Svajonių darbas ir dangus nemokamai

Svajonių darbas ir dangus nemokamai

Beveik trejus metus oro linijose dirbančio charizmatiškojo orlaivio palydovo Igno Čaikausko draugijoje į pačią ilgiausią kelionę drąsiai galėtų leistis ir tie, kas sustingsta vos išgirdę žodį „lėktuvas“.

Žvelgdami į pasitempusią įgulą, žygiuojančią lėktuvo salone ar skrydžio metu maloniai bendraujančią su keleiviais, nejučiomis pagalvojame, kokia įdomi profesija, suteikianti galimybę pamatyti įvairiausias pasaulio šalis – tikras svajonių darbas!

„Tie, kurie mano, kad per skrydį mes atsakingi tik už kavą, arbatą ir bendravimą, labai klysta. Prieš išmokstant ruošti kavą ir arbatą reikia pereiti labai labai daug“, – šypsodamasis sako dvidešimtmetis Ignas Čaikauskas, prieš bemaž trejus metus nusprendęs nebetobulinti savo kulinarinių gabumų ir pradėjęs dirbti stiuardu oro linijų bendrovėje.

Ignas – vienas tų skrydžio palydovų, kuris savo gera nuotaika, pozityvumu ir spinduliuojama ramybe sugebėtų užkrėsti net ir užkietėjusį niurzgą.

Turbūt visiems, dažnai keliaujantiems lėktuvu, atsibosta kiekvieną kartą žiūrėti į monotonišką skrydžių palydovų saugos instrukciją. Tačiau šis stiuardas visiškai kitoks. Vos prieš kelias savaites viename portalų paviešintas lėktuvo keleivio darytas trumputis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nuotaikingos akimirkos, kai Ignas prieš pat skrydį veda saugumo pamokėlę, tapo interneto hitu. O įrašą matę ir Igną pažįstantieji dabar lyg susitarę juokauja: su tokiu palydovu nepražūsi ir lėktuvui nukritus atokiausiame Sacharos dykumos kampelyje.

„Tiesiog esu savimi“, – kuklinasi I. Čaikauskas ir priduria, jog toks pats linksmas ir optimizmo nestokojantis jis išlieka lėktuvui nusileidus ant žemės – tą puikiai galėtų patvirtinti jo artimieji bei draugai.

„Labai tikiuosi, kad jau greitai perimsiu orlaivio vairą!“ – šypsosi Ignas Čaikauskas, ir toliau savo ateitį siejantis tik su dangumi. Asmeninio archyvo nuotraukos

Vertina kiekvieną keleivį

Ignas atviras: juokai juokais, bet žaismingas ir nuotaiką pakeliantis keleivių pasitikimas kai kuriems jų padeda įveikti skrydžio baimę. Be to, padeda atkreipti visų lėktuve esančiųjų dėmesį, o tai yra labai svarbu ruošiantis laukiančiam skrydžiui.

„Žmonės užsimiršta, sutelkia visą dėmesį į labai svarbias saugumo instrukcijas, klausosi dėmesingiau“, – sako vaikinas, keleivius lėktuve pavergiantis savo šmaikštumu.

I. Čaikauskas neslepia, jog kone per kiekvieną skrydį atsiranda ne vienas ir ne du keliautojai, kurie tiesiog ignoruoja saugumo demonstracijas, nesusitelkia į jas ar mano, jog šios yra bereikšmės. Tokius išsiblaškėlius Ignas sakosi auklėjantis… savo dėmesiu.

„Visada, vos tik baigus kolegoms pristatyti saugumo instrukcijas, aš prieinu ir paklausiu, ar avarinėje situacijoje žmogus ras tam tikrą daiktą, padėtą tam tikroje vietoje. Gerai, jeigu jis atsakymą atspėja! – juokauja Ignas. – Jeigu ne, tuomet iš naujo jam viską pakartoju tik dėl jo paties saugumo. Juk kiekvienas keleivis lėktuve mums yra labai svarbus.“

Kad kelionė lėktuvu būtų kuo sklandesnė, nekeltų streso, I. Čaikauskas ragina į ją leistis apsiginklavus šypsena ir tik teigiamomis emocijomis. Ir juokaudamas priduria, jog pačiai įgulai diena tampa kur kas malonesnė, kai jos nariai keleivių yra šiek tiek palepinami – kad ir saldžia smulkmenėle. „Iki visiškos laimės reikia ne tiek ir daug“, – šypsosi Ignas.

