Saldžiais kepiniais kvepiantis gyvenimas

Saldžiais kepiniais kvepiantis gyvenimas

Panevėžyje gerai žinoma konditerė Diana Banienė saldžiais kepiniais lepina kiekvieną išsiilgusįjį ne tik išskirtinio skonio, bet ir vaizdo. Ypatingus skanėstus savo studijoje gaminanti trijų vaikučių mama sako nė nejaučianti, jog dirba, – tiesiog atsiduoda aistrai kurti.

Mamos kepinių įkvėpta

Diana Banienė, kaip ir visi, gyvena šventinėmis nuotaikomis. Į visišką „prieššventinę psichozę“ tikina nepuolanti, tačiau darbų ir rūpesčių šiomis dienomis tikrai nestinga.

Apie ramybę galėsiu trumpai pagalvoti po Naujųjų metų“, – juokiasi šios savaitės „Panevėžio balso“ pašnekovė.

Konditerės kelias į saldžių kepinių pasaulį, kaip ir nuosavą konditerijos studiją, nebuvo visiškas netikėtumas. Sako, kiek save pamenanti, visada mėgusi sukiotis virtuvėje, gaminti skanų maistą, desertus ir kepti naminius pyragus.

Norą eksperimentuoti virtuvėje jaučiau visada, o meilė konditerijai gimė, kai pradėjau gilintis būtent į šią sritį, – pasakoja Diana. – Negaliu knygyne ramiai praeiti pro kulinarijai ir konditerijai skirtą skyrių. Todėl knygų pas mane yra daugybė. Kai noriu pagaminti kažką skanaus, vartau jas ir pagal tos dienos nuotaiką ieškau to ypatingojo recepto.“

Nors dabar tuo patikėti būtų labai sunku, panevėžietė tikina nebuvusi vunderkindė – konditerinių šedevrų nuo mažens nekūrė. Tačiau iki šiol prisimenanti savo mamytės keptas bandeles, pyragus, kurie kutendavo nosį ir gomurį.

Kiekvieną savaitgalį mama mus lepindavo savo kepiniais – ir iki šiol tobulą firminį obuolių pyragą kepa tik ji!“ – dalijasi konditerė.

Mokosi iš geriausiųjų

Diana atvira: „Pati šioje srityje esu savamokslė, bet lankydama įvairiausius kursus, nuo kurių viskas ir prasidėjo, stengiuosi tobulėti kasdien.“

Supratusi, jog nori gilintis būtent į konditeriją, D. Banienė pradėjo internete ieškoti informacijos. Domino viskas, kur būtų galima pasisemti tiek teorinių, tiek praktinių žinių.

Diana Banienė aistrą kurti saldumynus atsinešė iš vaikystės – ir tapusi žinoma konditere mano, kad yra pyragų, kuriuos geriausiai kepa tik mama.

Esu dėkinga likimui, kad sutikau tikrą šios srities profesionalę Daivą Mikšiūnienę. Ši nepaprastai šilta ir savo darbui visa širdimi atsidavusi moteris mane išmokė kitaip žiūrėti į gaminius“, – gražių žodžių savo pirmajai mokytojai negaili Diana. Sako, būtent ji labiausiai motyvavusi žengti į priekį, nebijoti kurti ir eksperimentuoti.

Į šios konditerės organizuojamus kursus panevėžietė važiuoja jau daugybę metų. Būtent jos studijoje yra apsilankęs ne vienas garsus pasaulinio lygio konditerijos meistras, kuris Dianai ypač imponuoja.

Aš manau, kad jei mokytis – tai tik iš pačių geriausių“, – paprastai paaiškina.

Tortai virsta ir paveikslais

Išskirti vieną savo konditerinį gaminį, kuris būtų tapęs didžiausiu iššūkiu, D. Banienei nėra lengva. Ji vertinanti kiekvieną savo darbą ir į jį įdėtas pastangas.

