-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Paskutines studijų Londono muzikos koledže dienas skaičiuojanti ir egzaminams besiruošianti Valerija sako žinanti, kad nuskambės standartiškai, tačiau be muzikos ji savo gyvenimo neįsivaizduoja. Net jei dienų, kai norisi viską mesti, pasitaiko, jos retos viešnios.
„Meilė menams užgimė nuo pat mažų dienų, – pasakoja panevėžietė. – Mačiau skrabalais grojantį tėvą, literatūrą įsimylėjusią lituanistę mamą. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų kartu su šeima eidavome į visus įmanomus koncertus Panevėžyje. Augau intelektualioje aplinkoje, tad niekada nebuvo abejonės, jog suksiuosi panašioje veikloje.“
Dar mokydamasi 11-oje klasėje V. Iljinaitė atidarė nuosavą vokalo studiją. Šiuo metu jos veikla sustabdyta, tačiau ištikimi mokiniai nekantriai laukia sugrįžtančios mokytojos.
„Visuomet maniau, jog nesieksiu pedagogo karjeros, nes tėvai ėjo tuo keliu ir man pasirodė, jog tai labai sudėtinga, – atvirauja ji. – Tačiau dabar retkarčiais pagalvoju apie pedagoginį darbą. Norėčiau savo žinias perduoti jaunimui, kuris po truputį atranda save, savo identitetą.“
V. Iljinaitė apgailestauja pastebinti, kad žmonės dainavimą neretai laiko pramoga, o ne rimtu, atsakingu darbu. Jie nenumano, jog norint pasiekti kūrybines aukštumas reikia nemenkų pastangų, dirbti viršvalandžius, kartais – aukoti savo asmeninį gyvenimą.
Pati Valerija, tiesa, tikina tos formulės, galinčios nutiesti kelią į sėkmę, dar tebeieškanti.
„Nesu padariusi kokių nors ypatingų žygdarbių – tiesiog darau tai, ką moku, – gūžteli. – Tačiau jeigu kam nors atrodau sėkminga, labai džiugu. Mano nuomone, darbas ir atsidavimas, o ne galvojimas apie sėkmę yra visa lemiantys veiksniai. Tačiau receptas greičiausiai kiekvienam yra individualus.“
Jau bemaž metus Didžiojoje Britanijoje studijuojanti atlikėja V. Iljinaitė neslepia: jei nebūtų ryžusis pokyčiams, naujas kasdienybės ritmas galėjo sunaikinti tai, kas brangiausia.
Mergina neslepia, kad jos gyvenimas pastaruoju metu labiau panėšėja į nesibaigiančias lenktynes.
Viskas prasidėjo Vilniaus kolegijoje muzikinio teatro specialybę studijuojančiai Valerijai prieš metus laimėjus stipendiją mokslams užsienyje pagal mainų programą. Patekti į prestižinę muzikos mokyklą Londone buvo beprotiškai sunku, konkurencija tarp pretendentų – milžiniška. Tačiau siekis daugiau nei atsipirko: dainavimo ir aktorinio šokio studijas Jungtinėje Karalystėje krimtusi panevėžietė vis dar negali tverti džiaugsmu dėl neįkainojamos patirties ir atsivėrusių galimybių.
„Anksčiau tikrai taip nevertinau galimybės mokytis, įgyti žinių, – sako be užuolankų. – Dabar puikiai suprantu, jog tai vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Tai reikalinga ne tik dėl bendro išprusimo, bet ir tam, jog, žinodama kontekstą, galėčiau tinkamai atlikti paskirtus vaidmenis teatre.“
Valerija prisimena iš pradžių niekaip negalėjusi atitrūkti nuo namų ir į Lietuvą skraidžiusi bene kas dvi savaites. Ilgainiui tai pradėjo kenkti mokslams, mergina ėmė praleisti labai daug svarbių įvykių, tad teko iš naujo susidėlioti prioritetus.
V. Iljinaitė prisipažįsta, jog gyvendama svetur suprato dar vieną esminį dalyką: „Ne vieta daro žmogų laimingą, o pats žmogus. Aš jaučiausi gerai Lietuvoje, gerai jaučiuosi ir čia. Užsiimu mėgstma veikla, tuo, kas mane visą gyvenimą vežė. Esu menų, muzikos, miuziklų židiny. Galiu eiti į geriausius pasaulio pasirodymus. Jaučiuosi labai gerai ir noriu išnaudoti visus šios šalies privalumus.“
Tačiau pasaulinio metropolito diktuojamas ritmas lietuvaitei ne tik atvėrė duris į naujas patirtis, bet ir paskatino lemtingus pokyčius. Valerija pasakoja tik atvykusi į Londoną supratusi, kas yra nepamatuojamas stresas, įtampa ir išgyvenimo lenktynės milijonus gyventojų turinčiame mieste. To pasekmės buvo rimtos: vos perkopusi dvidešimt mergina jautėsi išsekusi, o jos sveikata buvo kaip niekad prasta.
