-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Birželį Vokietijoje vykę geriausių 2020 metų vaikų stalo žaidimų apdovanojimai „Kinderspiel des Jahres 2020“ Lietuvai buvo ypatingi: pirmąją vietą pelnė Určio Šulinsko sukurtas žaidimas „Speedy Roll“ – lietuviškai „Riedantis ežiukas“.
„Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimai yra žinomiausi ir labiausiai vertinami visame pasaulyje, todėl neoficialiai dar vadinami stalo žaidimų „Oskarais“. Kompetentinga ir nepriklausoma ekspertų komisija kasmet atrenka apie 150 tais metais išleistų stalo žaidimų, iš jų po testavimo kartu su vaikais atrenka tris geriausio metų vaikų žaidimo titulo vertus nominantus.
Žaidimai vertinami pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus: koncepciją, taisyklių struktūrą, vizualinį pateikimą, apipavidalinimą ir autorinį dizainą. Geriausiai visus juos atitikęs U. Šulinsko sukurtas „Speedy Roll“ vaikams nuo 4 metų pakerėjo vertinimo komisiją novatoriškumu ir kūrybiškumu: lietuvio žaidimas įvertintas kaip smagus, aktyvus ir lavinantis motoriką.
Nors kurdamas Urtis Šulinskas pirmiausia orientuojasi į jauniausius žaidėjus, mano, jog lavinti vaizduotę per žaidimus aktualu ne tik vaikams. Asmeninio archyvo nuotraukos
Prestižinis apdovanojimas nebuvo atsitiktinumas: lietuvio kuriami stalo žaidimai jau žinomi ir vertinami pasauliniu mastu. 2019-ųjų lapkritį JAV vykusiame didžiausiame žaidimų industrijos renginyje „2019 Toy & Game Innovation Awards“ U. Šulinskas pelnė kylančios metų žvaigždės titulą už strateginį žaidimą „Planet“ ir reakciją lavinantį žaidimą „Pigasus“.
Tačiau pašnekovas neslepia, kad būtent šiųmetis laimėjimas buvo labai lauktas ir galiausiai išlauktas. Juolab kad šiais metais tas pats žaidimas buvo nominuotas Prancūzijos stalo žaidimų apdovanojimuose „Auksiniai tūzai“. Deja, tąkart Fortūna buvo palankesnė kitiems žaidimų kūrėjams.
2018 metais „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimuose buvo kitas Určio sukurtas žaidimas – emocinį intelektą lavinantis „Emojito“. Tačiau ir tąsyk prasiskinti kelią iki pergalės nepavyko. Todėl žaidimų kūrėjas jau buvo pripratęs prie tokių situacijų ir stengėsi per daug nesitikėti, kad paskui netektų skaudžiai nusivilti.
Tačiau pagaliau išaušus triumfo valandai U. Šulinskas prisipažįsta, kad laimėtas žaidimų pasaulio „Oskaras“ ne tik pradžiugino kaip įvertinimas, bet ir pakurstė dar didesnį norą kurti bei dalytis stalo žaidimų kultūra su kitais.
„Jaučiu didelį dėkingumą visiems padėjusiems ir prisidėjusiems šiame kūrybos kelyje. Tiesa, taip pat džiugu ir dėl Lietuvos, dėl jos vardo garsinimo, dėl to, kad galbūt šis laimėjimas padės mūsų šalies stalo žaidimų kultūrai dar labiau augti“, – tikisi Urtis.
U. Šulinsko kelias į stalo žaidimų pasaulį, anot jo paties, driekėsi labai natūraliai. Vaikystėje kartais juos žaisdavo su tėvais, bendraamžiais, bet juokiasi nebuvęs vienas tų asų, su kuriuo niekas nedrįsdavo nė sėstis prie žaidimo lentos.
„Nebuvau tas, kuris visada laimi, – šypteli vienas geriausių Lietuvos žaidimų kūrėjų. – Bet pamenu, kad jau vaikystėje mėgau kurti, tyrinėti žaidimus.“
Urtis siekia, kad jo stalo žaidimai būtų originalūs, teiktų edukacinę naudą, bet sykiu ir kurtų smagią emocinę atmosferą. Todėl, spėja, todėl jiems ir nestinga populiarumo.
Kaip žaidimų kūrėjo karjerą U. Šulinskas pradėjo kurdamas pasakų sekimo įrankį-žaidimą „Pasakų skrynelė“ (angliškai „Story Chest“). Būtent šis žaidimas įkvėpė ta linkme darbuotis toliau, o tai darydamas Urtis atrado ir visą įtraukiantį stalo žaidimų pasaulį.
Dabar žaidimas „Pasakų skrynelė“ jau išleista, ir vyras džiaugiasi žinodamas, kad tie, kas jį žaidžia – kuria pasakas sau, vaikams ir draugams, taip plėtodami savo kūrybiškumą ir lavindami vaizduotę.
Pačiam U. Šulinskui kūrybinis procesas prasideda nuo gerų idėjų generacijos. Tada jaučiasi tarsi vaikščiotų plačiame idėjų lauke.
„Išmoksti jas įvertinti, sujungti. Tuomet, atradus subjektyviai gerą idėją, laukia daugiau techninis darbas: prototipo gamyba, testavimas su kitais žmonėmis. Ta idėja tarsi išsiskleidžia, išauga“, – pasakoja Urtis.
Pasak jo, žaidimams svarbu ne tik techniniai dalykai, bet ir iliustracijos. Tad jų apipavidalinimą atiduoda į profesionalų rankas.
„Dažniausiai tuo pasirūpina leidėjai, tačiau man įdomu prisijungti, patarti, kai to reikia. Kartais tenka ir pačiam ieškoti iliustruotojų, nes žaidimui reikalingas labai specifinis apipavidalinimas“, – pabrėžia Urtis.
Žaidimų kūrėjas džiaugiasi, kad stalo žaidimų kultūrą Lietuvoje akivaizdžiai auga – tautiečiai plečia akiratį ir sykiu laisvalaikio pramogų spektrą. Asmeninio archyvo nuotraukos
U. Šulinskas gali įvertinti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio stalo žaidimų kultūrą. Tai kokių esminių skirtumų ar panašumų jis pastebi?
Pasak kūrėjo, ši specifinė kultūra labai stipri Vakarų pasaulyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, kur yra plėtojama jau apie penkiasdešimtmetį: per įvairius renginius, konvencijas, apdovanojimus. Žinoma, prie to gerokai prisidėjo ir šių šalių ekonomikos lygis – žmonės tiesiog galėjo sau leisti nusipirkti patinkančius žaidimus čia ir dabar.
Lietuvoje, anot Určio, stalo žaidimų kultūra dar gana jauna. Bet nuolat auganti: jau veikia stalo žaidimų klubai, specializuotos parduotuvės, vyksta įvairūs renginiai. Vis daugiau žmonių atranda stalo žaidimus kaip laisvalaikio leidimo formą. Ir ne vien tik su vaikais, bet ir draugų būryje.
„Žaisdami su vaikais, lietuviai atranda stalo žaidimų edukacinę vertę – natūraliai ir žaismingai lavinami įvairūs įgūdžiai. Lietuvoje yra pasaulinėmis tendencijomis, naujais žaidimais itin besidominčių žmonių, veikia stalo žaidimų parduotuvės, o į jas stengiamasi atvežti įvairių naujienų ir į Lietuvą“, – tvirtina pašnekovas.
Laikai, kai tegalėjai rinktis iš „Monopolio“, šaškių arba šachmatų, jau seniai praeityje. Urtis tikina, kad dabar lietuviai dažniausiai susižavi greitais, lengvai išmokstamais žaidimais. Bet taip pat daug įtakos turi ir kaina: dažnam vis dar neatrodo logiška pakloti nemenką sumą net ir už labai gerą, sulaukusį pripažinimo žaidimą.
