Kiekvienas turi ką pasakyti Seimo darbo tema, tačiau rinkimų dieną prie balsadėdžių ateina tik kas antras turintis tokią teisę.
Šį kartą panevėžiečių klausiame, kodėl tokia gausybė rinkėjų nepasinaudoja teise išrinkti valdžią, nuo kurios priklauso visos Lietuvos ir kiekvieno jos gyventojo gerovė.
Tame, jog pusė Lietuvos žmonių nebalsuoja rinkimuose, aš įžvelgiu priešiškų mūsų šaliai jėgų įtaką.
Tų jėgų atstovai nuolat šmeižia ir Lietuvos santvarką, ir valdžią, ir patį mūsų šalies gyvenimą. Matome visi, kad tokių pasisakymų pilnas internetas.
Ne taip seniai teko išgirsti dviejų nebejaunų vyrų pokalbį, kaip blogai gyventi Lietuvoje ir koks puikus gyvenimas Rusijoje. Pabandęs įsiterpti į jų šneką, iškart buvau išvadintas landsbergistu, esą už propagandą man mokami dideli pinigai. Tie vyrai, akivaizdu, ir yra paveikti priešiškos ideologijos. Abejočiau, ar dabartiniais laikais jie lankėsi Rusijoje, kad tikrai galėtų palyginti gyvenimą ten ir Lietuvoje.
Manyčiau, kad prie žmonių abejingumo ir nenoro balsuoti prisideda ir patys kandidatai, šaukdami, kaip viskas mūsų šalyje yra blogai.
„Jei viskas blogai, mano atiduotas balsas nieko nepakeis“, – turbūt taip svarsto neinantieji balsuoti.
Tas abejingumas gali būti atėjęs iš sovietmečio, kai balsuoti, kaip ir dalyvauti demonstracijose, žmonės buvo varu varomi.
Manęs nenustebino menkas rinkėjų aktyvumas.
Jaunimui per mažai diegiamas politinis raštingumas, todėl ir turime ką turime.
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje kalbama apie bendruomenę, bendrystę, bet konkrečiai apie politiką, apie rinkėjo atsakomybę – nieko.
Dauguma ir atėjusiųjų prie balsadėžių balsuoja neįsigilinę. Konservatoriai turi savo elektoratą, nesikeičiantį metų metus, ypač Panevėžyje, socialdemokratai irgi. Viskuo nepatenkintieji tradiciškai balsuoja prieš vadinamąją sisteminę valdžią, tokiems rinkėjams nesvarbu net kandidato pavardė, ką jau ten rinkimų programos. Blogai, kad pastarųjų rinkėjų yra tiek daug, bet tai mūsų visuomenės atspindys.
Visą laiką galvojau, kad situacija keisis, dėl to ir pats buvau į politiką atėjęs. Bet visų pagrindinių partijų bėda, kad jose daug stagnacijos, nemokėjimo pripažinti klaidų ir nesugebėjimo užleisti vietos naujai kartai, nieko nedarymas, kad jaunimą sudomintų politika, kad jauni žmonės eitų balsuoti suvokdami savo atsakomybę ir kiek daug reiškia kiekvienas balsas.
Didelė bėda ir rinkimų taisyklių nebuvimas. Mano nuomone, nepadirbęs savivaldybės taryboje neturėtų būti renkamas į Seimą. Suprantu, kad Konstitucija tą leidžia, bet tokie naujokai nueina į Seimą žioplinėti, trejus metus mokosi ir tik ketvirtus, baigiantis kadencijai, pradeda dirbti. Seimas nėra vieta mokytis, čia reikia profesionalų. Ar ne paradoksalu: automobilį vairuoti reikia vairuotojo pažymėjimo, o štai į Seimą kandidatuoti jokių žinių nereikia.
Sunku pasakyti, kodėl žmonės taip vangiai rinkosi prie balsadėžių, bet manau, kad pagrindinė priežastis – nusivylimas valdžia ir jų pažadais. Žmonės nebetiki, kad jų balsas gali kažką nulemti. Visi daug žada, bet po rinkimų gyvenimas nepagerėja.
Mes irgi buvome tie, kurie praėjusį savaitgalį nenuėjo balsuoti. Taip susiklostė aplinkybės, kad teko savaitgalį išvykti į laidotuves. Bet jeigu bus galimybė, antrajame ture planuojame dalyvauti.
Už ką balsuoti, kiekvienas renkasi pagal save, kas jam aktualu. Senjorams aktualiau pensijų didinimas, jaunimui – geriau atlyginamų darbo vietų kūrimas, šeimoms – paslaugos šeimai.
Mes taip pat nebuvome nusprendę, už ką atiduoti savo balsą. Manėme, kad galutinai nuspręsime nuėję prie balsadėžių.
Tikriausiai yra ta tradicinė problema, kad „mano balsas nieko nepakeis“, „ką reikės, tą ir išsirinks“. Turbūt dėl šito ir neateina žmonės balsuoti. Tą girdžiu iš ne vieno ir tai jau seniai nesikeičia.
Per šiuos rinkimus turime realų pavyzdį, kai keliasdešimt ir dar mažiau balsų lėmė vieno ar kito kandidato sėkmę.
Jeigu žmonės dažniau matytų, kad toks menkas skirtumas yra toks reikšmingas, gal susimąstytų, padarytų išvadas, gal pajaustų, kad jų balsas gali kažką nusverti.
Rinkimų programomis labiau domisi akademiniai, labiau išsilavinę žmonės, kurie apskritai domisi viskuo, mokosi, studijuoja, siekia žinių, informacijos. Jie pasidomi, ką partijos žada. Nežinau, ar tose partijų programose yra kažkas labai išskirtinio, nes vis tiek yra bendros valstybės programos, tad kažkokio išskirtinumo tarp jų nematau. Nebent visiškai radikalios.
Pats konkrečiai programų neskaitau, bet seku debatus, domiuosi jais. Pagrindines idėjas, apie ką kandidatai kalba, kokios jų idėjos ir vertybės, ir išgirstu tuose debatuose.