Visi tortukai – nesvarbu, maži ar dideli, – yra svarbūs, nes kiekvienam žmogui jų progos yra ypatingos. Man visada yra didelis iššūkis išgyventi laikotarpį, kai prasideda vestuvių ir krikštynų sezonas. Aš kepu ne tik tortus, bet ir ruošiu visą saldųjį stalą. Toks kūrybinis procesas tampa nemažu iššūkiu, nes mano tikslas – kad visi desertai būtų skirtingų skonių ir šventės dalyviams kiltų noras paragauti ne vieną, o juos visus“, – savo požiūrį dėsto Diana.

Visgi konditerė iš daugybės darbų, kurių imasi jos profesijos atstovai, išskirtų bene preciziškiausią figūrėlių lipdymą.

Tai reikalauja ir laiko, ir tam tikrų žinių, todėl visada yra kur tobulėti“, – tikina D. Banienė. Ir priduria: „Technikų, kaip padaryti tortuką gražų, yra daug, o jas visas įvaldyti nėra paprasta.“

Paprašyta įvardyti savo unikaliausią gaminį, Diana juokiasi visada prisiminsianti kaljano formos jubiliejinį tortą. Mat jis galiausiai netgi tapo meno kūriniu, dabar kabančiu ant sienos: artima draugė pavertė jį paveikslu ir padovanojo talentingajai kepėjai.

Jai šis kepinys paliko didelį įspūdį, todėl draugė ir pakišo mintį, kad savo išskirtinius darbus galėčiau paversti studiją puošiančiais paveikslais. Taigi, jos dėka pirmąjį jau turiu“, – šypsosi konditerė.

Darbas – ne darbas

D. Banienės talento didžiausi gerbėjai – namiškiai. Savo artimuosius jį dažnai lepina skanėstais. Tris atžalas auginanti moteris juokiasi, jog jos namuose saldūs kepiniai ilgai neužsibūna. Nors kiekvienas šeimos narys turi skirtingą skonį, taigi norint visiems įtikti reikia gerokai pasistengti.

Vaikai labai mėgsta tortukus ant pagaliuko, migdolinius orinukus. Prie kavos tobulas ryto desertas yra šokoladinis pyragas su pekaninių karijų riešutais, – vardija Diana. – Neturime vieno išskirtinio deserto, kurį mėgtume visi, – net ir tortus mano šeimos nariai mėgsta skirtingus.“

Šešiolikmetės Kamilės, dešimtmetės Liepos ir pagranduko septynmečio Ąžuolo mamos diena įprastai prasideda kaip ir daugelio kitų dirbančių moterų. Tik Diana savąsias sako mėgstanti susiplanuoti iš anksto.

Darbas, kai esi savo laiko šeimininkė, išmokė susiplanuoti visą dieną, kad suspėčiau ne tik atlikti tai, ką reikia, bet ir pasirūpinti šeima“, – sako žinomos Panevėžio konditerijos studijos savininkė.

Diana mėgsta aktyviai sportuoti, todėl sako būtinai turinti rasti laiko ir šiam pomėgiui, antraip diena prarastų savo žavesį.

Kita vertus, žinoma konditerė galinti tik patvirtinti, kad kai darbas yra mielas širdžiai, jo ir dirbti tarsi nereikia.

Man tortų ir desertų gamyba yra terapija ir vaistas nuo visų ligų, – atvirauja. – Laikausi taisyklės niekada nedirbti, kai nuotaika bloga: esu įsitikinusi, kad viską reikia gaminti su džiaugsmu. Tai yra vienintelė mano sąlyga, nes tik tuomet galiu pasinerti į kūrybą.“

Pasak konditerės, darbo valandų ji neskaičiuojanti. Plušanti tiek, kiek reikia, – juk nežino, kada gali ateiti taip lauktas įkvėpimas.

Skonio ir vaizdo pusiausvyra

Paklausta, kaipgi pavyko taip sėkmingai įsitvirtinti kaip vienai geriausių konditerių mūsų mieste, D. Banienė kiek sutrinka.

Kol nepaklausėte, net nesusimąsčiau, kad tokia esu, – šypteli. – Nesijaučiu žinovė. Aš tiesiog dirbu tai, kam jaučiu didelę aistrą.“

Trijų vaikų mama visas dienas praleidžia judesy. „Pasikraunu visais įmanomais būdais, kad būtų kuo įdomiau gyventi, nes man gyvenimas yra šventė“, – sako Diana. Asmeninio archyvo nuotraukos

Bet Diana sako iš klientų atsiliepimų jaučianti, kad tai, ką daro, teikia džiaugsmą ne tik pačiai, bet ir tiems žmonėms, kurie skanauja saldžius desertus.

Konditerė neslepia, jog užsakovų nuomonė jai itin svarbi. „Priimu ir kritiką, jeigu jos pasitaiko, nes esu tik žmogus, kuris irgi klysta. Tikriausiai neklysta tik tas, kuris nieko nedaro“, – svarsto ji.

Tam, kad galėtumei dirbti būtent tokį darbą kaip šis, anot Dianos, svarbiausia sąlyga yra mylėti maistą. Taip pat nebijoti eksperimentuoti, jausti aistrą skoniams, jų deriniams. O dar, pasak konditerės, gaminant desertus labai svarbus vaizdo ir skonio balansas.

Man visada labai svarbi ne tik gaminio išorė, bet ir vidus. Tortą ar pyragaitį prapjovęs žmogus turi pamatyti tvarkingą ir estetišką vaizdą. Juk pirmiausia valgome akimis, todėl viskas turi atrodyti ir skaniai, ir gražiai“, – sako D. Banienė.

Laisvė kurti

Konditerės gyvenime dienų be deserto nebūna: juk viską, ką kuria, ragauja pati.

Sau esu pažadėjusi susikurti desertą, kuris taptų mano vizitine kortele, todėl kitų metų tikslas jau yra aiškus“, – atskleidžia „Panevėžio balsui“ pašnekovė.

Diana neslepia esanti iš tų žmonių, kurie moka mėgautis maistu. Nėra labai išranki, bet kai turi laiko, gamina ir sudėtingesnius patiekalus, jais lepina artimuosius.

Banių šeimoje ant stalo dažnai garuoja gardūs, aromatingi, tačiau greitai paruošiami patiekalai.

Kai laiko mažai, sugalvoju, kaip jį taupyti. Tada renkuosi greitai paruošiamus, tačiau skanius patiekalus. Gamindama maistą improvizuoju mažiau, o štai konditerijoje nuolat eksperimentuoju“, – sako moteris.

Ji nėra nusistačiusi viską gaminti griežtai pagal taisykles, tad jos kūriniai ne tik traukia akį, tačiau yra ir žaismingo skonio.

Pavyzdžiui, kursuose gautos žinios suteikia galimybę daryti kitaip, nei esu pratusi. Pamažu atsiranda supratimas ir laisvė – niekas nespraudžia manęs į rėmus“, – tikina konditerė, kurianti tikrų tikriausią valgomą meną.

Bet štai su įkvėpimu, sako Diana, būna visaip. Kartais jis ateina kartu su pavasariu ar vasara. Kartais atkeliauja po naujų kursų patirties. O kartais ir sportuojant, kada mintis ji paleidžianti į niekur.

Poilsis yra būtinas visiems, aš irgi nesu išskirtinė. Kai žmogus save atitraukia nuo tam tikrų dalykų, jis pradeda jausti alkį, kuris jį vėl veda į priekį“, – ne kartą įsitikino D. Banienė.

Pasak jos, būna dienų, jog atrodo, kad visada daro vis tą patį. Svyra rankos ir rezultatas nedžiugina, kad ir ko imtųsi.

Tokias dienas aš vadinu juodomis, nes paaiškinimo, kodėl viskas krenta iš rankų ir išeina ne taip, kaip noriu, tiesiog nėra“, – gūžteli kepėja.

Pirma lūkesčiai, tuomet – piniginė išraiška

Pagal profesiją D. Banienė yra ekonomistė ir buhalterė. Moteris darbavosi ir šiose srityse, tačiau ilgainiui suprato, kad tai ne jai.

Toks darbas man kelia per daug įtampos. Nesakau, kad konditerijoje nėra įtampos, bet ji kitokia. Šių sričių niekaip negalima sulyginti“, – mano.

Pasak Dianos, jos dabartiniame darbe yra labai svarbus grįžtamasis ryšys. Todėl esanti labai dėkinga kiekvienam žmogui, kuris nusprendžia pasirinkti jos desertus.

Gamindama aš pirmiausiai galvoju apie galutinį gaminio rezultatą, o tik paskui apie piniginę jo išraišką, – prisipažįsta. – Man yra svarbus pats jo gaminimo procesas, mintis, žmonių lūkesčiai, galutinis jo apipavidalinimas. Todėl geras žodis man yra kaip medus, kuris pašalina visą nuovargį po bemiegių darbo valandų. O jų tikrai pasitaiko…“

Dažnas konditeris pasvajoja apie savo kepinių receptų knygą. Tačiau, D. Banienės nuomone, šiais laikais visi pernelyg lengvai tampa rašytojais, kūrėjais, knygų autoriais.

Jeigu atvirai, tam, kad parašytum receptų knygą, reikia turėti, ką pasakyti. Aš manau, kad tam reikia užaugti, įgauti daug daugiau patirties, nei kad aš jos turiu, mokėti visko daug daugiau, nei kad dabar moku aš. Taigi mokausi kasdien, o ką atneš rytojus – nežinau“, – sako talentingoji konditerė.

Sportiškoji konditerė

Konditerijos pasauliui Diana tikina atsiduodanti visiškai, tad išreikšti save erdvės tikrai pakanka. „Dirbdama visada garsiai klausausi muzikos, dainuoju ir net šoku, nes reikia geros energijos ir nuotaikos“, – šypsodamasi pasakoja.

Kiek leidžia galimybės, moteris bėgioja ir važinėja dviračiu. Kartais sugalvoja dalyvauti ir varžybose.

Aukštumų nesiekiu, bet iš savęs, kaip ir darbe, reikalauju visko iki paskutinio prakaito lašo, – pasakoja energijos nestokojanti moteris. – Šiais metais bėgau savo pirmąjį pusmaratonį, kitiems metams iškėliau didesnius tikslus. Atradau ir bekelės – vadinamuosius „trail“ bėgimus, kurie ugdo ištvermę ir neleidžia pasiduoti iki pat paskutinio kilometro.“

Atėjus žiemos sezonui, Diana skuba į ledo areną pasimėgauti čiuožimu. Pati mėgsta aktyvų ir įdomų laisvalaikį, tad tuo bando užkrėsti ir savo šeimos narius.

Pasikraunu visais įmanomais būdais, kad būtų kuo įdomiau gyventi, nes man gyvenimas yra šventė“, – sako D. Banienė.

Moteris neslepia ypač mėgstanti svajoti. Dabar ypač laukianti vienos, jau visai netrukus išsipildysiančios svajonės.

Netrukus duris atvers mano nauja studija, kurioje toliau galėsiu kurti savo desertus. Kaip aš mėgstu sakyti – iš širdies į širdį, su visa meile šiam darbui“, – šypsosi konditerė.

Galerija

Komentarai

  • Teko uzsisakyti pas ja torta-absoliutus pravalas. Dare viska savaip,neisiklause i jokius kliento pageidavimus -teminiam gimtadieniui torto spalva kita,negu buvo prasyta,dekoraciju daugiau nei torto ,nors buvo prasyta minimaliai,jubilijato vardas ant torto su klaida,ekonomistes baigimas ypac pasijaute,kai uzsakai 2kg ,bet atsiimi virs 4 kg,finale na nors torto skonis butu geras-deja visi sveciai nusivyle .

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų