„Ne kiekvienas gali ištverti 24 valandas ir daugiau be miego ir poilsio, praktiškai nė sekundei nepalikdamas radijo eterio. Tačiau, be fizinės ištvermės, reikalinga ir tokių varžybų taktika. Be jos aukštų rezultatų nepavyks pasiekti“, – tikina Arnas Undraitis. Asmeninio archyvo nuotraukos

Radijo bangomis mezga ryšius su pasauliu

Radijo bangomis mezga ryšius su pasauliu

 

Kartais nesusimąstome, kodėl girdime radiją, matome televiziją ir bendraujame mobiliaisiais telefonais. Šie dalykai yra tarsi savaime suprantami kaip oras, saulė ar vanduo. Iš tiesų radijo bangos – kur kas sudėtingesnis reiškinys, kurį jau kuris laikas bando perkąsti trumpabangininkas Arnas Undraitis.

Nobelio taikos premijos laureatas, „Solidarumo“ įkūrėjas Lechas Valensa 1989 metais apie radijo stočių reikšmę Lenkijos kovai už laisvę sakė: „To nusakyti neįmanoma. Ar žemė egzistuotų be Saulės?“

Apie radijo bangomis skleidžiamo žodžio svarbą liudijo ir Sovietų Sąjungos reakcija į 1948 metų „Amerikos balso“ transliacijas: jos intensyviai slopintos trukdžiais iki pat geležinės uždangos kritimo.

Pro tą geležinę uždangą laisvas žodis anuomet skverbėsi ir iš Lietuvos. Ir kruvinąjį 1991-ųjų sausį jis irgi be mobiliųjų telefonų, be interneto – radijo ryšiu pasklido po visą pasaulį. Mėgėjai trumpabangininkai, per naktį palinkę prie mikrofonų, rizikuodami savo ir šeimų saugumu, radijo kanalais Rytams ir Vakarams siuntė svarbiausią žinią: Lietuvoje okupantų tankai nusitaikė į beginklę dainuojančią minią.

Nuo tų įvykių jau prabėgo trys laisvės dešimtmečiai, tačiau nustebsite sužinoję, kiek tokių radijo mėgėjų vis dar galima rasti Lietuvoje.

Vienas trumpabangio radijo entuziastų Arnas Undraitis (radijo šaukinys LY5AX)  šitaip sako bendraujantis su visu pasauliu ir mezgantis ryšius su bendraminčiais.

23-ejų Arno teigimu, tai tarsi savitas sportas. Ir kaip kiekvienas sportas, užkrečia azartu. Gal kam toks užsiėmimas gali atrodyti keistas ir net nuobodus, trumpabangininkams šis pomėgis netgi tampa tikra priklausomybe.

Tas pats, kas išlošti loterijoje

Trumposiomis radijo bangomis šiandien galima susisiekti net su uždarąja ir nuo likusio pasaulio visiškai atsiribojusia Šiaurės Korėja. Nors mėgėjiškas radijo ryšys ten uždraustas, maždaug kartą per dešimt metų išgirstamas signalas ir iš šios šalies.

Tai kaip ir yra vienas radijo mėgėjų tikslų: užfiksuoti ryšio seansus su kuo daugiau valstybių. A. Undraičio pasiekimų šioje srityje sąrašas išties ilgas. Radistui jau pavyko pabendrauti su Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Čilės, Argentinos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kazachstano, Singapūro, Kinijos, europinės ir azijinės Rusijos dalių radistais. Taip pat Arnas sako užmezgęs ryšį ir su daugeliu Europos valstybių.

Anot jo, kiti radijo mėgėjai savo užmegztus ryšius skrupulingai registruoja žurnaluose. Anksčiau visa informacija apie ryšius būdavo pildoma ranka popieriuje, dabar tai yra daroma kompiuteryje pasitelkus specialią programą.

Radijas – hobis, reikalaujantis apčiuopiamų investicijų. Ypač, jeigu planuojama dalyvauti varžybose. Tad, pasak Arno, kiekvienas radistas sukasi, kaip išmano: kas negali sau leisti gamyklinės įrangos, konstruojasi savomis rankomis. Asmeninio archyvo nuotr.

Radisto teigimu, eteryje viskas vyksta loterijos principu. Gali visiškai atsitiktinai užmegzti radijo ryšį su tolimiausiu pasaulio kraštu – tik reikia atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

„Galima šitą pomėgį lyginti su žvejyba. Kai pagauni žuvį, nori dar dar ir dar! Lygiai taip pat ir čia. Užmezgi ryšį, apima azartas“, – paprastai paaiškina Arnas.

Gelbsti ir stichinių nelaimių metu

A. Undraitis yra gimęs ir augęs nedideliame Šakių rajono kaime, netoli Šešupės, prie sienos su Kaliningrado sritimi. Dabar gyvena Kaune bei dirba technologijų įmonėje. Tačiau ištaikęs laisvą minutę kaskart lyg ant sparnų traukia į mylimą kaimą, nes būtent ten įkurta jo radijo stotis.

Laisvalaikiu, kai lepina geras oras, be savo pagrindinio pomėgio, Arnas mėgsta išsinešti teleskopą ir stebėti žvaigždes bei aukštai skrendančius lėktuvus. Taip pat randa laiko ramiai pasėdėti ant upės kranto su meškere.

Galima sakyti, jog radijo mėgėjystė – tai laisvalaikio užsiėmimas smalsuoliams, vedamiems pažinimo džiaugsmo.

Radijo mėgėjais vadinami žmonės, kurie turi išduotus leidimus siųsti savo signalus tam tikruose radijo (elektromagnetinių) bangų dažnių ruožuose. Lietuvoje tokius leidimus išduoda ir tvarką prižiūri Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Kitose šalyse veikia kitos institucijos.

Radijo mėgėjas, norėdamas gauti šį leidimą, turi išlaikyti specialų egzaminą. Įveikus jį, išduodama licencija ir radijo šaukinys, kuriuo žmogus yra identifikuojamas eteryje. Radistai šiuos radijo bangų ruožus naudoja kaip išmano. Pasak A. Undraičio, tai gali būti tiesiog paprastas pasikalbėjimas radijo ryšiu, ryšys telegrafu ar techninis eksperimentavimas.

„Ryšių užmezgimo būdų yra begalės – tik radijo mėgėjo fantazijos reikalas, kaip jis tą ryšį nori užmegzti, – sako Arnas. – Yra radijo mėgėjų, kurie bendrauja per dirbtinius žemės palydovus, kiti per meteorų pėdsakus, dar kiti ryšius mezga per Mėnulį… Be to, radijo mėgėjai suteikia ryšio pagalbą stichinių nelaimių metu, kai interneto ar mobilusis ryšys yra nepasiekiamas.“

A. Undraičio radijo stotis.

Varžybų aikštelė – eteris

A. Undraičio skaičiavimais, Lietuvoje yra apie kelis šimtus radijo mėgėjų. Visi jie aktyvūs – dalyvauja varžybose, buriasi į radijo klubus. Kasmet yra rengiama didelė šventė, į kurią suvažiuoja visos šalies radistai.

Beje, sako Arnas, iš radijo mėgėjų veiklos yra kildinamas ir radijo sportas – greitoji telegrafija, orientavimosi sportas ar trumpųjų bangų radijo varžybos. Šių varžybų tikslas yra per tam tikrą laiką užmegzti kuo daugiau ir kuo tolimesnių radijo ryšių.

„Lietuvoje radijo sportas atsirado praktiškai tada, kai atsirado pats pomėgis. Ir dabar lietuviai yra daug pasiekę šiose varžybose. Pernai Europos čempionate nacionalinėje įskaitoje aplenkę Rusiją jie buvo pirmoje vietoje“, – tautiečių radistų pasiekimais džiaugiasi pašnekovas.

Jis neslepia, jog pačiam ne kartą teko girdėti, neva tokios varžybos atrodo gana keistai. Tačiau jų dalyviams tai lygiai toks pat sportas, kaip ir kiti.

„Na taip, mes nebėgiojame, jokio kamuolio nespardome. Mūsų sporto aikštė – tai visas eteris ir jame mes tarpusavyje kaunamės. Bet pripažinkime, kad šachmatai irgi sportas, nors žmonės tik sėdi ir labai įtemptai galvoja“, – šypteli Arnas.

Radijo magiją atskleidė dėstytojas

A. Undraitį radijo eteris patraukė dar studijų laikais. Ir bangos jo nepaleidžia iki šiol.

Tąsyk su grupele draugų Arnas nusprendė aplankyti Kauno technologijos universiteto (KTU) radijo klubą. Tiesiog norėjo pasidomėti, kuo šis užsiima.

„Iš pradžių nelabai supratome, kas ten vyksta, bet mūsų buvęs dėstytojas, taip pat radijo mėgėjas, papasakojo ir netgi parodė, kaip yra užmezgamas radijo ryšys“, – pasakoja pašnekovas.

Šis procesas studentui padarė stiprų įspūdį.

„Atrodė kaip kažkas nerealaus. Tada nelabai galėjau suprasti, kaip tai įmanoma“, – prisipažįsta.

Štai taip atrodo pasaulio radijo komandų čempionatas varžybų vieta: vienai komandai – palapinė ir antena.

Vėliau ir pats A. Undraitis išmoko užmegzti ryšį. Tas pats dėstytojas Arną ir dar kelis studentus netgi buvo nusivežęs aprodyti radijo klubo stotį. Pamatęs tiek antenų, radijo aparatų ir įmantriausios įrangos vienoje vietoje, Arnas juokiasi tuomet pasijutęs lyg vaikas žaislų parduotuvėje. Jau kitą savaitgalį po didžiulį įspūdį padariusio apsilankymo radijo stotyje, jaunas vaikinas pats kelioms valandoms sėdo prie radijo ryšio įrangos ir dalyvavo pirmosiose varžybose.

„Varžybos truko visą parą. Žinoma, tada dalyvavau tik kelias valandas, tačiau susipažinti su radijo sportu man užteko ir tų kelių valandų“, – šyptelį pradžią prisiminęs trumpabangininkas.

Pomėgis reikalauja žinių

Šis pomėgis yra gana specifinis, nes reikalauja elektrotechnikos, elektronikos ir radijo elektronikos žinių.

A. Undraitis yra baigęs KTU elektronikos inžinerijos specialybę. Vaikinas sako, jog studijų metais įgytos žinios labai pagelbėjo užsiimant šia mėgėjiška veikla.

Norint megzti radijo ryšius, iš pradžių užtenka turėti radijo siųstuvą, maitinimo šaltinį, anteną ir kompiuterį, kuriame registruojami visi per varžybas užmegzti ryšiai. Tačiau Arnas tikina, jog laikui bėgant norisi tobulinti ne tik įgūdžius, bet ir savo radijo stotį – sukonstruoti galingesnes antenas, nusipirkti ar pasigaminti geresnius siųstuvus.

A. Undraitis savo radijo siųstuvą ir maitinimo šaltinį gavo kaip dovaną, skirtą pradedančiajam radijo mėgėjui, o pačią anteną gabus inžinierius susikonstravo savo rankomis.

„Mane sužavėjo tai, kad naudojant radijo aparatą ir paprastą anteną, įmanoma užmegzti ryšį su žmogumi, kuris yra visai kitoje šalyje. Man aktualu ir tai, jog galiu konstruoti ir eksperimentuoti su technika“, – sako radistas.

Neišvengia nesusipratimų

Paklaustas, ar radijo bangos labai įnoringos, A. Undraitis patvirtina, jog kiekvienų radijo bangų specifika yra skirtinga. Vienos bangos sklinda tik horizonto ribose, kitos gali sklisti didelius atstumus. Trumposios bangos, kuriose vyksta varžybos, gali nusklisti išties didelį atstumą. Pati banga keliauja atsispindėdama tarp žemės ir viršutinio atmosferos sluoksnio (kitaip vadinamo jonosfera). Tačiau, anot Arno, šių bangų sklidimas nėra nuspėjamas ir per parą ar metus gali labai pasikeisti.

„Todėl radijo stotį iš Azijos gali girdėti puikiai, o už pusvalandžio tu jos jau nebegirdi. Aukštesniais diapazonais – dieniniais – galima megzti ryšius dieną, o žemais dažniais, kur bangos yra ilgesnės, ryšius jau reikia megzti naktį. Tuomet šios bangos sklinda geriau. Taigi visada reikia stengtis nuspėti bangų sklidimą, kad būtų galima norimą ryšį pagauti“, – aiškina trumpabangininkas.

Pasak Arno, dažniausiai visi radijo mėgėjai bendrauja mandagiai pagal radijo eterio taisykles. Tačiau pasitaiko ir radijo chuliganų, kurie prisijungia tik patrukdyti.

„Pasitaiko tų, kurie nori specialiai trukdyti, užima tam tikrą dažnį, skleidžia draudžiamą informaciją arba netgi nelegaliai leidžia muziką. Žinoma, tai nėra smagu, tačiau nelabai ką padarysi, kai trukdymo šaltinis yra visai kitoje valstybėje“, – šypsosi A. Undraitis.

Abėcėlę iškalė per tris mėnesius

Žvejys bando sugauti savo gyvenimo žuvį, o radistai – radijo ryšį. Tai kokia gi yra ta svajonių šalis, su kuria Arnui norėtųsi susisiekti?

Vaikinas prasitaria labai norintis radijo eteryje pabendrauti su po storu ledo sluoksniu pasislėpusiu Antarktidos žemynu, turistų dievinamomis Havajų salomis ar kitomis egzotinėmis pasaulio vietomis.

A. Undraitis savo radijo mėgėjo karjerą pradėjo nuo ryšių užmezgimo balsu, kalbant į mikrofoną. Tačiau, anot jo, laikui bėgant dalyvauti varžybose vien tik taip mezgant ryšius tampa nebeįdomu. Taip pat to neužtenka norint pasiekti aukštų rezultatų. Taigi vaikinas buvo priverstas išmokti Morzės abėcėlę. Ją perprasti radistui užteko vos trijų mėnesių.

„Perpratęs pradėjau treniruotis užmegzti ryšius varžybose. Taip pat naudojau telegrafo varžybų simuliatoriaus programą, kad pagerinčiau įgūdžius. Kiekvienas atranda savąją mokymosi techniką“, – sako Arnas.

Arno svajonėse ir planuose – galimybė sudalyvauti pasaulio radijo komandų čempionate, prilygstančiame radijo mėgėjų olimpinėms žaidynėms (nuotraukoje – Lietuvos komanda, 2018-ųjų čempionato nugalėtoja).

Tokio plauko varžybose privaloma ne tik geležinė kantrybė, bet ir fizinė ištvermė. Juk prie radijo įrangos gali tekti praleisti netgi ištisas paras. Pasak Arno, kiekvienų varžybų trukmė skirtinga. Dažniausiai tai priklauso nuo varžybų organizatorių. Vienos jų gali trukti tik pusvalandį, kitos valandą, kitos dar ilgiau. Kai kada varžybos užsitęsia ir visą savaitgalį.

„Ne kiekvienas gali ištverti 24 valandas ir daugiau be miego ir poilsio, praktiškai nė sekundei nepalikdamas radijo eterio. Tačiau, be fizinės ištvermės, reikalinga ir tokių varžybų taktika. Be jos aukštų rezultatų nepavyks pasiekti“, – tvirtina pašnekovas.

Radijui aukoja ir naktis

Pasak A. Undraičio, dalyvaudamas radijo ryšių varžybose, niekada nežinai, kaip sekasi tavo priešininkui: ar jis tave lenkia, ar nuo tavęs atsilieka, tad šitai labai motyvuoja pasirodyti dar geriau.

Per varžybas, kai tempas didžiulis, radijo ryšiui užmegzti užtenka kelių sekundžių. Kai kada net sekundės dalies!

„Bendraujant su kitais radijo mėgėjais ne varžybų metu, galima pasikalbėti ir ilgiau. Kiti radijo mėgėjai prie radijo aparatų praleidžia labai daug laiko. Sėdi per naktis ir laukia, kada ims sklisti bangos į vieną ar kitą pasaulio kampą. Taip stengiamasi užmegzti kuo tolimesnį ryšį“, – pasakoja A. Undraitis.

Pasak Arno, visada smagu su kitais trumpabangininkais pabendrauti ir apsikeisti informacija. Dažniausiai ryšys trunka neilgai, tačiau yra radijo mėgėjų, kurie išties mėgsta paplepėti. A. Undraitis prisimena, jog jam yra tekę užmezgi ryšį su radistu iš Didžiosios Britanijos. Su juo vaikinas kalbėjosi geras dešimt minučių – apie radijo aparatus ir antenas, apie augintinius, šeimas: pokalbio temos vyravo pačios įvairiausios.

Nepigus malonumas

Anot Arno, kiekvienas pomėgis reikalauja tam tikrų investicijų. Šis nėra išimtis. Norint pasiekti geresnių rezultatų varžybose, reikia tobulinti savo aparatūrą, o ta kainuoja nemenkus pinigus.

„Bokštai, antenos, radijo aparatai, komutacinė ir kitokia įranga, – vardija pašnekovas. – Vieni naudoja gamyklose pagamintą techniką, kiti gaminasi viską savo rankomis. Kiekvienas tobulina savo radijo stotį pagal galimybes ir finansinę padėtį.“

Užmezgant radijo ryšius taip pat galima ir megzti pažintis su kitais radijo mėgėjais iš Lietuvos ar įvairių pasaulio kampelių. Pasak A. Undraičio, visi jo kolegos labai draugiški ir vienas kitam padeda įvairiais klausimais.

„Radijo mėgėjai iš pradžių susipažįsta radijo eteryje, o tik paskui realiame gyvenime“, – iš tokio paradokso juokiasi Arnas.

Džiugina lietuvių pasiekimai

Kas ketverius metus vyksta pasaulio radijo komandų čempionatas (angl. „World Radio Team Championship“, WRTC). Tai tikros radijo mėgėjų olimpinės žaidynės. Jose dalyvauja 63 komandos iš viso pasaulio. Tam, kad į jas radistai patektų, reikia pereiti griežtą atranką.

Atrankos varžybose reikia rinkti kvalifikacinius taškus. Kuo daugiau taškų surenkama, tuo šansai patekti į čempionatą didesni. Baltijos valstybėms ir Skandinavijai skiriamos tik keturios vietos čempionate. Todėl patekti į šį trumpabangininkų rojų tikrai nėra lengva.

„Pačios varžybos yra akivaizdinės ir trunka 24 valandas. Akivaizdinės reiškia, kad visos komandos dalyvauja vienodomis sąlygomis – visi naudoja tas pačias antenas, yra toje pačioje geografinėje padėtyje ir siųstuvo siunčiama galia negali viršyti nustatytos. Visiems organizatoriai suteikia antenas, palapines, stalus, kėdes, elektros generatorius ir kitus reikiamus dalykus. Radijo aparatūrą, kompiuterius ir visą kitą komutacinę įrangą tenka atsivežti patiems. Kartu su dalyviais būna ir patyręs teisėjas, prižiūrintis, kad viskas vyktų pagal taisykles“, – čempionatų vingrybes atskleidžia Arnas.

Šiame čempionate nuolatos dalyvaudavo ir radistų komandos iš Lietuvos, tačiau iškovoti pirmosios vietos iki 2018-ųjų dar niekam nebuvo pavykę. Grandiozinius tikslus būtent tais metais sugebėjo įgyvendinti Lietuvos komandos nariai iš KTU radijo klubo – pasaulio čempionais tapo patyrę bangininkai Gediminas Lučinskas (radijo šaukinys LY9A) ir Mindaugas Jukna (LY4L).

A. Undraičiui tokio aukšto lygio varžybose dar nėra tekę dalyvauti, nes radijo sporte šis save laiko dar naujoku.

„Neturiu didelės patirties ir įgūdžių tokio lygio varžyboms. Bet labai tikiuosi, kad kažkada ateityje ir man pavyks“, – šypsosi radijo entuziastas.

 

Komentarai

  • O tai taip sudetinga buvo bent uzsiminti, koks to Undraicio saukinys? Taip ir likau nesuprates, apie ka cia kalbama

  • reikia įdėmiai skaityti-jo šaukinys LY5AX. WRTC čempionate dalyvauja tarptautinės klasės radijo sporto meistrai arba sporto meistrai. Paito amžiaus 8-me dešimtmetyje Panevėžyje buvo 5 sporto meistrai. Be eilinių radijo ryšių, Panevėžio Tiksliosios mech gam. komandai teko tarpininkauti užmezgant ekstra radijo ryšį tarp Rusijos ir USA tarptautinio raudonojo kryžiaus.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų