-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Spygliuočiai šiems – skanus delikatesas ir smagus žaislas.
Molainių žirgyno savininkė Daiva Zavadskienė pasakoja pirmųjų eglučių sulaukusi dar prieš Naujuosius. Jas prieš atostogas jau nupuošė kai kurios mokyklos.
Šis žirgynas buvo bene pirmasis Lietuvoje prieš maždaug dešimtmetį pakvietęs eglutes vežti ristūnams. Jo savininkė sako, kad jau keletą pastarųjų metų priimantys tikrai ne visus kalėdinius medelius.
„Tokio kiekio, kiek atveža, tiesiog techniškai neįmanoma suvartoti, tad kelintus metus priimame tik atvežtąsias šeimų su mažais vaikais“, – pasakoja D. Zavadskienė.
Žirgams tinka ir kėniai, ir eglės.
Pasak jų prižiūrėtojos, žirgai mieliau nugraužia kėnių žievę, o eglučių skanauja šakeles. Ji džiaugiasi, kad žmonės sąmoningi – medelius atveža be blizgučių, žaisliukų ar kitų gyvūnams pavojingų dalykų.
Žirgams spygliuočiai žiemą yra natūralus vitaminų šaltinis. Kartu pasikaso ir dantis.
Žirgyno savininkė sako, kad iš pradžių gal apie porą savaičių žirgai spygliuočius mieliau ėda, skabo, o vėliau jau tampo, žaidžia.
„Judriam, smalsiam, veiklos ieškančiam gyvūnui eglutės labai geras natūralus žaislas“, – aiškina D. Zavadskienė.
Paskutinių kalėdinių eglučių žirgynas sulaukia dar ir balandį.
Kai baigiasi šventės žmonėms, prasideda puota žirgams – nupuoštos eglutės jiems ir gardėsis, ir žaislas. P. ŽIDONIO nuotr.
Šiuo metu Molainių žirgyne gyvena dešimt žirgų.
Žirginis sportas, pasak D. Zavadskienės, nėra pigus. Tačiau jis populiarėja, o tam įtakos turi ir augančios gyventojų pajamos.
„Kai žmogus nori pailsėti, ieško priešingos nei įprasta veiklos: išeiti į lauką, fizinio krūvio, bendravimo su gyvūnais, nes mažai jau kas beturi senelius kaime“, – svarsto žirgyno šeimininkė.
Dalis atvykstančiųjų iki tol būna net iš arti nematę žirgo.
Dažniausias klausimas, kurio sulaukiama iš žirgyno lankytojų žiemą – ar žirgams nešalta?
Pasak savininkės, jos augintiniai pasiruošia šalčiams – užsiaugina žieminį kailį, riebalų, ėda daugiau šieno. Mūsų lietuviškos žiemos jiems netgi per karštos.
D. Zavadskienė pastebi, jog gajus ne vienas televizijos suformuotas mitas apie žirgus.
„Dažniausiai manoma, kad žirgas žino, ko žmogus nori, ir nuneš į pasakų šalį už devynių kalnų, devynių jūrų. Žirgas tikrai nežino, ko norime. Jo intelektas kaip trejų metų vaiko. Atitinkamai ir lūkesčiai turi būti kaip iš trejų metų vaiko – jis netarnaus, nepadės ir netgi paterorizuos“, – šypsosi žinovė.
Žirgai – introvertai. Todėl reikia ramiai palaukti, kol žirgas ateis pats pasidomėti, ką gero svečias jam atnešė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Sporto klubo Aukštaitijos žirgyno darbuotoja Lina Šipelienė taip pat jau sulaukia pasiteiravimų dėl priimamų eglučių.
Šiame žirgyne gyvena 13 ristūnų, trys iš jų – maži kumeliukai, kuriems eglutės dar nelabai rūpi. Tačiau yra žirgų, kurie nujaučia žiemą sulauksiantys spygliuotų skanėstų. Vieniems labiau rūpi juos pagraužti, pasistiprinti, kitiems – pažaisti.
Pasak L. Šipelienės, viešnagė žirgyne – galimybė ne tik iš arti išvysti žirgą, bet ir prie jo prisiliesti, daugiau apie jį sužinoti.
„Patys kartais nustembame, kai atvažiuoja 3–5 metų žmogutis ir pirmą kartą pamatęs žirgelį net sustingsta. Tai labai gražu ir žavu“, – pasakoja L. Šipelienė.
Dažniausiai tenka išgirsti klausimą, ar žirgas nespiria, ar neįkąs.
„Patys kartais nustembame, kai atvažiuoja 3–5 metų žmogutis ir pirmą kartą pamatęs žirgelį net sustingsta.“
L. Šipelienė
„Visiems kažkodėl atrodo, kad žirgai daugiau nieko kito nedaro, tik spardosi, nors jie taip elgiasi retai“, – tvirtina augintoja.
Jos teigimu, žirgai pripratę prie žmonių, tad jei spirtų, vadinasi, nuo kažko gintųsi.
L. Šipelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad daugėja besidominčiųjų žirgų sportu. Pasak jos, tai – be galo sunkus sportas. Tačiau tėveliai, kurie pasiryžta vaikus leisti į treniruotes, labai greitai pamato, kaip atžalos sustiprėja, jų gyvenime atsiranda drausmė. Taip pat bendravimas su žirgu savotiškai patikrina, kiek jautrios vaikų širdutės, nes šiame sporte visų pirma būtina mylėti gyvūną.
„Ir žirgas, ir žmogus turi vienas kitą pajusti“, – pabrėžia Lina.
P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio gamtos mokykla anksčiau irgi organizuodavo akcijas, per kurias panevėžiečiai galėjo atvežti nupuoštus medelius.
Mokyklos direktorė Vaiva Jankauskienė pasakoja, kad tokios akcijos organizuotos, kai mieste eglutės dar nebuvo surenkamos centralizuotai, o ir gyvūnų, kurie mielai skanautų tokiais delikatesais, mokykloje gyveno daugiau. Dabar joje spygliuočių paragauja tik du poniai ir keturi ožiukai.
„Kas atveža eglučių, mes priimame, bet specialios akcijos neorganizuojame. Neturime tokio poreikio“, – sako direktorė.
Mokyklos augintiniams po žiemos švenčių atitenka darbuotojų suvežtos nupuoštos eglutės.
V. Jankauskienė juokauja, kad tai labai trumpai galiojantis gurmaniškas maistas, mat pradeda byrėti spygliai.
