-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Neturint galimybės apsilankyti tolimose ar artimesnėse užsienio šalyse, apie jas net ir prieš devyniasdešimt metų buvo galima sužinoti iš „Panevėžio balso“ puslapių
Panevėžio laikraštyje ir prieš devynis dešimtmečius spausdintos naujienos iš tolimų kraštų. PB ARCHYVO nuotr.
Sužinoti, kas dedasi margame pasaulyje, šiais laikais – paprasčiausias dalykas. Televizorius, internetas, mobilusis ryšys, lengvai pasiekiami bet kurie spaudos leidiniai visiems atveria plačių galimybių. O ir nuvažiuoti dabar galima, regis, visur, kur panorėsi.
Vis dėlto „Panevėžio balse“ spausdinamos medžiagos iš užsienio šalių gyvenimo ir anksčiau, ir dabar žadina skaitytojų vaizduotę, parodo, kokios permainos vyksta už tūkstančių kilometrų, kokios politinės aistros ten verda, kokie planai kuriami, kokie žmonės gyvena.
„Mainos laikai – pasaulis virsta kitokiu“, – rašė laikraščio korespondentas prieš devyniasdešimt metų, nė nenumanydamas, koks jis neginčijamai teisus.
Nuojauta – prieš dešimtmečius
1926 metų birželio 17 dienos „Panevėžio balso“ numeryje svarstyta: „Metus žvilgsnį į platųjį pasaulį matosi visur aplinkui didelis nepastovumas. Padėtis keičiasi kasdien. Bene niekados istorija nesivystė tokiu greitu tempu, kaip dabar.
Artimoje Vokietijoje vėl prasideda aštresnės rungtynės tarp nacionalistų ir kairiųjų. Dešinieji tiesiog provokuoja kairiuosius ir jei šie kaip nors bandytų užviešpatauti <…> tai nacionalistai vėl sušuktų „tauta pavojuj“ ir siektų tautinės diktatūros“ (Citatų kalba netaisyta.)
Tarpukario „Panevėžio balsas“ dažnokai panagrinėdavo ir politinę, ir socialinę ar kultūrinę pasaulio šalių padėtį – pasakodavo ir apie Vakarų, ir apie Rytų valstybes, apie tų valstybių sąjungas.
Prieš devynis dešimtmečius rašyta: „Genevos Tautų Sąjunga tikras rūpesčių kūdikis. Suvažiuoja aukšti ponai, skambias kalbas pasako, pademonstruoja akis išplėtusiam pasauliui solidarumą, o žiūrėk, arčiau to solidarumo tik suplyšusi drobulė, prakiuręs maišas, pro kurį lygiai išbyra švelniausias pacifizmas ir stambiausias ginklavimosi geismas.“
„Brazilija jau ketinanti visai išstoti iš Tautų Sąjungos, sako paskutinės žinios. Braziliečių kavos plantacijos dėl to tikrai nenukentės. Kažin ar Lietuvai būtų kokių nuostolių laiku pasišalinant nuo žaidžiančių Genevos vaikų.“
Iš visų kraštų
Skaitydami spaudą panevėžiečiai žinojo apie viską, kas dedasi pasaulyje. Štai 1927 metais pranešta, kad „Meksikos prezidentas Calles, bijodamas žiauriai persekiojamų katalikų pasipriešinimo, paskelbė diktatūrą, įvesta labai griežta cenzūra“.
Keleriais metais vėliau pasakota: „Darydami visokius neramumus komunistai Meksikoje prieš tikybą, taip pat sutinka daug drąsiai ginančių Bažnyčios reikalus. Pav. vieno miesto gatvėse pasipriešino komunistams dvi moterys, kurias komunistai pagrobė, kaip išalkę liūtai ir nežmonišku žiaurumu suplėšė jų kūnus į smulkius gabalėlius.“
Iš laikraščio žmonės sužinojo, kad „Amerikoje, prie milžiniškos Missisipi upės potvynių prisidėjo žemės drebėjimai. Vėl šimtai tūkstančių žmonių nukentėjo. Amerikos Raudonasis Kryžius jau surinkęs nukentėjusiems šelpti apie šimtą milijonų litų.“
Naujienos iš pasaulio spausdintos visais metais – vartant senus laikraščius galima susidaryti svarbiausių įvykių kaleidoskopą.
1934-ieji: „Buv. Ispanijos karaliaus Alfonso duktė Beatričė įstojo vienuolynan. Neseniai ji vairuodama automobiliu įvažiavo į gilų griovį, kur žuvo jos brolis Gonzala.“
„Konfiskuotas vokiečių jėzuitų leidžiamo žurnalo paskutinysis Nr, kuriame išspausdinti du straipsniai, nukreipti prieš pagonišką Rozenbergo mokslą.“
Nemažai dėmesio skirta ir naujienoms iš Sovietų Sąjungos, bandyta piešti tuo metu ten vykusį keistą ir skausmingą gyvenimą:
„Valdžios žiniomis, Rusijoj dabar yra 750 000 bedarbių. Laikraščiai suskaito jų nuo 1,5 iki 5 mil., nes ne visi registruoti.“
„Tik per šešerius metus nuo 1917 iki 1923 m. Rusijoje bolševikų GPU buvo pasmerkti 25 vyskupai, 1215 dvasininkų, 6575 mokytojų luomo žmonės, 8800 gydytojų, 54850 karininkų, 260600 kareivių, 10500 policininkų, 344250 proto darbininkų, 192000 darbininkų“, – rašyta neįtariant, kad panaši dalia netrukus ištiks ir Lietuvos žmones.
Sunkūs išbandymai
Artėjant sunkiųjų išbandymų metams politinių naujienų spaudoje vis daugėjo, atsirado pirmieji pasakojimai apie Europoje prasidėjusį karą.
Kai kurie rašiniai teikė viltį, jog ugnies ir kraujo lavina praeis pro šalį.
„Rumunijoje stačiatikių dvasiškis Slobocia Botosani laikraštyje rašo, kad šių dienų sunkumai turės ateities žmogų išvaduoti iš daugelio prietarų ir paskatinti ieškoti naujų sugyvenimo formų. Rytdienos žmonija supras, kad yra kilusi iš bendro kamieno, supras, kad žmonės yra broliai, kad turi bendrą Tėvą ir Išganytoją. Tas nukreips žmones į meilę ir tikėjimą. Europa bus priversta priimti krikščionybės socialinius ir valstybinius principus. Tuo būdu bus vėl pasiekta ramybė.“
1940-ieji: „Belgų kariuomenės kapituliaciją vokiečių kariuomenei pasiūlė Belgijos karalius Leopoldas gegužės 28 d. pastatęs į beviltišką padėtį santarvininkų armiją, kuri buvo nuvykusi belgams į pagalbą. Leopoldas kapituliaciją atliko be susitarimo su savo vyriausybe ir santarvininkais. Manoma, kad jis taip pasielgė norėdamas išgelbėti savo karius nuo visiško sunaikinimo. Belgijos ministeris pirmininkas organizuoja naują belgų kariuomenę, kuri toliau kovos už Belgijos laisvę.“
„Naujasis prancūzų kariuomenės vadas gen. Weygandas, kuris pašauktas gelbėti Prancūziją kritiškuoju momentu, yra žinomas kaip geras katalikas. Suprasdamas, kad vien sausas žinių perdavimas jaunimui gali būti žalingas tėvynei ir žmonijai, generolas jau kuris laikas rūpinasi moraliniu prancūzų jaunuomenės atgimimu.“
Kitokios naujienos
Po karo, kai Lietuva buvo okupuota, pasikeitė ir laikraštis – įvesta cenzūra, medžiaga iš savo krašto bei iš užsienio skaitytojams galėjo būti pateikiama tik kruopščiai ją patikrinus.
Žinoma, pasakojimai iš užsienio tapo jau kitokie – svarbiausia tema buvo, kaip gera gyventi socialistinėse Sovietų Sąjungos respublikose ir kaip bloga kapitalistiniame pasaulyje. Ten, kur darbininkai neva skriaudžiami ir išnaudojami. Naujienų iš užsienio buvo mažiau, jos kruopščiai atrenkamos, neobjektyvios.
Vis dėlto skaitytojai rasdavo sau įdomios informacijos, sugebėdavo daug ką perskaityti tarp eilučių.
Nukeliauti į Vakarų pasaulį buvo neįgyvendinama svajonė, labai retas galėjo ją pasiekti. Apsilankyti socialistinės stovyklos valstybėse buvo daugiau galimybių, tad Lenkiją, Bulgariją, Rumuniją, Rytų Vokietiją ir kitas šalis aplankyti pavykdavo, tiesa, toli gražu ne kiekvienam.
Apie socialistinės stovyklos šalis, taip pat apie Sąjungos respublikas buvo rašoma daug ir gražiai.
„Nesibaigia turistų srautas į Melniką, kuris, kaip teigiama, yra mažiausias Europos miestas. Jame gyvena ne daugiau kaip keturi šimtai žmonių. Šis iš tikrųjų žavingas miestelis Bulgarijoje paskelbtas architektūros rezervatu. Kadaise jis buvo svarbus Bizantijos imperijos prekybos centras.“
„Pchenjanas. Spartuoliškai statomas Sunč-hono vinalono kombinatas – vienas didžiausių KLDR ekonomikos objektų. Atidavus naudoti žymiai daugiau bus pagaminama vinalono – sintetinės žaliavos, kuri plačiai naudojama Liaudies Korėjos ekonomikoje, pirmiausia tekstilės pramonėje.“
„Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje nėra tokios vietos, kur žmonės nežinotų apie istorinius įvykius – Maskvoje pasirašytą tarp TSRS ir KLDR Draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį. Žinią apie sutarties pasirašymą pritariamai sutiko ir viso pasaulio pažangioji visuomenė.“
Apie sąjungines respublikas buvo rašoma daugiau, į jas ir važiuoti buvo galima laisvai – Latvija, Estija, Ukraina, Rusija, Gruzija, Tolimieji Rytai daugelio buvo aplankyti, pažįstami. Romantikos ir nuotykių ištroškęs jaunimas vykdavo į komjaunuoliškas statybas toli nuo gimtųjų namų.„Atvažiuokite pas mus, į Tiumenę“, – kvietė „Panevėžio balsas“ 1985 metais. Statybos tresto sekretorius laikraštyje pasakojo: „Mūsų treste dirba 2500 žmonių. 60 darbininkų dirba atvykę iš Lietuvos su komjaunimo kelialapiais. Jie stato šiluminę elektrinę. Tad laukiame įvairių specialybių statybininkų. Jei kuris veržiasi, bet abejoja neturįs specialybės – ne bėda – svarbu geri norai – išmokysime. Atlyginimas 230–300 rublių, mokamas 15 proc. rajono koeficientas, tryliktas atlyginimas.“
Patys įvairiausi
Pasakojimų iš kitų šalių gyvenimo būta pačių įvairiausių. Vartant prieš tris keturis dešimtmečius leistus laikraščius, daug galima sužinoti. Štai: „Birmoje nuosekliai įgyvendinama kovos su maliarija kompanija. Maliarija tebėra rimta problema, iškilusi nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai.“
„Kad neleistų įsivyrauti katastrofiniam valiutiniam chaosui, Europos centriniai bankai priversti supirkinėti didžiules dolerių sumas. Vien tik Šveicarijos nacionalinis bankas jau supirko du milijardus dolerių.“
O štai ši citata sukels daug asociacijų su nūdiena: „Tūkstančiai žmonių atvyksta į Sudano sostinę, gelbėdamiesi nuo bado šalies pietuose. Kaip pranešė agentūra MENA, Chartume jau yra milijonas pabėgėlių. Toks žmonių antplūdis miesto valdžiai kelia opias problemas.“
„Išplatintas pasaulinės taikos tarybos pareiškimas ryšium su tuo, kad Amerikos naikintuvai užpuolė Libijos lėktuvus. Amerikos imperializmas, sakoma pareiškime, padarė dar vieną baisų nusikaltimą už tūkstančių mylių nuo JAV panaudodamas savo karinę galią, kad įbaugintų tuos, kurie gina savo nepriklausomybę ir suverenumą.“
„Kolumbijos generalinė prokuratūra pareikalavo anuliuoti kontraktą su JAV „Vasaros lingvistikos institutu“. Šiuo institutu, kurio oficialus tikslas – tirti indėnų genčių tarmes ir buitį, dangstomas šnipinėjimas. Tą faktą visiškai įrodė speciali komisija.“
„Ryšium su per daug didelėmis eksploatavimo išlaidomis Vakarų Vokietijos atominio tyrimo laivas „Oto han“ bus supjaustytas ir perlydytas. Septyniolikos tūkstančių tonų vandentalpos laivas buvo pastatytas prieš 11 metų ir per tą laiką jo nė karto nereikėjo remontuoti. Specialistų nuomone, norint toliau eksploatuoti laivą, reikėtų 60 milijonų markių. Valstybė atsisakė skirti šias lėšas.“
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
