-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kiekvienas suteikiame skirtingą svarbą sapnams ir jų pasauliui. Kai kas juos vertina kaip pranašystę, kiti vadina pasąmonės pasireiškimu.
„Panevėžio balsas“ panevėžiečių pasiteiravo, ar jie tiki sapnais ir pranašystėmis, ar per gyvenimą žingsniuoja pasikliaudami nuojauta?
Elvyra PAŽEMECKAITĖHoroskopais, burtais, pranašystėmis, pikta akimi ir visais kitais mistiniais dalykais netikiu, vadinu tai nesąmonėmis ir net šnekėti apie juos nenoriu. O štai sapnais tikiu. Tikiu, nes mano susapnuotieji pildosi.
Tiesą sakant, nubudusi labai retai atsimenu, ką sapnavau. Bet mano gyvenime būta sapnų, kurių ne tik nubudusi, bet dar ir dabar atsimenu kiekvieną detalę, net fiziškai jaučiu, ką mačiau, patyriau, išgyvenau sapne.
Esu sapnavusi mirusią savo mamutę. Vaikščiojome su ja tarp kažkokių tiltukų, namukų, įvairių pastatų, apžiūrinėjome juos, o mama man pasakė jau turinti namą ir pridūrė, kad jį tiktų turėti ir man.
Priėjusi prie vieno namuko, tarė, kad štai šitas man turėtų tikti. Bet kažkaip paaiškėjo, kad jis gyvenamas. Ir kitas jos man išrinktas namukas buvo užimtas. Galop mano sapnas nutrūko.
Ir ką gi. Neilgai laukusi už mamutės pinigus sode pasistačiau vasarnamį. Džiaugiuosi juo, o šio sapno visas smulkiausias detales prisimenu.
Ir dar du sapnus gerai pamenu, kurie man atrodo pranašiški. Sykį susapnavau kažkokias baisias priešistorines būtybes, sakytum, ichtiozaurus. Jų buvo pilna aplink mane. Toks sapnas nieko gero nežadėjo, o po jo mane užgriuvo negerumai. Bet kadangi esu gyva, tikiu, kad tai sapnas su laiminga pabaiga. Pabaisos nugalėtos.
O dar viename sapne susapnavau irgi jau mirusią bičiulę. Ji sapne ant manęs laikė uždėjusi rankas. Ir dabar juntu tų rankų slėgį, svarstau, ar tik bičiulė neperdavė man kokios nedalios.
Tikiu, kad sapnai perduoda mums skirtą, kažkur čia pat apie mus sklandančią informaciją.
Remigijus VILYSJeigu susapnuoju ką nors gero lemiantį sapną, juo ir tikiu. Jei susapnuoju ką nors blogo, galvoju, gal ką nors vakar netinkamo suvalgiau arba ko prisižiūrėjau.
Gyvenime daugiau pasikliauju nuojauta.
Jeigu kas nors blogo įvyksta, kaip ir visi, svarstau, kad buvo prieš tai kažkokių siųstų ženklų.
Manau, jeigu sapnas būtų pranašiškas, praneštų taip, kad neįvyktų nieko blogo.
Bet paprastai po to žmogus prisitaiko sapną – gal ne taip perėją perėjo, gal ne ta koja iš lovos išlipo.
Aš, pavyzdžiui, daug savo renginių esu susapnavęs. Tokius, kokie jie turėtų būti. Arba naktį susidėlioja tam tikros mintys.
Jeigu atsikėlęs neužmirštu ir spėju pasižymėti, tada kartais tam tikriems dalykams atsiranda raktinių junginių.
Aiškindamasis sapnus, sapnininko tikrai nesigriebiu.
Dabar užtenka veiklos, yra ką skaityti ir be sapnininkų.
Malvina ZIMBLIENĖŠis klausimas yra toli nuo manęs ir mano įsitikinimų. Sapnų pildymusi netikiu nė iš tolo. Taip pat atmetu visus pseudomokslinius tvirtinimus ar pritemptus įsitikinimus, kurie, be kieno nors asmeninės nuomonės, išgyvenimo, neturi jokio mokslinio prado.
Gyvename informacijos amžiuje, tad tikiu mokslo patvirtintais ir ištirtais dalykais. Miegas ir sapnai irgi yra tiriami ir tuose tyrimuose nerandama pranašavimų, susijusių su ateitimi.
Sapnus laikau mūsų smegenų bandymu sudėti informaciją į atmintį. Ir nors kartais jie atrodo bauginantys, netgi tikroviški, juose nėra nieko apie ateitį, o tik apie praeitį.
Baugūs sapnai kalba apie mūsų baimes, traumas, kitus stiprius negatyvius išgyvenimus. Gražūs – apie svajones ir geras emocijas, kurias patyrėme ar svajojame patirti.
Sapnuose daugiausia veikia asociacijos, kurias mūsų smegenys labai mėgsta.
Kurdamos asociacijas, jos bando įsisavinti informaciją, kurią jau išgyvenome. Tame nematau nieko daugiau.
Kai patiriame stresą, sapnuojame baisius sapnus. Kai gyvename gerai, kartais aplanko ir gražūs sapnai.
Horoskopais irgi netikiu. Nėra mokslinių patvirtinimų, kad dangaus kūnų išsidėstymas danguje turėtų įtakos mums.
Kadangi smegenys mėgsta asociacijas, nes tai padėjo mums išgyventi, o galiausiai kurti fikcijas, religijas, istorijas apie dalykus, kurių nesame matę, daugelis ir šiandien jomis tiki.
O išgirdę ar perskaitę savo horoskopą iš karto sujungia su dalykais ir atsikartojimais savo gyvenime, nors tai ir neturi realios sąsajos.
Valentinas PEČININASKone 90 proc. mano sapnų vienaip ar kitaip susiję su ateities įvykiais. Daug gilinuosi į žmogaus psichologiją, tad galiu drąsiai sakyti, kad mūsų protas gali sukurti vaizdinius apie tai, kas dar tik bus.
Pavyzdžiui, pradėjau dirbti viename darbe ir reikėjo maždaug mėnesį laukti, kol bus išduotas pažymėjimas, leidžiantis dirbti. Vis galvojau, kaip man tą pažymėjimą greičiau gauti. Kartą paryčiais susapnavau, kad šiandien turėsiu tą darbo pažymėjimą. Ir išties – tą pačią dieną iš kadrų skyriaus sulaukiau skambučio, kad pažymėjimas jau pagamintas.
Manau, pirmiausia esame dvasinės būtybės, tad mūsų mintys, norai, svajonės energetiškai susijungia su kitų žmonių mintimis ar veiksmais. Visos mūsų mintys pasiekia visatą.
Mano vadinamasis šeštasis pojūtis labai išvystytas. Visiems duotas šis subtilus gebėjimas, bet daugelis tai ignoruoja. Darbas, karjera, šeima, noras viską padaryti tobulai – ir įsisukame į nuolatinį bėgimą. Taip daug gyvenimo tiesiog pralekia pro šoną.
Aš labai jaučiu savo kūną ir jo sveikatą. Vos kažkas ne taip, pradedu gilintis, kodėl – ar turėjau didesnį sportinį ar kūrybinį krūvį, ar su kuo nors susipykau, apie kažką blogai pagalvojau. Ir visuomet randu atsakymą.
Mes visi jaučiame tuos gilesnius vidinius dalykus.
Pavyzdžiui, rašiau treniruojamų vaikų tėveliams laišką, kai beliko tik jį išsiųsti, netyčia paspaudžiau ne išsiųsti, o ištrinti. Iš pradžių gerokai nusikeikiau, o paskui pradėjau ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko. Ryte supratau, kad mano paties pasąmonė neleido to laiško išsiųsti – pamiršau pridėti tris adresatus, o vieną parašiau su klaida. Jau nekalbant, kad dirbdamas naktį palikau daug gramatinių klaidų. Tarsi pati visata norėjo apsaugoti, pakreipti kita linkme.
Jeigu elgiesi etiškai ir draugiškai su aplinka, gamta – visata tau padeda.
Indrė JONUŠYTĖSapnuoju daug ir ryškiai. Sapnus prisimenu ilgai, o dažnai juos jaučiu dar ilgiau – nuotaika, jausmai persekioja kelias dienas ir neretai atsiduria mano knygų puslapiuose. Ar tikiu, kad sapnai išsipildo? Mano beprotiški scenarijai atgimti neturi jokių šansų, tačiau kai kuriuos atgaivinau paskutinėje savo fantastikos knygoje „Fabulae spectacula“.
Skaičiusieji puikiai supranta, kad mano sapnuose visko tiek beprotiškai daug, kad juose įžiūrėti kokių nors ženklų tiesiog neįmanoma.
Žinau, kad yra žmonių, kurie savo sapnuose gali įžvelgti daug atsakymų, tačiau mano sapnai yra greičiau paralelinis pasaulis, kuriame išgyvenu kažką visai kitokio, ypatingo: jausmus, kurių niekada nejutau ar nebeprisimenu, aplankau vietas, kuriose niekada nebuvau, sutinku žmones ir kitas būtybes, kurių niekada nesutikau ar nepastebėjau.
Sapnuose neieškau jokių atsakymų. Ten jų nėra.
Bet man sapnų pasaulis yra toks pat svarbus kaip ir tikrasis.
Pabudusi dar ilgai mėgaujuosi jo paliktomis emocijomis arba nuovargiu – tarsi per naktį būčiau nugyvenusi keletą gyvenimų.