Nuotykiai – kasdienybė

Kiekviena dieną į dangų kylančiame ir besileidžiančiame lėktuve I. Čaikausko laukia nauji iššūkiai ir naujos patirtys.

Vaikinas tikina: jei jau pasirinkai orlaivio palydovo profesiją, turi būti visapusiškai atviras žmogus. Taip pat labai strategiškas ir komunikabilus. Juk kasdien turi sugebėti susidraugauti su labai skirtingo charakterio bei pilietybės žmonėmis. Ir nepriekaištingų anglų kalbos žinių ar mokėjimo ruošti skaniausią kavą ir arbatą dirbant tokį darbą, tikina Ignas, tikrai neužtenka.

Lėktuvo stiuardas, vardija I. Čaikauskas, atsakingas ne tik už keleivių bagažo dėjimą, dalijamus gėrimus, keleivių komfortą, bet ir sėkmingą skrydį be incidentų. O skrydžiuose, anot jo, pasitaiko visko. Būna dienų, kai ramiai skrendi pirmyn atgal ir nieko neįprasto nenutinka, tačiau pasitaiko, jog kelionę vienas po kito lydi nesusipratimai.

Be to, neslepia pašnekovas, negalima pamiršti žmogiškojo faktoriaus. Danguje – kaip ir ant žemės, žmones veikia ir mėnulio fazės, ir alkoholis.

Stiuardas sako, jog, kaip ir įprastame darbe, taip ir jo pasitaiko tiek labai gražių, tiek liūdnesnių dalykų. Ignas dažnai prisimena jaudinančią akimirką, kai per vieną skrydį vaikinas tiesiog lėktuvo salone piršosi savo merginai, arba kaip jam pačiam yra tekę gaivinti žmogų iki nusileidimo likus vos penkioms minutėms.

„Tai ištverti tikrai reikia didelio pasiryžimo ir, žinoma, gebėjimo kontroliuoti situaciją“, – tikina Ignas.

Stiuardas I. Čaikauskas sako, jog, kaip ir įprastame darbe, taip ir jo pasitaiko tiek labai gražių, tiek liūdnesnių dalykų.

Saugumu neabejoja

Dirbant orlaivio palydovu, geriausiu draugu, pasak Igno, neabejotinai, tampa žadintuvas.

„Darbas reikalauja daug pastangų atsikelti labai anksti ryte. Kartais žadintuvas yra nustatytas ir pusę trijų nakties. Gali nutikti ir taip, kad darbą baigsi tik prieš švintant“, – savo profesijos subtilybes aiškina I. Čaikauskas.

Oro linijų lėktuvo, kuriame šiuo metu dirba Ignas, įgulą sudaro šeši nariai – du pilotai ir keturi skrydžio palydovai. Nors šiame darbe nebėra išskiriama viena lytis – šiais laikais ne tik skrydžių palydovais, bet ir pilotais dirba tiek moterys, tiek vyrai, Ignas pastebi, jog įgulos narių vyrų yra kiek daugiau.

Savo įgula Ignas Čaikauskas sako pasitikintis ir į numatytą skrydį kasdien besileidžiantis ramia širdimi: jo negąsdina nei galimi nelaimių, nei aviakatastrofų scenarijai. Lėktuvas, pasak jo,  yra tikrai saugi transporto priemonė, o ir genda kur kas rečiau, nei automobiliai. Be to, dangų kasdien skrodžiančios metalo mašinos yra labai skrupulingai prižiūrimos, joms keliami aukščiausi saugumo reikalavimai.

