SAVAITĖS KLAUSIMAS. Ar reikia papildomų atostogų dienų?

Artėjant Seimo rinkimams, parlamentarai darosi dosnesni. Šįkart gimė siūlymas visiems dirbantiems žmonėms dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas.

„Panevėžio balsas“ šį kartą panevėžiečių klausia, ar poilsiui reikėtų dar daugiau laisvų dienų per metus? Kas jiems yra kokybiškas poilsis?

Ieva ŽIUKAITĖ-DAMAŠEVIČIENĖ

Ievos grožio studijos savininkė

: G. Kartano nuotr.

Kadangi dirbu su verslo liudijimu, valstybės nustatytų atostogų trukmė man nėra aktuali. Poilsio trukmę planuoju pati, su niekuo to nereikia derinti.

Atostogauti išeinu tuomet, kai atostogų man prisireikia. Ir tikrai atostogauju ilgiau nei tie, kam įstatymo nustatyta ilsėtis dvidešimt darbo dienų.

Atostogauju dažniau nei kartą per metus, o mano atostogos visada būna bent jau penkiomis ar dešimčia darbo dienų ilgesnės nei daugeliui dirbančiųjų skiriamos 20-ies darbo dienų.

Esu už tai, kad dirbantiems žmonėms atostogos būtų ilgesnės nei dabar. Nemanau, kad valstybė nuo to kaip nors nukentėtų.

O štai šventinių dienų Lietuvoje, mano manymu, turime pakankamai, tad kažin ar reikėtų jų dar daugiau.

Mantas GUDAS

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos viceprezidentas

Verslininkai turbūt yra tie blogiukai, kurie kaip tas Grinčas nori pavogti atostogas ir kalba ne tą, ką visi nori girdėti. Neišsiskirsiu ir aš.

Atostogų politika, įvertinus dar ir per metus tenkančių šventinių dienų skaičių, dar pridėjus mamadienius, tėvadienius, Lietuvoje tikrai dosni.

Apie jas kalbėdami kažkodėl pamirštame, kad darbas irgi yra vertybė.

Man vertybiškai nėra priimtina, kad darbas ir laisvalaikis statomi kaip kardinalios priešpriešos. Neva darbas blogis, o atostogos ir poilsio dienos – gėris. Bet pabandžius nedirbti kokį pusmetį, supranti, kad darbas yra veikla, reikalinga žmogui.

Tad ir filosofiškai, ir statistiškai žiūrėdamas siūlymo dėl papildomų atostogų dienų negaliu kitaip vertinti kaip tik populizmą, bandymą atkreipti rinkėjų dėmesį ir, nepabijosiu pasakyti, kaip tautos tvirkinimą.

Siūlymai diskutuoti apie tokius dalykus yra tiesiog žalingi, jei tai daroma ne kokioje nors konferencijoje, moksliniuose disputuose, bet kalama tiesiai per žiniasklaidą, siekiant daugiau rinkėjų dėmesio. Visada reikia pamatyti, kas iš tiesų slypi už tokių populistinių siūlymų.

Iš ko ilsėsimės mažiau dirbdami?

Įvertinkime ir demografinę situaciją – kasmet į darbo rinką ateina apie 20 tūkst. jaunimo, o iš rinkos išeina apie 40 tūkst. vyresnių nei 60 metų darbuotojų. O juk nesame tokie robotizuoti, dirbtinis intelektas už mus dar nedirba. Aš, kaip vartotojas, noriu, kad mane masažuotų ne robotas, o žmogus, noriu bendrauti su gyvais žmonėmis, ne robotais, ir skaityti žmogaus, ne dirbtinio intelekto parašytą straipsnį.

Diskusijoje dėl papildomų poilsių dienų šitie klausimai irgi turi būti nagrinėjami, bet dabar tokie siūlytojai apie tai nekalba. Tiesiog siūlomos dvi papildomos atostogų dienos – ateina gerasis Kalėdų Senelis, iš maišo padalina poilsio dienų, o paskui liks tik pagirios tiems, kas už tai privalo atsakyti – darbdaviams. Juk tai verslas kuria materialinę pridėtinę vertę. Daugiau poilsio dienų reiškia kylančias kainas, bet to irgi niekas nenori.

Aš beveik niekada neatostogauju, bet galiu sau leisti dirbti ir atostogauti kartu. Dauguma verslų savininkų tą ir daro. Jiems ir per atostogas nepavyksta visiškai atitrūkti nuo darbų. Visgi stengiuosi susikurti šiek tiek laiko, kad galėčiau visiškai išjungti telefoną. Man darbas taip susiliejęs su gyvenimu, kad nedarau takoskyros tarp atostogų ir darbo. Netgi malonu atostogų dieną kokią valandą pasidarbuoti.

Manau, to ir turėtume siekti – darbo, kai ir produktas sukuriamas, ir pailsima. Dėl to taip populiarėja darbostogos. Kūrybiniai darbuotojai jau įpratę į šiltus kraštus skristi su kompiuteriu ir kur nors Turkijoje darbuotis. Svarbiausia, kad darbas padarytas, produktas sukurtas, o kur darbuotojas tą padarys, jo reikalas.

Bet kažkodėl teikiami visokie pasiūlymai dėl papildomų atostogų dienų ir bandoma kaip tarybiniais laikais reguliuoti darbo apskaitą – esame gėdingai atsilikę nuo laikmečio ir galimybių, kurias suteikia technologijos.

Eglė ZUBIENĖ

Psichologė, fotomenininkė

Žmogui tos dvi papildomos atostogų dienos yra daug – tikrai jaučiasi skirtumas, ar atostogausi septynias, ar devynias dienas.

Žinoma, atostogų kokybė labai priklauso ir nuo to, kaip jos leidžiamos. Reikėtų gerai pagalvoti, kokių atostogų ar poilsio norisi – pirmiausia klausyti savęs, o ne važiuoti į Turkiją tik todėl, kad ten važiuoja kaimynas ar kolega. Galbūt jums geresnis poilsis pabėgti į sodybą.

Man pačiai, dirbančiai protinį darbą su žmonėmis, savaitė nėra atostogos. Mūsų, medikų, atostogos gerokai ilgesnės nei kitų, tad jas dalinu į tris dalis: žiemą važiuoju slidinėti, vasarą ir rudenį – pakeliauti ten, kur nebuvau. Man geros atostogos – kelionė.

Be to, stengiuosi kiekvieną savaitgalį kur nors ištrūkti, ką nors pamatyti, patirti, pakeisti aplinką ir atitrūkti nuo rutinos.

Kadangi mano darbas protinis, man didžiulis malonumas ir tiesiog sode žolę pjauti. Labiau atitrūkstu nuo darbo, kai ką nors radikaliai pakeičiu.

Loreta KUBILIŪNIENĖ

Ramygalos kultūros centro direktorė

P. Židonio nuotr.

Man kartais kyla klausimų, kodėl žmonių grupės turi nevienodą atostogų dienų skaičių?

Aš žiūriu iš savo varpinės. Socialiniai darbuotojai turi papildomų atostogų dienų, jaunimo darbuotojai, kurie priskiriami prie socialinių – neturi, nors darbas yra labai panašus.

Profesionalių kolektyvų atlikėjai pagal Darbo kodeksą turi ilgesnes atostogas, kūrybiniai darbuotojai, dirbantys kultūros centruose, atostogauja 20 darbo dienų.

Man atrodo, laikas labai smarkiai peržiūrėti visų dirbančių žmonių atostogų trukmę.

Manau, visiems reikėtų ilginti atostogas, bet suprantu, kad tai – pinigai. Daug žmonių dirba daugiau, nei parašyta Darbo kodekse. Turbūt esame darboholikai, greitai perdegame, tad suprantu, kodėl kyla minčių apie atostogų ilginimą. Aš pati norėčiau ilgesnių atostogų, bet suprantu, kad tai nelabai įmanoma.

Per atostogas nepailsiu, nes jų neužtenka. Man asmeniškai labai sunku pailsėti – išeiti atostogų 20 darbo dienų yra utopija. Dažniausiai atostogos imamos dalimis.

Kažkada skaičiau, kad ne šiaip sau turi būti mėnuo atostogų: kad pailsėtų, žmogus turi atitrūkti nuo darbo.