„Nuo metų pradžios iki vasario mėnesio jau buvau išgėrusi tris ar keturis kursus stiprių antibiotikų, – nenori ir prisiminti Valerija. – Mane nuolat kamuodavo įvairios alergijos, gerklės ligos. Gerdavau tiek vaistų, kad paprasčiausiai pasidariau jiems atspari, jie nustojo veikti.“
Galiausiai V. Iljinaitė sakė kreipusis į gydytojus ir pasiryžusi įvairiausiems tyrimams, kad tik rastų atsakymus, kuri organų sistema negaluoja ir kodėl tai su ja vyksta.
„Buvau taip išsigandusi, jog, būdama tokia jauna, turiu tokią prastą sveikatą ir galiu greitai nebesugebėti nei dainuoti, nei keliauti, kad būčiau galėjusi imtis bet ko, o pasekmės nebūtų buvusios svarbios“, – sako ji sykiu supratusi ir tai, jog gyvenimą ir požiūrį į jį turės keisti iš pagrindų.
„Gyvename labai sudėtingame pasaulyje, nuolat skubame, domimės kitų nuomone, tačiau pamirštame svarbiausia – pačius save. Daug dalykų išmečiau iš savo gyvenimo, dar daugiau priėmiau. Pradėjau domėtis filosofija, bandau gyventi harmoningą gyvenimą. Manau, jog penkios ar dešimt minučių, kurias privalome skirti sau, nėra daug. Bet tai veda didelių pokyčių link“, – įsitikinusi mergina.
Taip Valerija sako pradėjusi vartoti natūralius papildus, domėtis alternatyviąja medicina. Taip pat panirusi į naujai atrastus ar kuriam laikui buvusius primirštus pomėgius, vedančius į santarvę su pačiu savimi.
Vienas tokių pomėgių – šokis. V. Iljinaitė lanko ne tik choreografijos paskaitas koledže, kuriose mokoma įvairaus stiliaus šokių nuo džiazo iki baleto, bet ir papildomas pamokas pas visame pasaulyje žinomą profesionalę. Nes su draugėmis nebuvo patenkinta angliška mokymosi sistema, kuomet nėra griežtų taisyklių, o į paskaitas studentai eina tuomet, kai jaučia poreikį.
„Lankau šokių studiją, kurioje šokio meno paskaitas veda choreografė Holi, geriausia dainininkės Džesi Dži draugė. Nemeluosiu, tai mane labai motyvuoja, nes ši atlikėja buvo didžiausią įtaką paauglystėje dariusi persona“, – pasakoja Valerija.
Ji sako visą gyvenimą daug šokusi.
„Gyvendama Panevėžyje lankiau užsiėmimus pas profesionalią choreografę Dianą Čiobanu. Tai iki šiol yra viena didžiausių mano aistrų, o čia gavau galimybę tęsti tai, ką ilgus metus praktikavau, ir tobulintis“, – džiūgavo.
Vienu didesnių atradimų V. Iljinaitė laiko ir meditaciją, mantrų kalbėjimą. Tai praktikuoja ne tik su bendraminčiais, bet taip pat rytą ir vakarą viena namuose.
Ramybe sielą pripildančių užsiėmimų mergina ėmė ieškoti smarkiai pašlijus sveikatai. Valerija tikina, jog tai padėjo jai sustiprinti santykį su savimi. „Laikau save visų tikėjimų žmogumi, tad besikartojantys kitam tikėjimui būdingi šventųjų vardai man neturi įtakos“, – tikina ji.
Pradėjo Valerija domėtis ir Ajurveda, o ypač ajurvedine mityba: kaip skirtingos medžiagos veikia organizmą, kaip reikia ir kaip nedera valgyti, kokie produktai geriausi ir panašiai.
„Nors nesu labai giliai praktikuojanti, bet tai mane visgi įkvepia ir skatina eiti į priekį“, – pamažu pradėjusiu lengvėti gyvenimu besidžiaugianti atlikėja įsitikinusi, jog svarbu atsigręžti į visą ko pradžią. Juk žmoguje vyksta panašūs procesai, kaip ir gamtoje, taigi mūsų organizmas praturtintas natūralių medžiagų, galinčių užkirsti kelią ligai.
„Anksčiau nebuvo tokios vaistų įvairovės, juos mažai kas vartojo, – pabrėžia V. Iljinaitė. – Būtina atsižvelgti į tai, kokius produktus siūlo gamta, o ne skubėti vartoti sintetinius vaistus.“
Jauna mergina sako tikinti minties ir įtaigos galia išgydyti net sunkiausius ligonius. Jos pačios didysis asmeninis stebuklas, kaip pati sako, prasidėjo prieš pat nosį – lėkštėje.
Valerija tikina dabar galinti drąsiai sakyti, jog jaučiasi laimingesnė nei ankščiau. kai savo nepasitikėjimą bandė kompensuoti nepriekaištinga išvaizda.
„Mano ankstesni mitybos įpročiai buvo labai padriki: vyravo labai daug cukraus, nesveikų gėrimų, kavos. Galiausiai sužinojau, jog esu alergiška glitimui“, – vardijo ilgą laiką kamavusių negalavimų priežastis Valerija. Dabar jos valgiaraštyje kur kas daugiau daržovių, vaisių, visiškai nebeliko mėsos produktų, pieno.
V. Iljinaitė neneigia, jog išsiugdyti naujus įpročius ir priprasti prie neįprasto režimo nebuvo labai lengva. Griežtos taisyklės net buvo šiek tiek įgrisusios, mat, pradėjus gyventi pagal Vedų filosofiją, teko pratintis eiti miegoti ir keltis anksti. Vis dėlto kraštutinumų Valerija nutarė nepraktikuoti.
„Gyvenime egzistuoja toks principas, jog ko nors atsisakius, išsižadėjus įvyksta priešingai. Taip tiesiog įbaugini save, savo kūną ir mintis, – sako ji. – Aš sau kalbėjau, jog pabandysiu gyventi kitaip. Kelsiuosi anksčiau, susikursiu savo ryto rutiną, kuri suteiks stabilumo ir ramybės.“
Taip pat Valerija pradėjo gamintis maistą iš vakaro, kad kuo mažiau valgytų kavinėse.
„Pagal Vedų filosofiją nevertėtų valgyti kito žmogaus pagaminto maisto, nes suvalgai jo emocijas. Tai labai gilu, ir man pačiai šis pokytis yra didelis“, – pripažįsta dainininkė.
Gyvenimo būdą pakoregavusi mergina sako atsikračiusi ir kelių nereikalingų kilogramų. Nors aplinkiniai netruko to pastebėti, V. Iljinaitė juokiasi ypatingų dietų nesilaikanti ir dar ilgai to nesiimsianti. Jos nuomonė šiuo klausimu griežta: svorio dėl savo antrosios pusės niekada nemesti.
„Jeigu manęs nemyli dėl mano vidaus, man tikrai nereikia žmogaus, kuris mylėtų vis tiek anksčiau ar vėliau susensiantį kūną“, – sako Valerija.
Pokyčiams ji ryžtųsi vieninteliu atveju – jeigu jai būtų pažadėtas išsvajotasis vaidmuo Brodvėjuje.
Kol kas tobulinti kūno linijų dainininkė neskuba, nes puikiai jaučiasi būdama ir kiek putlesnė. „Galiu drąsiai sakyti, jog esu kur kas laimingesnė nei anksčiau, kai savo nepasitikėjimą bandžiau kompensuoti nepriekaištinga išvaizda. Kuo daugiau turi viduje, tuo mažiau aktualus tas išorinis pasaulis“, – su šypsena kalba panevėžietė.
Sėkmingai karjeros laiptais kopianti jauna atlikėja supranta, jog scenos žmogui taikomi negailestingi standartai. Visuomenės nuomonei didelę įtaką daro socialiniai tinklai ir juose besipuikuojančios įspūdingų formų gražuolės. Vis dėlto remtis vien išvaizda, pasak jaunos merginos, neprotinga, mat grožio kriterijai nuolat kinta.
„Dabar tokie laikai, jog trūksta natūralumo, sintetiškumas veržiasi per kraštus. Tačiau akivaizdu, jog grįžtama prie seno. Jaučiu, kad visus netrukus pradės pykinti nuo socialinių medijų ir netikro pasaulio“, – įsitikinusi V. Iljinaitė.
Valerija tikina dabar galinti drąsiai sakyti, jog jaučiasi kur kas laimingesnė nei anksčiau, kai savo nepasitikėjimą bandė kompensuoti nepriekaištinga išvaizda. Asmeninio archyvo nuotrauka
