-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Naujausią Europos šalių širdies indeksą – „Euro Heart Index“ – pristatę tyrėjai dar kartą patvirtino liūdną statistiką: pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis lenkiame beveik visą Europą. Situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje.
Sergamumui širdies ligomis Lietuvoje daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas, aukštas kraujospūdis bei veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.
Tyrime „Euro Heart Index“ buvo vertinamos keturios svarbiausios 30-ies Europos šalių širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūros sistemų sritys: prevencija, procedūros, priežiūros prieinamumas ir rezultatai pagal 30 įvairių rodiklių.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidento docento Raimondo Kubiliaus, Lietuvoje dėl nesveikų mitybos įpročių atsiradusio antsvorio ar nutukimo problemų turi kas ketvirtas žmogus. Be to, pirmaujame Europoje pagal suvartoto alkoholio kiekį.
Nepaguos ir mūsų jaunosios kartos perspektyvos: kūno kultūros pamokų Lietuvoje, vertinant vaikų fizinį aktyvumą bendrojo lavinimo mokyklose, nėra pakankamai.
„Tyrimas patvirtino tai, dėl ko mes nuolat reiškiame susirūpinimą“, – konstruoja tyrimą pristačiusios Lietuvos širdies asociacijos prezidentas R. Kubilius. Pasak jo, didžiausią nerimą specialistams kelia išliekantys pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, dramatiškas gyventojų nekoreguoto padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio verčių paplitimas.
Pasak mediko, pagal tam tikrus mums nepalankius įverčius išsiskiriame ne tik Europos kontekste, bet ir tarp valstybių kaimyninių. „Mūsų šalyje suaugusiųjų nutukimas viršija 25 procentus, o Latvija su tokiomis problemomis nesusiduria“, – tvirtina R. Kubilius.
Liūdniausia, sako specialistas, kad į indeksą pirmą kartą įtrauktas vaikų fizinio aktyvumo vertinimas taip pat nenudžiugino.
„Privalomas vaikų fizinis lavinimas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra mažesnis, nei minimali rekomenduojama norma – 600 valandų per metus. Lenkija pagal šį kriterijų atrodo tikrai gerai. Pagal alkoholio vartojimo statistiką, deja, taip pat pirmaujame tarp kaimynų – 13 litrų alkoholio nesuvartoja nei latviai, nei lenkai“, – tyrimo rezultatus komentavo docentas.
Negatyvi širdies ligų statistika Lietuvoje – jokia sensacija. Jau ne vienerius metus pirmaujame Europoje pagal ligų ir mirčių, susijusių su širdies problemomis, skaičių. Tad naujausi širdies indekso rodikliai – tik dar vienas įspėjimas mūsų sveikatos priežiūros politiką formuojantiems tarnautojams.
Dar praėjusiame dešimtmetyje Nacionalinės sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010-ųjų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažinti 15 procentų, tačiau akivaizdu, kad to padaryti nepavyko.
R. Kubiliaus nuomone, realių pokyčių šioje srityje galima tikėtis imantis kompleksinių priemonių – ne tik skatinant sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą, bet ir didinant prevencijos programų prieinamumą, visuomenės švietimą.
„Žinoma, Europos širdies indeksas ir Lietuvai tenkantis įvertis priverčia suklusti ir atkreipti sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į vyraujančias širdies ir kraujagyslių ligų problemas, ypač į nepakankamą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą“, – sako specialistas.
Mediko aiškinimu, visas mirčių priežastis galima suskirstyti į tris grupes. Pirmajai priklausytų mirtys nuo širdies kraujagyslių patologijų, antrajai – onkologinės ligos, trečioji grupė – traumos, nelaimingi atsitikimai ir savižudybės.
„Iš tiesų pastarųjų dviejų mirčių grupių statistika per nepriklausomybės laikotarpį mažėja, šie rodikliai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau pokyčių nėra širdies ir kraujagyslių ligų srityje, – apgailestauja R. Kubilius. – Širdies indeksas rodo, kad kokių nors kardinalių permainų ir poslinkių į gerąją pusę neturime.“ Lietuvos širdies asociacijos prezidentas skuba pridurti: „Bet mes sakome, kad nėra viskas labai blogai.“
Nors šiuo metu Lietuva pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis yra viena pirmaujančių šalių Europoje, anot Širdies asociacijos prezidento Raimundo Kubiliaus, turime priemonių, kaip pakeisti šią liūdną statistiką.
Jo tvirtinimu, kaip teigiamą dalyką galima išskirti veikiančius širdies ir kraujagyslių centrus. Jie visą parą pasirengę padėti patyrusiesiems ūminį miokardo infarktą ar insultą. Tokie centrai veikia visuose didžiuosiuose šalies miestuose.
„Manome, kad ateityje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažės. Neseniai buvo inicijuota didelės rizikos asimptominių pacientų prevencijos programa. Kitaip tariant, bandome ieškoti pacientų, kurie turi visus rizikos veiksnius, bet dar neserga. Norėtume koreguoti šiuos rizikos veiksnius, kad tie žmonės per artimiausius dešimt metų nesirgtų jokia širdies ir kraujagyslių liga. Sveikatos priežiūros sistemoje visi tie veiksmai yra gana nauji, bet jie turėtų duoti pokyčių“, – įsitikinęs R. Kubilius.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos vadovo, kartais meškos paslaugą padaro mūsų pačių įpročiai ir įsitikinimai.