Per septynerius metus, kai atrado stalo žaidimų industriją, U. Šulinskas ne tik tapo pasaulinio lygio žaidimų kūrėju, bet ir vienu aktyviausių jų kultūros puoselėtojų Lietuvoje su projektu „Vienaragis.LT“.
Žaidimų kūrėjas pasakoja, kad šiuo projektu siekiama supažindinti visuomenę su stalo žaidimų kultūra, atskleisti jų grožį, parodyti tokių žaidimų praktinę naudą. Organizuojamos ir stalo žaidimų kūrimo vasaros stovyklos bei būreliai vaikams.
Žaidimų kūrėją ypač džiugina, kad ši pramoga populiari ir tarp suaugusiųjų. U. Šulinsko manymu, žmonės jau spėjo įsitikinti, jog stalo žaidimai – puikus laisvalaikio praleidimas. Geriausius jis būtinai stengiasi išbandyti pats ir teigia vis dar galintis būti tiesiog žaidėju, nenarpliodamas žaidimo kūrimo subtilybių. Užkietėjusio stalo žaidimų gerbėjo automobilio bagažinėje visuomet galima rasti pilną dėžę žaidimų, kuriuos jis visur kartu vežiojasi.
U. Šulinskas, paklaustas, ar šiuolaikiniam žmogui tikrai reikalingas stalo žaidimų pasaulis, sako tuo net neabejojantis. Anot jo, tai galimybė atitrūkti, pasikeisti. Kas nenorėtų bent porai valandų tapti, pavyzdžiui, keliautoju, karaliumi ar šnipu?
„Tai pagyvina kasdienybę, sukelia emocijų ir minčių, kurių kasdienėse situacijose paprastai nepatirsi. Taip pat dažnai susikuria ryšys su kitais žaidėjais, nestandartinėse situacijose gali geriau pažinti kitus žmones, labiau su jais suartėti“, – stalo žaidimų privalumus vardija pašnekovas.
Pasak Určio, poreikis žaisti išlieka visą gyvenimą, nes tai teikia džiaugsmą, atsipalaidavimą, skatina spontaniškumą. Deja, suaugę dažnai sau šito instinktyviai nebeleidžiame. Kartais dėl to, kad nematome aiškios praktinės naudos, pernelyg rimtai į save žiūrime.
„O kartais turime tiek daug reikalų ir atsakomybės, kad tarsi net nėra laiko apie tai pagalvoti“, – supranta U. Šulinskas.
Pati mūsų visuomenė, bene svarbiausią vietą skirianti darbui, stalo žaidimus dažnai būna linkusi vertinti kaip lengvabūdišką užsiėmimą. Pačiam jų kūrėjui to neteko išgirsti, tačiau Urtis įsitikinęs, jog kažkas turi imtis ir tokios veiklos, pasirūpinti kokybišku laisvalaikiu: kurti dainas, filmus, žaidimus.
Vokietijoje vykę geriausių 2020 metų vaikų stalo žaidimų apdovanojimai „Kinderspiel des Jahres 2020“ Lietuvai buvo ypatingi: pirmąją vietą pelnė Určio Šulinsko sukurtas žaidimas „Speedy Roll“ – lietuviškai „Riedantis ežiukas“.
Lygindamas stalo žaidimų kultūrą ir kompiuterinių žaidimų tendencijas, U. Šulinskas svarsto, kad stalo žaidimai mūsų smegenis veikia kiek kitaip, nei vaizdo žaidimai.
„Galbūt stalo žaidimai mažiau įtraukia ir ne taip atitolina nuo realybės. Labai svarbus buvimo kartu ir bendravimo su kitais žaidėjais aspektas, vystantis socialinius įgūdžius. Kompiuteriniuose žaidimuose dažnai lavinami tik reakcijos, tikslumo, mokėjimo greitai naudotis pele ir klaviatūra įgūdžiai“, – mano Urtis.
Nors dabar yra sudarytos visos galimybės stalo žaidimų malonumą semti pilna sauja, istorija byloja, kad taip buvo ne visada. Stalo žaidimų industrija šiuo metu klesti, bet ši tendencija atsirado tikrai ne pastaraisiais dešimtmečiais ir net ne šimtmečiais. U. Šulinsko priminimu, seniausi stalo žaidimai rasti dar egiptiečių kapavietėse ir jiems jau apie penkis tūkstančius metų. Žaidėjai tuo laikmečiu tiesiog susėdę prie stalo mesdavo kauliukus, išpieštus akmenukus ar kažką panašaus į kubelius ir laimėdavo tas, kas surinkdavo daugiausia taškų.
„Kiek jaunesnio amžiaus senovinių stalo žaidimų randama buvusios Mesopotamijos regione bei Kinijoje. Modernioji žaidimų istorija prasidėjo tik praeito šimtmečio pradžioje, atsiradus masinei spaudai. Tuomet dienos šviesą išvydo ir „Monopolis“, jis išliko populiarus iki šiol“, – pasakoja žaidimų virtuozas.
Akivaizdu, kad kūrybiškojo U. Šulinsko galvoje nuolatos kirba pačios originaliausios idėjos, tad žaidimų kūrėjas žada, jog jo naujojo darbo ilgai laukti neteks.
Ar galėtumėte patikėti, kad stalo žaidimai buvo labai populiarūs Lietuvoje tarpukariu?
Kur buvo sukurtas stalo žaidimas, visuomenėje įsitvirtinęs kaip „Gėlių flirtas“, tiksliai nėra žinoma, tačiau XIX a. pabaigoje jis buvo populiarus ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Tai bene populiariausias stalo žaidimas tarpukario Lietuvoje, šiandien jį greičiausiai žymėtume ženklu N-16 dėl kiek pikantiškų klausimų.
Šio žaidimo pagrindas – bendravimas užduodant klausimus. Žaidėjams išdalijamos kortelės, kuriose yra po vieną klausimą ar pasiūlymą, ir dešimt arba daugiau galimų atsakymų. Parinkęs kortelę su tinkamu klausimu, žaidėjas perduoda ją kitam žaidimo dalyviui, o šis, grąžindamas kortelę, garsiai pasako tik gėlės pavadinimą, kuriai yra priskirtas pasirinktas atsakymas į užduotą klausimą.
Tiek klausimo formuluotė, tiek pasirinktas atsakymas išlieka tarp klausimą uždavusio ir į jį atsakiusio dalyvio, tad jeigu žaidimą žaidžia daugiau žmonių, galima nesibaiminti, kad jie apie jus sužinos, ko nenorėtumėte.
Anuomet Lietuvoje laikraščiai apie šį žaidimą rašė: „Tai nuoširdus pasikalbėjimas bei sielos slėpinių išreiškimas“, „savo humoru ir žavingumu šis žaidimas mus perkelia į visiškai kitą pasaulį, užmaršties pasaulį, ir suteikia poilsį bei ramybę.“
Kitas populiarumo sulaukęs žaidimas „Dangus“ siūlo išmėginti sėkmę – pasiekti finišą, dangų, aplenkiant priešininką. Ridendami lošimo kauliuką, žingsniuosite langeliais ir, vykdydami juose nurodytus veiksmus, turėsite įveikti kelią. Langeliuose pavaizduotos dorybės ir rojus padeda žaidėjams judėti į priekį, nuodėmės – trukdo.
Atsižvelgiant į tai, kad stalo žaidimo „Dangus“ buvo palyginti plačiai reklamuojamas ir yra žinomos bent trys lietuviškos jo versijos, galima teigti, kad Lietuvoje XX a. 3–4 dešimtmetyje tai buvo vienas populiariausių žaidimų.
Komentarai
-
- Viktorija
- 16:31 2020.07.29
Rodyti visus komentarus (1)Fainai, smagu matyti, kad Lietuvoje daugėja kūrėjų. Mes irgi patys stalo žaidimus kuriam, tik mūsų viskas paremta GURPS principu 🙂