-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su Seimo politikais susitikęs PSO Europos regiono biuro lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius Gaudenas Galea pranešė, kad mūsų šalis pagal suvartoto alkoholio kiekį lenkia net Rusiją.
Remiantis PSO pateikta informacija, Lietuva iki šiol gana gerai atrodė tarp kitų šalių pagal alkoholio prieinamumo ir reklamos apribojimus, bet, pavyzdžiui, mūsiškos alkoholio kainos laikomos pernelyg prieinamos. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kaip tik kainų didinimo politika kartu su alkoholio prieinamumo ribojimu ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimu yra veiksmingiausios priemonės kovoti su šiuo blogiu.
Tačiau į tokias ir dabartinės Lietuvos valdžios pasirinktas priemones skeptiškai žvelgia net kai kurie žinomi medikai. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas, klinikinis toksikologas Algirdas STONYS mano, kad alkoholio draudimai neatneš norimų rezultatų.
– PSO atstovo pareiškimas jus nustebino? Ar tikrai mūsų šalyje alkoholio vartojimo įpročiai tokie tragiški?
– Aš sutinku, kad problema yra, bet tikrai netikiu šia naujiena. Prisidengiant Pasaulio sveikatos organizacija galima paskelbti įvairiausius duomenis, ir kas nori, tas skelbia. Juk žinote, kas šiuo metu yra valdžioje, ir koks sveikatos ministro požiūris ir nusistatymas.
Tikrai netikiu, kad Lietuva žemiau Rusijos. Turėtų gatvėse visi girti voliotis.
– Bet kokiais duomenimis tikėti? Kas atskleidžia realią situaciją?
– Yra priklausomybės ligų centrai ir jie turėtų žinoti tendencijas, o ligoninėse situaciją atspindi apsinuodijusių pacientų skaičius. Tačiau net ir šie skaičiai neatskleis realios situacijos. Juk mes nežinome, kiek namuose girtauja ir vėl išsiblaivo. Tikslių skaičių nepateiks nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei mūsų Seimas ar Vyriausybė, nes tokių dalykų niekas neregistruoja.
Kai atsitinka bėda, nelaimė, tada žmogus patenka į statistikos skaičius, žurnalistai parašo, per žinias pranešama. Tačiau tikslių duomenų juk niekas nežino.
– Ar iš šalies neatrodo keistos tokios diskusijos, kai vieni tvirtina, kad vidutinis lietuvis per metus išgeria 16 litrų grynojo alkoholio, kiti ginčijasi, kad mažiau. Juk pats faktas, kad geriame per daug, aiškus ir be tų skaičių.
– Suvartoto alkoholio mastą žmogui apskaičiuoja pagal parduoto alkoholio kiekį. Tačiau ta manipuliacija skaičiais aš netikiu. Užimantis aukštas pareigas žmogus paima popierius ir teigia, kad štai turi tokią statistiką. Bet kas ją patikrino?
Kai norima prastumti vieną ar kitą įstatymą, skaičiai dar labiau išryškinami, pabloginami. Nesakau, kad tai yra melas, bet aš tais skaičiais labai abejoju ir tikrai labai atsargiai žvelgiu į statistiką.
Gal kaimuose žmonės labiau vartoja alkoholį, gal ten problema opesnė, bet nepasakyčiau, kad mes esame labai prasigėrusi tauta ir turime pačią blogiausią situaciją pasaulyje. Tikrai negali šitaip būti.
– Iš jūsų, toksikologo, patirties: ar brangstant alkoholiui mažėja pacientų?
– Kainų pakėlimas, alkoholio akcizų didinimas neturi jokios įtakos. Nematau jokių mažėjimo ar darbo krūvio didėjimo tendencijų. Tie, kas gėrė, gers toliau – nenusipirks duonos, bet alkoholiui visada atsiras pinigų.
Valdžia gali alkoholio kainas kelti, kiek nori. Žmogus, kuris moka saikingai vartoti alkoholį, mokės laiku sustoti, nes supranta žalą. Draudimai, laiko ir prekybos vietų ribojimai rezultatų neatneš.
Pasaulis seniai išmoko ir žino, kad draudimai nepaveiks žmonių – juk uždraustas vaisius visada saldesnis. Reikia visą dėmesį sutelkti į mokyklas, švietimą, auklėti nuo pirmos klasės, gal net surengti pamokėles apie priklausomybės bėdas. Po keliolikos ar keliasdešimt metų pasijus rezultatai.
Kai įves draudimus, apribojimus, tada žmonės eis pas diedukus, bobutes, pirks neaišku ką, iš kur, nežinia iš ko ir kaip pagamintą. Manau, draudimai tikrai nėra išeitis. Gal klystu, tačiau tokia mano nuomonė.
– Tiesa, kad diagnozuoti kepenų cirozę dvidešimtmečiui anksčiau būdavo įvykis, o dabar tokie atvejai nieko nebestebina?
– Jaunimas irgi geria be saiko. Pageria keletą metų ir atsiranda kepenų cirozė.
Kepenys skaido gėrime esantį etilo alkoholį. Be tiesioginio nuodingo poveikio kepenų, kasos ir smegenų ląstelėms, pats alkoholio tūris, kaip skystis, turi įtakos širdies raumeniui – širdis išsiplečia, neefektyviai atlieka savo darbą. Ypač vartojant tokį gėrimą kaip alų. Ir, nepriklausomai nuo vartojamo alkoholio rūšies, kenčia organizmo imuninė sistema, sutrinka plaučių audinys, daroma žala reprodukcinei tiek moterų, tiek vyrų sveikatai.
– Daug jaunuolių renkasi silpnesnį alkoholį – lengvą alų ar sidrą, – manydami, kad jis nepavojingas, neskatina priklausomybės.
– Alkoholis yra alkoholis. Ar jis silpnesnis, ar stipresnis, poveikis ir pasekmės tokios pačios. Tik stipresnio alkoholio išgeriama mažiau, greičiau apsvaigstama. Silpnesnio alkoholio suvartojama daugiau, taigi grynojo alkoholio dozė gaunama panaši, kaip ir vartojant stipriuosius gėrimus. Kai kurie netoleruoja stiprių gėrimų, tad renkasi alų, tačiau jo išgeria tiek, kad viršija bet kokias normas.
Bet koks alkoholis yra prasta mintis.
– Kaip išsivysto priklausomybė? Jei dažną vakarą prie televizoriaus išgeriami du buteliai alaus, ar tokį žmogų galime laikyti alkoholiku?
– Jei kiekvieną dieną yra poreikis tokiam kiekiui ir vartojama nuolat, tada tai priklausomybė. Jei žmogus tik savaitgaliais prie šašlyko gamtoje ar tik per šventes išgeria bokalą kitą alaus, tai nemanau, kad yra priklausomybė.
– Ką manote apie kilusį visuomenės pasipriešinimą valdžios siūlomoms priemonėms mažinti alkoholio prieinamumą?
– Reikia tik sveikinti, kad į tokias problemas atkreiptas valdžios dėmesys. Tačiau aš manau, kad pasirinktos ne visai tinkamos priemonės. Čia mano asmeninė nuomonė.
Įsivaizduokite, kad jums atostogos, karštas, Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, norite prisėsti lauko kavinukėje ir negalite nusipirkti net bokaliuko alaus, nes uždrausta prekyba lauko kavinėse. Nežinau, kurioje pasaulio šalyje galėtų taip būti. Yra mokančių saikingai vartoti alkoholį žmonių ir jie gyvena sveikai, laimingai.
– Tada kokios priemonės galėtų būti veiksmingos?
– Dėmesys švietimui, problemos viešinimas, jaunosios kartos ugdymas. Tą buvo galima seniai daryti. Bet ateina vieni į valdžią, nustato draudimus, kiti valdžioje vėl juos koreguoja, o akivaizdžių rezultatų kol kas nematome.
Pažįstu viena mėgėją išgerti: jis, nuvykęs į parduotuvę lygiai 22 valandą, nebespėjo nusipirkti alkoholio. Žmogus taip susinervino, kad skambo draugams, pažįstamiems ir galiausiai iš kažkokios bobulės įsigijo butelį. Vis tiek nusipirko alkoholio.
Kažkada buvo padarę tvarką, kad alkoholiu prekiauti galima buvo tik nuo 10 valandos. Galiu iš savo patirties papasakoti. Buvo šeštadienio rytas, atsikėliau anksti, ruošiausi keliauti į sodą, laukė karštas savaitgalis, taigi pakeliui užsukau į parduotuvę nusipirkti maisto ir porą butelių alaus. Jo iškart gerti tikrai neketinau. Bet negalėjau įsigyti, nepardavė. Aš, suaugęs žmogus, gyvenantis teisinėje valstybėje, turintis visas teises – ir man draudžiama 9 valandą įsigyti alaus, kurį ketinau gerti po pietų. Paėmė pyktis. Aš vis tiek iš sodo važiavau į parduotuvę, įsigijau alkoholio. Man nieko neuždraudė: ką norėjau, tą nusipirkau, tik sugaišino mano laiką ir išnaudojau daugiau degalų.
Nereikia perlenkti lazdos, o ji dabar perlenkiama.
– Jūsų manymu, ar Lietuvoje keičiasi alkoholio vartojimo kultūra? Po truputį imame jausti saiką?
– Labai gerai, kad imamasi iniciatyvos ją keisti – reikia žmogų auklėti. Tikrai tik sveikinu, kad atkreiptas dėmesys į nesaikingą gėrimą. Bet, mano požiūriu, priemonės ne visai tokios, kurios gali padėti. Aš netikiu jų poveikiu. Visiškai tas pats, kada ir kur prekiaus alkoholiu: draudimai skatins šešėlį, tad abejoju rezultatu.
Gali būti ir kad pasikeis sveikatos apsaugos ministras – juk retas kuris valdžioje išsilaiko visą kadenciją. Arba po kitų Seimo rinkimų naujas ministras gali vykdyti visai kitą politiką. Gal per mažai pinigų į biudžetą bus surenkama – gali būti įvesti palengvinimai prekybai alkoholiu.
Dėmesį reikia sutelkti į švietimą, į jaunimo auklėjimą, paskaitas. Juk jaunimas negalvoja, kad gali būti blogai. Turinčiuosius didelių problemų dėl alkoholio vartojimo galbūt reikėtų įtraukti į specialią įskaitą, jiems suteikti gydymą. Pasiūlyti žmonėms alternatyvą – sporto būrelius, nemokamas treniruotes, atnaujinti bendruomenių stadionus. Kol kas iniciatyvos labai mažai arba jos pavienės…