„Lietuviai pasižymi tam tikru charakteriu, – liūdnai šypsosi R. Kubilius. – Kaip žinia, jei pacientas serga širdies ir kraujagyslių liga, jis turi vartoti vaistus iki gyvenimo pabaigos. Tačiau kartais jis tą bando ignoruoti, nenori to daryti.“
Medikas neneigia, kad yra ir esminių sveikatos sistemos trūkumų – tai paslaugų prieinamumas, patekimas pas kardiologą, galimybė atlikti instrumentinius tyrimus, anksti diagnozuoti ligą. Anot R. Kubiliaus, čia mūsų šalies sveikatos apsauga turi labiausiai pasitempti.
Tačiau taisytini ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, kad lietuviai neturi įgūdžių atpažinti širdies ligos simptomų, delsia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ar, kaip jau minėta, nenori vartoti vaistų.
Anot R. Kubiliaus, gera žinia ta, kad nuo 2018 metų greito maisto užeigose, prekybos centruose nebeliks maisto, pagaminto naudojant riebalus, kurių sudėtyje yra transriebiųjų rūgščių, neigiamai veikiančių žmogaus kardiovaskulinę sveikatą, didinančių riziką širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Europos Parlamentas dar 2016-aisiais priėmė rezoliuciją dėl transriebalų naudojimo apribojimų maisto gamybos pramonėje, todėl artimiausiu laiku maisto gaminių gamintojai turės keisti produktų sudėtį. Įgyvendinant šią rezoliuciją, produktų su transriebalais neliks nuo kitų metų. Iki šiol maisto gamintojų transriebalų rūgštys kaip riebalai buvo vartojami kepiniams, gruzdintiems patiekalams gaminti, nes yra pigūs, išlaiko gerą skonį ir turi išskirtinių cheminių savybių – atsparumą aukštai temperatūrai ir oksidacijai.
„Deja, maisto gamintojų paruošiamuose maisto produktuose ir gaminiuose transriebalų vartojimas iki šiol nebuvo tinkamai reglamentuotas. Sveikatai pavojingus transriebalus gyventojai gaudavo vartodami greitai paruošiamus kai kuriuos kulinarijos, konditerijos gaminius, greito maisto užkandžius. Pagaliau priimtas visiems vartotojams naudingas sprendimas, kuris, tikimės, padės gerokai pailginti daugelio mūsų gyvenimo trukmę“, – komentavo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.
Docentas R. Kubilius džiaugiasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau užsibrėžė konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, šiuo metu vyresniam nei 15 metų asmeniui Lietuvoje tenka daugiau nei 13 litrų alkoholio per metus, bet parengtas veiksmų planas, kaip šį rodiklį sumažinti iki 6 litrų. Dabar, pasak mediko, su ministerijos atstovais kalbamasi dėl paslaugų prieinamumo pacientui peržiūrėjimo, kad vizito pas kardiologą ar širdies echoskopijos nebereikėtų laukti savaitėmis.
„Mes siekiame, kad tas paslaugų prieinamumas būtų įtvirtintas Sveikatos apsaugos strateginiame plane, – pabrėžia R. Kubilius. – Pavyzdžiui, kad panevėžietis žinotų: jei jam reikalinga kardiologo konsultacija, jis šią paslaugą gali gauti per tam tikrą laiką. Ligoninės administratorius turėtų taip organizuoti savo darbą, kad ši paslauga iš tiesų būtų pasiekiama per protingą laiką. Jei įtvirtintume konkrečius tikslus, būtų lengviau juos pasiekti.“
Pasak širdies ligų specialisto, nesvarbu, kokia būtų patologija, jei pacientas serga širdies ir kraujagyslių liga ar ji tik įtariama, rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo yra vienodos.
„Žmogus turėtų sportuoti bent tris kartus per savaitė, – nurodo R. Kubilius. – Vieno užsiėmimo trukmė neturėtų būti trumpesnė nei 30 minučių, o sportuojant pulsas turėtų padidėti bent jau 20 procentų, palyginti su ramybės būsena. Pavyzdžiui, jei jūsų pulsas yra apie 60–70 širdies dūžių per minutę, vadinasi, sportuojant turėtų siekti bent 75–90 dūžių. Mes turime organizmo sistemą apkrauti, kad į šią veiklą įsijungtų skersaruožis raumenynas ir padėtų skirstyti kraują.“
Šiam tikslui, mediko tikinimu, puikiai tinka lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, kai dirba visas raumenynas.
Svarbiausia – tęstinumas, reguliarumas, nes sportas irgi yra vaistas.
„Jeigu turime padidėjusį kraujospūdį, išgeriame tabletę ir dvylikai valandų esame ramūs. Po pusės paros vėl turime išgerti tabletę. Tad fizinė veikla taip pat yra naudinga tol, kol mes ja reguliariai užsiimame, – aiškina docentas R. Kubilius. – Net jei sakome, kad sportui neturime laiko, kasdienybėje galime rasti galimybių aktyvesnei fizinei veiklai. Pavyzdžiui, viena stotele anksčiau išlipti iš autobuso ir dalį kelio įveikti intensyvesniu žingsniu.“
Tačiau buitinio aktyvumo jokiu būdu negalima traktuoti kaip sporto. „Tai, ką mes nuolat darome, pavyzdžiui, namuose vaikščiojame iš kambario į kambarį ar tvarkomės kieme, nėra sportas, – įspėja gydytojas. – Buitinis aktyvumas yra gerai, bet tai nėra sveikatos poveikio priemonė.“