„Gedimai ar kažkokie nesklandumai lydi visur ir visada. Lėktuvuose taip pat jų pasitaiko. Tačiau tam ir yra duotas gyvenimas, kad tuos nesklandumus spręstume“, – samprotauja I. Čaikauskas.

Visgi juokaudamas priduria, jog kartais ir pats nesuvokiantis, kaip toks didžiulis lėktuvas gali lyg niekur nieko pakilti į orą ir nusileisti.

Iš virtuvės į padangę

Prieš tapdamas orlaivio palydovu I. Čaikauskas nebuvo tas, kuris ilgesingu žvilgsniu nulydėtų kiekvieną padangėje šmėstelėjusį lėktuvą. Tuomet jis kur kas mieliau lepindavo draugus bei pažįstamus nuostabaus skonio tortais ar pyragais, kepamais pačiomis įvairiausiomis progomis. O ir užsakymų jau nuo penkiolikos metų restoranuose besisukančiam vaikinui tikrai netrūko.

„Dabar maisto gamyba ir naujų skonių bei receptų paieškos liko tik hobiu“, – šypteli Ignas.

Tiesa, pripažįsta, jog ir tuomet besisukiodamas virtuvėje apie stiuardo profesiją kartkartėmis pasvajodavęs. Taigi, sulaukęs septyniolikos, sumanė, jog atėjo laikas išbandyti save skrydžio palydovų atrankoje.

Kaip pasakoja pats Ignas, po pirmo karto jis liko nieko nepešęs, mat neatitiko minimalaus amžiaus cenzo – oro linijose dirbti gali tik pilnamečiai asmenys. Visgi atkaklus vaikinas nenuleido rankų ir jau po metų vėl pabandė laimę įtikinti atrankos komisiją – tąkart sėkmingai.

„Nors atrankos vyksta dažnai, pasakysiu, kad norint jas įveikti reikia tikrai labai pasistengti, – šypteli I. Čaikauskas. – Bet kai labai smarkiai kažko nori, viskas įmanoma!“

Nusitaikė į pilotus

Svarbu nepamiršti, jog atranka – tai tik pirmasis žingsnis, antras, bet ne ką mažiau svarbus – mokymai.

Kad įgytum galimybę tapti orlaivio palydovu, pasak Igno, turi atsiduoti tam visu šimtu procentų. Mokslai trunka bemaž du mėnesius, o pats kursas labai įtemptas – kiekvieną dieną spaudžia egzaminai, įvairiausi testai, praktiniai užsiėmimai.

Kad kelionė lėktuvu būtų kuo sklandesnė, nekeltų streso, I. Čaikauskas ragina į ją leistis apsiginklavus šypsena ir tik teigiamomis emocijomis.

Dvidešimtmetis džiaugiasi, jog orlaivio palydovo darbas duoda galimybę sutikti ne tik naujų žmonių, bet ir pažinti kitas šalis, kultūras. Vos lėktuvo ratams pasiekus žemę Ignas ir pats skuba pažindintis su šalimi ir joje verdančiu gyvenime. Taip, sako, jau nuo pirmojo žingsnio Ispanijos žemėje pajutęs, jog tai yra jo šalis.

„Esu įsimylėjęs Ispaniją! Ten ir žmonės, ir maistas, ir kultūra yra visiškai kitokia“, – teigia stiuardas, darbo reikalais jau aplankęs bemaž dvidešimt šalių. O planuose dar daugiau kelionių ir naujų potyrių.

Net ir įgyvendinęs svajonę tapti skrydžio palydovu I. Čaikauskas nesėdi sudėjęs rankų. Ambicingas vaikinas turi tikrai labai didelių užmojų. Jeigu viskas klostysis taip, kaip suplanavęs, jau labai greitai Ignas pradės krimsti mokslus, leisiančius jam pačiam pilotuoti lėktuvus.

„Labai tikiuosi, kad jau greitai perimsiu orlaivio vairą!“ – mirkteli Ignas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų