Todėl ir į šios savaitės klausimą, kokia vieta Panevėžyje geriausiai atspindi šio miesto dvasią, pašnekovai atsakė skirtingai.
Juk Panevėžys – ne vien gražuolė Senvagė, ne tik ryškiausias jo perlas „Stasys Museum“ ir ne tik Juozo Miltinio dramos teatras su savo spektakliais.
Istorikas kreips žvilgsnį į vietas, liudijančias miesto transformaciją, o jaunas panevėžietis ieškos erdvės, kur renkasi bendraminčiai.
Rasa Macė. P. Židonio nuotr.
Man Panevėžys asocijuojasi su Laisvės aikšte, Senvage, J. Miltinio dramos teatru, o dabar ir su „Stasys Museum“.
Atnaujinta Laisvės aikštė, Senvagė tapo tikru panevėžiečių traukos centru. Aplinkui daug mažų jaukių kavinukių, savaitgaliais vyksta įvairūs renginiai, įrengta žaidimų aikštelė mažiesiems.
Su šeima ir draugais dažnai lankomės vasaros festivalio „Susitikime penktadienį“ renginiuose, grožimės Senvagės muzikinio fontano šviesų ir vaizdo projekcijomis, užsukame išgerti kavos į „Kavos dėžutę“.
Juozo Miltinio dramos teatras yra vienas ryškiausių Panevėžio kultūros židinių, kuriame visada smagu apsilankyti ir mėgautis aukštos kokybės spektakliais.
Dabar visus atvykusius draugus kviečiame apsilankyti „Stasys Museum“, manau, tai tikras šiuolaikinio meno perlas Panevėžyje.
Lankydamiesi „Stasys Museum“ visuomet užsukame ir į panoraminę terasą ant stogo, iš kurios atsiveria įspūdingas Panevėžio vaizdas.
Džiaugiuosi, kad prieš 25 metus mane likimas atvedė į Panevėžį.
Tai jaukus ir patogus gyventi miestas, kuris nuolat atsinaujina ir keičiasi.
P. Šaparnis. P. Židonio nuotr.
Kaip žmogus, kuriantis alternatyvią kultūrą mieste, Panevėžį matau šiek tiek kitaip.
Man įdomu stebėti, kaip miestas keičiasi ir auga, kaip tradicinės erdvės įgauna naują prasmę, o naujos vietos kuria visai kitokį jo veidą.
„Stasys Museum“ ir „Pragiedruliai“ puikiai įrodo, kad Panevėžys drąsiai žengia į priekį. Šios erdvės ne tik pristato meną, bet ir keičia miesto aurą, kviečia eksperimentuoti ir atrasti.
Jos yra tas tiltas tarp klasikinio meno ir šiuolaikinių eksperimentų, kurių miestui taip reikia.
Man Panevėžyje artimiausios yra muzikos ir meno platformos „Iškrovos“ erdvės ir naktinis klubas „Buste“, kur gimsta naujas miesto identitetas.
Tai ne šiaip naktinis klubas ir meno platforma – čia susitinka žmonės, kurie nori kurti ir matyti miestą kitokį: drąsesnį, atviresnį eksperimentams.
Šiose erdvėse vyksta tai, ko nepamatysi tradicinėse kultūros vietose – nuo gyvos ir technomuzikos renginių iki šiuolaikinio meno projektų.
Manau, būtent tokios vietos ir kuria tikrąją Panevėžio dvasią – ne tik saugo tai, kas vertinga, bet ir drąsiai žvelgia į priekį, leisdamos miestui ir jo žmonėms atrasti naujų saviraiškos būdų.
A. Astramskas. P. Židonio nuotr.
Kaip istorikas, turiu specifinį požiūrį į miestą.
Man atrodo, kad tokia vieta, kuri apima visą Panevėžį – daugelį laikotarpių, daugelį socialinių grupių, daugelį procesų, – yra Respublikos ir Stoties gatvės bei šalia jų esančios gatvelės.
Čia yra pastatų nuo ankstyviausių iki ultramodernių.
Čia galima aptikti socialinį gyvenimą nuo, sakykime, aukštojo meno iki trečiarūšių aludžių, susmegusių į žemę.
Čia stebimos įvairios transformacijos: bajorų – į modernius piliečius, Panevėžio kaip miestelio į regiono centrą. Aš čia randu tokius dalykus.
Kiek panevėžiečių žino apie šį rajoną, jo istoriją, sunku suskaičiuoti, bet kažkiek tikrai žino jau vien dėl to, kad čia yra daug traukos vietų: bibliotekos, muziejai, prekybos centrai.
A. Pačekajūtė P. Židonio nuotr.
Neabejoju, kad ir nebūdama turgaus vadove, tvirtinčiau, kad tai jis labiausiai nusako Panevėžio identitetą.
Teko domėtis turgų istorija. Visais laikais jie atspindėdavo vietovės veidą, būdavo traukos vietomis.
O Panevėžio turgus, kaip didžiausias apskrityje, atskleidžia ir viso mūsų regiono bruožus.
Gal prieš kokį dešimtmetį Panevėžį lankė Japonijos žurnalistai ir kūrė reportažą apie mūsų miestą.
Užsuko jie pas mane, pasisakė prifilmavę įvairių Panevėžio vietų, o į turgų atėję kaip į vietą, kurioje tikisi pamatyti kažką tokio, ko nėra kitur.
Lydėjau svečius po turgavietę, prekybininkai vaišino japonus lašiniais, mėsos skyriuje jie pamatė kiaulės galvą, filmavo, o išvykdami sakė pajutę, kad turgus yra kaip tik tai, kur vyksta tikras gyvenimas, kur atsispindi miesto dvasia.
Beje, ir mano pačios tikslas yra turgų padaryti traukos vieta. Netgi rengiame ekskursijas. Jos populiarios, smagu girdėti pačių geriausių atsiliepimų.
Nors Panevėžio turguje tikrai tvarkinga, švaru, kartais susiduriu su nuostatomis, kad čia gali būti ir apsuktas, ir apvogtas. Tikrai ne! Mūsų prekybininkai labai laukia pirkėjų, o ir bendrauja maloniai, siekia, kad sykį ką nusipirkęs, žmogus taptų nuolatiniu klientu.
Turgaus dvasią kuria ir jame grojantys muzikantai. Viena moteris prekiauja senomis knygomis. Darbuojasi net trys laikrodininkai, triūsia batsiuvys. Pirkėjai užsuka į sendaikčių kiemelį.
Žmonės į turgų ateina ne tik apsipirkti, bet ir pasibūti, pasišnekučiuoti, išgerti kavos.
Gal visi panevėžiečiai čia ir nesilanko, bet užsuka tikrai daug.
Taigi, manau, turgus išties ir kuria, ir atspindi Panevėžio dvasią.
Komentarai
Geriausiai miesto dvasią atspindi autobusų stotis,kuri pastatyta,neatidaryta ir jau pažaliavusiais pamatais
Labai malonu džiaugiuosi pasiekimais.Sveikinu
Nuostabi mano tėviškė