įvykių, kuriais norisi pasidalinti su visais. Bet visas nuotraukas redaguoju, pridengdama mažamečių veidelius.

O su vyresnėliu prieš pusmetį esame ta tema kalbėję, jo atsiklausiau, ar galiu viešinti nuotraukas su juo. Jis pats socialiniais tinklais dar nesinaudoja, bet man leido kelti nuotraukas. Juk kartais taip norisi pasidalinti vaiko pasiekimais, pavyzdžiui, šokių konkurse. Bet jei nuotraukoje yra kitų vaikų, jų tėvų irgi atsiklausiu, ar galiu viešinti.

Man atrodo, savavališkai skelbti vaikų nuotraukas yra jų teisių pažeidimas. Man irgi nepatiktų, jei be mano leidimo platintų mano nuotrauką. Yra buvę, kad nusiunčiau vaizdelį su savo vaikais asmeniškai žmogui, o jis įsikėlė į savo paskyrą socialiniame tinkle.

Visada galvoju, o kaip aš jausčiausi vaiko vietoje?

Man labai nepatiktų, jei be mano žinios neaišku kokiai publikai paskelbtų mano kad ir komišką vaikystės nuotrauką.

Jei vaikas dar mažas ir nesugeba priimti sprendimo, geriau jo nuotraukų arba nekelti, arba keliant redaguoti paslepiant veidukus.

Turiu pažįstamų, kurių internete skelbiamose visose nuotraukose vaikai nufotografuoti iš nugaros. Taip pasidalinama įspūdžiais, bet nelendama į asmeninį vaikų gyvenimą.

Aš esu už atsargumą socialinėje erdvėje. Juk internete bet kas gali nuotraukas išsisaugoti, jomis dalintis ir bet kam nusiųsti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų