Aistra keliauti Justas dalijasi su mylimąja Egle. Kartais pasitaiko, jog jiedu svetur praleidžia ir mėnesį kitą, ir daugiau nei pusę metų. Asmeninio archyvo nuotraukos

Prestižinį darbą išmainė į svajonių gyvenimą

Prestižinį darbą išmainė į svajonių gyvenimą

Apie nuosavą verslą ir galimybę kurti kasdienybės modelį taip, kaip norisi, pasvajojame ne vienas, tačiau tik nedaugelis išdrįstame atsisakyti gyvenimo komforto zonoje ir rizikuoti sugauti sėkmės paukštę.

Ilgą laiką buvęs laisvai samdomu darbuotoju Justas Markus jau beveik dvejus metus vadovauja paties įkurtai rinkodaros agentūrai.

Iš Panevėžio rajono, Berniūnų kaimo, kilęs jaunas vyras atsakingą žingsnį svajonių darbo link žengė paskatintas gero draugo, kuriam yra dėkingas iki šiol.

Noras didesnis nei dvejonės

26-erių Justas savo istorijos nenorėtų vadinti atsitiktine sėkme. Pasak jo, tai – nuolatinis darbas, indėlis į asmeninę gerovę.

Vyras atviras: pradžia buvo gan sudėtinga. Išėjęs iš stabilaus, gerai atlyginamo darbo viename iš Lietuvoje įsteigtų užsienio kapitalo bankų, jis neturėjo jokių santaupų. Nusprendęs pradėti dirbti sau, nebuvo sugalvojęs ir jokio aiškaus plano, nuo ko viską pradėti. Tačiau noras dirbti sau buvo daug stipresnis už visas dvejones.

Justas Markus sako, kad, radus mėgstamą veikla, darbo grafikas „nuo aštuonių iki penkių“ tampa jau nebesvarbus – galima dirbti ir septynias dienas per savaitę ir tuo mėgautis.

Jau pirmoji savaitė J. Markui tapo tikru iššūkiu. Įsitikino, jog ne taip paprasta bandyti save naujuose vaidmenyse, suvokti, kas iš tikrųjų įdomu, kas sekasi.

Internetinių svetainių dizainerio, programuotojo darbas jo visiškai nesužavėjo – savo ateities šioje srityje Justas sako nematęs. Bet tada geras bičiulis Tomas Laurinavičius pastūmėjo jį nerti į visiškai nepažįstamus kūrybinio rašymo vandenis: kurį laiką pats nepriklausomai dirbęs vaikinas pakvietė Justą tapti tinklaraštininku.

J. Markus juokiasi tikindamas, jog draugas tikrai nesistengė paveikti jo, kad mestų pelningą darbą. Tačiau tam tikros įtakos padarė.

Justas sako mėgstąs diskutuoti su draugais įvairiais klausimais, visuomet išklauso jų patarimus, siūlymus, nors galutinius sprendimus priima pats. Tad ir šį kvietimą vertino atsakingai.

„Įtaką man padaryti yra labai sunku – visada darau taip, kaip man atrodo geriausia. Kartais tai nebūna geriausias sprendimas, bet iš to mokausi“, – prisipažįsta vaikinas.

Tačiau šiuo atveju draugo įkvėpti pokyčiai klaida netapo. Jau po pirmųjų kūrybinio rašymo darbų Justas suprato, kad tai – tikrasis jo pašaukimas.

„Pradėjus rašyti, pirmosios mano temos buvo apie dizainą, technologijas, telefonų programėles, internetinius įrankius. Rašiau apie tai, kas man buvo įdomu, kas pačiam patiko ir tik retais atvejais temomis, kurios nebuvo mano stiprioji pusė. Manau, jog tik tokiu būdu pačioje pradžioje darbą galima išlaikyti įdomiu ir motyvuojančiu“, – svarstė vaikinas.

Teko padirbėti ir už ačiū

J. Markus neslepia, jog pradėti dirbti sau visuomet šiek tiek baiminosi. Tačiau tvirtina suprantantis, kad jeigu nebūtų pabandęs, dabar gailėtųsi. Net jei tapęs nepriklausomu, laisvai samdomu darbuotoju ir susidūrė su įvairiais sunkumais.

Neturint santaupų, reikėjo greitai prasimanyti pinigų buto nuomai, maistui. Lengva, suprantama, nebuvo – pirmiausia reikėjo suprasti nežinomos darbo rinkos veikimo principus. Pirmuosius mėnesius, kol pradedantysis tinklaraštininkas gilinosi į darbo subtilybes, finansinę situaciją šiek tiek sušvelnino tėvai. Jiems Justas jaučiasi dėkingas ne tik už materialinę pagalbą, bet ir už begalinį palaikymą. Artimųjų padedamas, sako galėjęs sutelkti didesnį dėmesį į darbo kokybę, o ne į laikinus finansinius nepatogumus. Esant besąlygiškam palaikymui, kur kas lengviau judėti į priekį.

Vaikiną su namiškiais iki šiol sieja artimas ryšys. Justas stengiasi bent kartą į mėnesį apsilankyti gimtuosiuose namuose. Tačiau dėl spartaus dabartinio gyvenimo tempo ne visuomet pavyksta tai padaryti. Tuomet per sostinėje studijuojančią seserį tėvai perduoda Justui bent gardų lauknešėlį – priminimą apie save.

Jaunasis verslininkas neneigia, jog pačioje pradžioje jam ne kartą teko dirbti už dyką. Tokiame darbe, aiškina J. Markus, išsilavinimas ir diplomų skaičius mažai ką reiškia. Pagrindinis sėkmės rodiklis – atliktų darbų pavyzdžiai, kurių jis paprasčiausiai neturėjo.

„Susirasti klientų ir mokamų darbų neturint patirties yra tikrai sunku. Reikėjo susitaikyti, kad teks dirbti už dyką, kad turėčiau ką parodyti“, – nelengvą pradžią prisiminė J. Markus.

„Kelionės yra geriausia investicija į save“, – Justas sako tuo įsitikinęs dar mokykloje. Asmeninio archyvo nuotraukos

Dėl jaunatviško užsispyrimo Justui pavyko surasti pirmuosius užsakovus ir atsistoti ant kojų. Tiesa, atlygis už pirmąjį atliktą darbą buvo juokingas – vos 5 svarai sterlingų už straipsnį. Visos tinklaraštininko mėnesio pajamos anuomet siekdavo apie 300 litų. Tačiau dabar rinkodaros agentūros vadovo pareigas einantis kraštietis ir kitiems pataria nesivaikyti pinigų, netapti jų vergu. „Reikia daryti tai, kas patinka, ką norisi daryti, – sako Justas. – Dirbti nemėgstamą darbą sau yra tas pats, kas dirbti nemėgstamą darbą kitam.“

„Pinigai vis tiek ateis – tam tiesiog reikia laiko“, – įsitikinęs vaikinas. Nors pamena buvus atvejų, kai už atliktus darbus užsakovai taip ir nesumokėdavo. Tam neprireikdavo jokios rimtos priežasties – tiesiog pačiam trūko patirties tvarkant darbinius formalumus.

Justo teigimu, dažna pradedančiųjų klaida yra noras viską daryti nuo kito galo. Jaunieji verslininkai pirmiausia pradeda sukti galvą dėl laukiančių mokesčių, nerimauti dėl įvairių finansinių įsipareigojimų Ir bergždžiai jaudinasi.

„Nereikia apie tai galvoti, jeigu dar neturite klientų ir pajamų. Susikoncentruokite į darbą, klientų paiešką ir paprasčiausiai dirbkite“, – negailėjo patarimų sėkmingai savo verslą kuriantis J. Markus.

Darbas su privalumais

Po to, kai nusprendė užsiimti mėgstama veikla, vaikino aplinkoje padaugėjo daug pasiekusių, verslių ir talentingų žmonių, kuri ilgainiui tapo Justo draugais. Tad nenuostabu, jog dar vieno ambicingo projekto ėmėsi su vienu iš jų.

Kartu su pokyčiams paskatinusiu draugu J. Markus 2016 metais nutarė įkurti turinio rinkodaros agentūrą. Kartu su komanda vaikinas padeda kompanijoms padidinti lankytojų srautą internete, juos redukuoti, ir dirba ne tik su įmonėmis iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio.

Nors pasikeitė darbo forma ir pobūdis, išmainius laisvai samdomo darbuotojo statusą į vadovavimą nuosavam verslui, anot vaikino, permainos buvusios nežymios. Darbų nesumažėjo, vis dar daug laiko tenka paskirti bendravimui su klientais. Tiesa, ant Justo pečių nugulė vadovavimo darbuotojų komandai našta. Agentūroje jų šiuo metu šeši, ir viena pagrindinių J. Markaus atsakomybių yra užtikrinti, kad darbai klientus pasiektų atlikti kokybiškai ir laiku.

Anot jo, gebėti planuoti savo laiką šiame darbe yra labai svarbu. Mokant protingai jį išnaudoti, atsiranda kur kas daugiau laisvės.

„Čia nėra darbo grafiko nuo 8 iki 17 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio, – patikina verslininkas. – Aš pats dirbu septynias dienas per savaitę – kartais vos porą valandų per dieną, kartais daugiau nei dešimt. Visi paprasčiausiai turime terminą, iki kada reikia pristatyti darbą.“

„Viską atperka galimybė dirbti kaip nori, kada nori ir iš bet kurios pasaulio šalies“, – priduria Justas.

Jis sako savo darbą tiesiog įsimylėjęs ir gyvenimo pagal įprastą režimą nepasigendantis. Priešingai – galimybę laisvai derinti darbo ir poilsio valandas laikantis vienu didžiausių dabartinės veiklos privalumų.

Jaunasis verslininkas iš patirties įsitikino: kad ir kaip kartais baugu atsisakyti įprasto darbo dėl savo asmeninių planų, visą riziką ir nerimą galiausiai atperka galimybė dirbti kaip nori, kada nori ir iš bet kurios pasaulio šalies.

Motyvuoja aistra keliauti

Net ir daug dirbdamas J. Markus randa laiko tiek pomėgiams, tiek pramogoms, tiek kelionėms.

„Kelionės yra geriausia investicija į save“, – įsitikinęs kraštietis. Tad vos pasitaikius progai pabėgti nuo darbų, jaunasis verslininkas nedvejodamas kelia sparnus.

Niekuomet į svečias šalis nevykstantis vienas, aistrą keliauti Justas visuomet derina su mylimąja Egle. Kartais pasitaiko, jog svetur porelė praleidžia vos mėnesį kitą, būna – ir daugiau nei pusę metų.

Kelionių manija J. Markus susirgo dar mokykloje. Tėvai nuolat skatino sūnų tyrinėti, pažinti pasaulį ir investuodavo į jo keliones. Tačiau studijuojant pinigų tam tekdavo prasimanyti jau pačiam. Justas juokiasi, jog tai turbūt buvo viena pirmųjų paskatų pradėti verslauti.

Ėmęs dirbti, vaikinas ėmė periodiškai atsidėti tam tikrą pinigų sumą, skirtą kelionių malonumams. Dabar Justas jau yra aplankęs ne vieną žemyną ir sako labiausiai susižavėjęs Indonezija, ypač Balio sala. Nors ten svečiuotis nėra pigu, nuostabi gamta, maistas ir vietiniai žmonės paperka. Egzotiškame krašte ne sykį lankęsis pašnekovas žada būtinai ten grįžti vėl. Nepaisant to, kad ne visada kelionės ta kryptimi buvo sklandžios.

Justas pasakoja, kaip sykį su draugu sugalvojo iš Singapūro nuskristi į pamėgtą Balio salą. Vaikinai nežinojo, jog norint tam reikia jau turėti ir atgalinį bilietą – kaip įrodymą, jog neplanuoja pasilikti ilgam. Pasirodo, tokia prevencija taikoma dėl didelio skaičiaus atvykėlių, užsigeidžiančių nelegaliai likti saloje. Vis tik, nukėlus skrydį kitai dienai ir naktį praleidus viešbutyje, vaikinams pavyko pasiekti tikslą. Justas prisimena, jog kitą dieną jų bilietų niekas net nesiteiravo. „Matyt, buvo ne tos nuotaikos“, – prisiminė Justas, tą kartą kaip reikiant pyktelėjęs ant sistemos.

Vaikinui nepavyko išvengti ir susidūrimo su vietine svečios šalies policija. „Tie, kam yra tekę apsilankyti Tailande, Indonezijoje, Malaizijoje, tikrai žino, jog korupcija ten smarkiai išbujojusi. Policija ypač mėgsta tikrinti motoroleriais važiuojančius turistus. Jie sustabdo tave dėl neaiškios priežasties ir, jeigu nesumoki jiems į kišenę, veža į komisariatą. Tad iš toli pamatę vykstančius reidus nusukdavome aplinkkeliais. Vieno tokio patikrinimo nespėjau pamatyti, pareigūnas ėmė mane stabdyti. Tačiau žinojau, jog dėl intensyvaus eismo jie nesiveja vairuotojų, tad spėjau pasukti į kitą juostą ir nuvažiuoti tolyn. Nesididžiuoju tokiu poelgiu, bet adrenalino buvo tikrai daug“, – sakė aistringas keliautojas.

Matęs nemažai pasaulio, geriausiai vaikinas vis dėlto jaučiasi tėvynėje. Nors grandiozinių projektų kol kas nėra numatyta, net ateinančio penkmečio planai dar nesudaryti, Justas tvirtina savo artimiausią ateitį matantis ne už jūrų marių, o čia, Lietuvoje.

Anot sėkmingą nuosavą verslą sukūrusio vaikino, planuoti ne visuomet yra verta ir teisinga. Tačiau visko atiduoti į likimo rankas J. Markus irgi nežada. Artimiausioje jo darbotvarkėje – verslo plėtra ir augimas, žinių tobulinimas ir patirties kaupimas.

Nors verslas oficialiai įsteigtas Lietuvoje, vaikinų kompanija stengiasi dirbti ir su užsienio rinka, ne tik vietiniais užsakovais.

J. Markus sako, jog galbūt nuskambės banaliai, tačiau kelionių aistra jį lig šiol motyvuoja dirbti bei užsidirbti. „Mane domina labai daug dalykų: technologijos, knygos, tolimi kraštai… Visa tai reikalauja didesnių ar mažesnių investicijų, tad tampa motyvacija daugiau dirbti, ieškoti naujų galimybių“, – šypsosi Justas.

Komentarai

  • Didžiuojuosi!
    Linkėjimai iš Čilės!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų