-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tądien kiekvienam privalu sočiai prisikimšti pilvus ir, gink Dieve, nebūti surūgusiam.
Tad panevėžiečių klausiame: o kokių Užgavėnių tradicijų laikosi jie?
Pastaruosius metus Užgavėnių nešvęsdavau, jose dalyvaudavau. Kartu su Kultūros centro kolektyvu organizuodavome šventę: teko būti ir sesele, ir žydaite, ir gaspadine, ir Gavėno sužadėtine.
Bet šiemet man Užgavėnės bus jau kitokios. Nuo metų pradžios nusprendžiau tapti tik laisvai samdoma renginių režisiere. Gal pirmą kartą pavyks Užgavėnių šventėje dalyvauti kaip paprastai žiūrovei.
Šiemet Panevėžyje Užgavėnės bus rengiamos kitaip – dalis šventės vyks Kultūros centro viduje su nauju personažu grafu Blynevičiumi, istoriniais šokiais. Kadangi šiųmetės Užgavėnės švenčiamos vėlai, kai žiemos ir taip nebelikę, nuspręsta panevėžiečiams surengti savotišką kaukių balių.
„Teko būti ir sesele, ir žydaite, ir gaspadine, ir Gavėno sužadėtine.“
Kaip Kalėdos, Velykos, taip ir Užgavėnės turi savo tradicinius patiekalus, kuriuos būtina tą dieną ruošti. Todėl per tikrąsias Užgavėnes, antradienį, būtinai kepu blynus.
Kadangi nemėgstu miltinių patiekalų, mano blynai bulviniai su svogūnais, česnakais, grybų padažu ir varške. Bulves tarkuoju per burokinę tarką, nes elektrinės neturiu, o tarkuoti smulkiau pritrūksta kantrybės.
Bet taip daug skaniau nei su įprastais spirgais ir grietine.
Už šį receptą net esu laimėjusi konkursą – gavau dovanų knygą.
Užgavėnės švenčiamos antradienį, kai restoranas nedirba, bet šeimoje tą dieną būtinai valgome blynus.
Kepame širdučių blynus. Dar man labai skanūs tokie su rūgštele blynai su duonos raugu vietoje mielių. Kažkada su draugais buvome surengę Užgavėnių šventę ir tokius blynus kepėme kieme ant laužo.
Labai patinka sveikuoliški blynai, tokius kepu kone kiekvieną sekmadienį. Pati nevalgau baltų miltų, tad blynų tešlą maišau su avižiniais miltais, dar priberiu visokių sėklų – sėmenų, saulėgrąžų, kanapių. Tokie blynai ir baltymų turtingi, ir labai skanūs. Valgau juos su riešutų sviestu, vyras – su uogiene, tinka ir su jogurtu, kartais ant tokio karšto blyno uždedu gabalėlį šokolado.
„Užgavėnių dieną reikia valgyti tiek, kad pilvas už kaktą būtų kietesnis.“
Girdėjau, kad Užgavėnių dieną reikia valgyti tiek, kad pilvas už kaktą būtų kietesnis, mat rytojaus dieną – Pelenų diena, griežtas pasninkas.
Šiais metais Krekenavos bendruomenė sukvietė krekenaviškius į Užgavėnių kaukių gaminimo edukaciją. Paskutinį kartą kaukes gaminau, kai dukros buvo dar mokinukės. Po tokios pertraukos buvo labai įdomu vėl prisėsti prie tokio darbelio. Pirmą kartą gaminau kaukę iš šlapio laikraščio.
Porą gerų valandų dirbau ir vis tiek nespėjau, užbaigiau namo parsinešusi.
Gal anūkė ta kauke pasipuoš sekmadienį Užgavėnių šventėje Krekenavoje.
Iš vaikystės pamenu, kad per Užgavėnes mane aprengdavo išvirkščiais kailiniais ir eidavome per kiemą, kad gautume kokį saldainį.
Mieste ilgą laiką dalyvauju kultūriniuose renginiuose.
Švenčiame visą laiką su Panevėžio folkloro ansambliu „Raskila“.
Kokius dešimt metų važiuojame visur, linksminame žmones per Užgavėnes.
Kadangi aš ir taip į velnią panašus, man nereikia nei ragų, nei kanopų, užtenka apsirengti prastesnį rūbą ir personažas gatavas (juokiasi).
„Kokius dešimt metų važiuojame visur, linksminame žmones per Užgavėnes.“
Šiaip turiu ir įvairiausių Užgavėnėms tinkamų apdarų. Dukra gyvena Stambule, tai man atvežusi ir šeicho, ir karaliaus, ir visokių kitokių personažų rūbų.
Blynus valgome ir mėgstame, bet per Užgavėnes stiprinamės ne 12 kartų. Reikia laiko turėti, kad tiek kartų sotintumeisi. Ir per daug būtų. Paskui nesutilpsi į rūbus, tad bus ir materialinių nuostolių, ne tik moralinių (juokiasi).
Prieš gavėnią žmonės ruošiasi, stengiasi daugiau valgyti mėsos. Aš jos stengiuosi iš viso nevalgyti. Toks amžius, kad jau prilimpa prie kūno. Nebedirbu sunkaus darbo, tad organizmui nebėra poreikio lašinius virškinti.
Man labiau vegetariški patiekalai tinka.
Esu autentiškas tradicijas puoselėjančio folkloro ansamblio „Pulkelis“ narys, tad Užgavėnes paprastai švenčiame su juo, o su šeima kepame ir valgome blynus.
Šiemet su ansambliu dalyvausime net dviejose Užgavėnių šventėse – Panevėžyje ir Radviliškio rajone, Kleboniškių kaimo buities muziejuje.
Anksčiau per Užgavėnes nuvykdavome dar ir į Rumšiškių etnografijos muziejų, šiemet nebelieka tam laiko.
„Iki šiol neturėjau savo kaukei pavadinimo, o šiemet nutariau pavadinti ją ruskiu. Būtent ruskiu, ne rusu.“
Užgavėnėms turiu pasigaminęs kaukę. Įprasta, kad kaukės būna baisios, jos byloja apie tai, kas mums svetima.
Iki šiol neturėjau savo kaukei pavadinimo, o šiemet nutariau pavadinti ją ruskiu. Būtent ruskiu, ne rusu.
Švęsdami trauksime Užgavėnių dainas. Jos irgi gąsdinančios. Štai ubagai dainose reikalauja duoti lašinių „čielus šmotus“, o kas jų neduos, tiems grasina uždegti jaują.
Mūsų namuose Užgavėnėms kepami įprasti miltiniai blynai, be mielių. O štai jei tądien nuvykstame pas mano mamą į Bernatonius, ji pavaišina minkštagurkliais. Tai tokios mielinės bandelės su lašinukais, keptos riebaluose orkaitėje. Skanios jos.
