BNS nuotr.

Plaukimo ekspertas: draugystę su vandeniu lemia ne tik baseinų skaičius

Plaukimo ekspertas: draugystę su vandeniu lemia ne tik baseinų skaičius

Lietuvos vandens telkiniuose žūsta beveik tiek pat žmonių, kiek ir keliuose. Tragiška statistika byloja, jog skendimo rodikliai mūsų šalyje yra kraupiausi Europoje.

300 – mažiausiai tiek žmonių kasmet paskęsta Lietuvoje. Vaikai sudaro apie 10 procentų šio skaičiaus: tai yra kiekvienais metais vanduo pasiglemžia 30 jų gyvybių. Paskendimai yra antra pagal dažnumą – po žūčių per transporto įvykius, – vaikų iki 14 metų nesmurtinių traumų mirties priežastis. Tačiau eismo saugumui skiriama ir daugiau dėmesio, ir pinigų.

Prevencinės priemonės šioje srityje Lietuvoje pradėtos įgyvendinti palyginti neseniai, o kitose Europos šalyse skendimų prevencija turi gilias šaknis. Tokios iniciatyvos ėmėsi Lietuvos plaukimo federacija, kuri, padedama Kūno kultūros ir sporto departamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos, jau kelerius metus vykdo vaikų mokymo plaukti programą.

Viena pirmųjų šios programos dalyvių – Panevėžio „Žemynos“ progimnazija ir baseine dirbantys plaukimo mokytojai-treneriai.

Apie „Žemynos“ auklėtinius esame ne kartą girdėję, jei domimės šalies geriausių plaukikų rezultatais. Panevėžys visada garsėjo savo plaukimo tradicijomis, tad nieko keista, kad 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pusę olimpinės plaukimo rinktinės sudarė iš Aukštaitijos sostinės kilę plaukikai Simonas Bilis, Danas Rapšys ir Andrius Šidlauskas. Tai jaunoji atletų karta, tvirtus plaukimo pagrindus įgijusi Panevėžio progimnazijos baseine.

Galbūt po gero dešimtmečio Lietuva gerokai sumažins kraupią skendimų statistiką, o šalies plaukimo rinktinę papildys nauja plaukimo lyderių pamaina?

Kad įvyktų norimi pokyčiai, tam pamatai klojami jau dabar.

Apie skendimų prevenciją Lietuvoje bei vykdomą projektą šalies antrokams „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ papasakojo Lietuvos plaukimo federacijos atstovas, šio projekto vadovas Ignas VAIČAITIS.

 

Kiek iš viso antrokų Lietuvoje šį pavasarį mokėsi plaukti pagal minėtą programą? Kiek tėvų šią vasarą jau gali būti ramūs dėl savo atžalų poilsiaudami prie vandens telkinių?

– Lietuvos plaukimo federacijos projekte, prie kurio finansiškai prisidėjo Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija, plaukti mokėsi 6 458 vaikai visoje Lietuvoje. Jie nuo rugsėjo iki gruodžio 31 dienos gavo 18 plaukimo pamokų.

Pavasario sesija nebuvo finansuojama iš valstybės biudžeto departamento ar ministerijos lėšomis, tad jai buvo reikalingi kiti šaltiniai. Prie projekto finansiškai prisidėjo vienas didžiųjų šalies prekybos tinklų, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas bei miestų savivaldybės. Už šiuos pinigus vaikai gavo papildomas 14 pamokų. Pamokas tęsė tie patys vaikai, kurie rudenį mokėsi plaukti, tad pavasarį gavo dar 14 pamokų ir iš viso per mokslo metus turėjo 32 užsiėmimus baseine.

Ar tiesa, kad per rudens sesiją geriausias efektyvumo procentas mokant vaikus plaukti buvo pasiektas būtent Panevėžio „Žemynos“ baseine?

– Taip, net 71 procentas vaikų, kurie lankė mokymo plaukti pamokas, sugebėjo įveikti 25 metrus pasirinktu plaukimo būdu be pagalbinių plaukimo priemonių.

Pavasario sesijos rezultatų dar neturime, dar ne visi baseinai atsiskaitę už šį projektą, dar nesame atlikę analizės. Projektas baigėsi gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, vėliau baseinai su mokslo metų pabaiga uždaromi, administracija išleidžiama atostogų. Šiuo metu turime informaciją maždaug iš 80 procentų projekte dalyvavusių baseinų. Manau, iki rudens turėsime visus rezultatus.

Projekto sėkmė priklauso ir nuo baseinų skaičiaus. Ko gero, kiekviename rajone, kiekviename mieste situacija skirtinga.

– Mokymo plaukti projektas iš esmės priklauso nuo infrastruktūros. Jei nuo mokyklos iki baseino yra daugiau nei 10 kilometrų, jau yra problema. Tokiu atveju susitrukdo mokslo procesas, sugaištama daug laiko kelionėms į baseiną ir atgal.

Kaune yra net 7 baseinai. Tokiu atveju žiūrime, kaip išsidėsčiusios mokyklos, kaip greičiausiai nuvykti. Gera situacija Klaipėdoje. Nors jie turi tik vieną baseiną, labai gerai išsprendė logistikos klausimą, samdė transportą: iš pradžių į baseiną vykdavo pietinė miesto dalis, vėliau – miesto šiaurinė pusė.

Taigi, be mokymo plaukti, labai svarbi ir ta, kita, nematoma organizacinė, logistikos pusė. Juk reikia suderinti ir pamokų, baseino užimtumo tvarkaraščius. Tenka nelengvas iššūkis visas dėlionės dalis sudėlioti į vieną derinį, kad šis projektas sėkmingai vyktų.

Kokie kriterijai leidžia įvertinti antrokų metų progresą?

– Kiekvieną kartą po 18 ar 14 pamokų ciklo vaikai turėjo baigiamąją treniruotę, po kurios buvo išdalinti sertifikatai. Geriausi 12 jaunųjų plaukikų iš kiekvieno baseino, kuriame mokėsi, susirinko į metų baigiamąjį šventinį renginį, kur demonstravo savo įgūdžius.

Yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos buvo įvertinta mokinių pažanga po kiekvienos sesijos. Per 18 pamokų vaikas turėjo mokėti 25 metrus įveikti dviem plaukimo būdais be pagalbinių priemonių, išsilaikyti tam tikrą laiką ant vandens, panėręs į vandenį paimti nuskendusį daiktą. Po 32 pamokų turėjo gebėti nesustojęs įveikti 50 metrų, šokti nuo bokštelio, 15 sekundžių išsilaikyti ant vandens žvaigždės pozicija, panėręs paimti nuo dugno daugiau daiktų.

„Tai investicija į ateitį. Mes visų suaugusiųjų negalime išmokyti plaukti, tačiau galime gerinti vaikų sąmoningumą ir įgūdžius.“

I. Vaičaitis

Yra ir daugiau kriterijų. Treneris sužymi į lentelę kiekvieno vaiko pažangą, duomenis įtraukia į sertifikatą ir tėvai turi išsamią informaciją apie vaiko gabumus vandenyje. Mato, kur dar jam reikėtų tobulėti, ar gali savarankiškai plaukti, ir panašiai.

Ne visų vaikų pažanga vienoda, ne visi antrokai ar trečiokai sugeba tą patį. Tai nėra matematika, kur pasakai skaičius, formulę, ir visi išmoksta skaičiuoti. Čia yra ir baimės faktorius, skirtingas brendimas, fizinės galimybės bei kiti elementai. Plaukimo pažanga nėra vienoda. Jei vaikas per 32 pamokas nespėjo išmokti visko, nereiškia, kad jis nesimokė ar treneriai blogai dirbo. Tiesiog kiekvieno vaiko pažanga matuojama individualiai. Kai kam prireikia 5 pamokų priprasti prie vandens, o kitas vaikas tik įšoko į baseiną ir jau jaučia vandenį. Toks ir po 4–5 pamokų gali įveikti 25 metrus.

Šie projekto metai nėra pirmieji. Kiek jau laiko antrokai mokomi plaukti?

– Projektas startavo dar 2008-aisiais, tik pajėgumai buvo per maži. Tačiau šiemet pirmąkart tiek daug vaikų turėjo galimybę mokytis plaukti.

Kitiems metams Kūno kultūros ir sporto departamento konkurse mes laimėjome pusę reikiamos projekto sumos, dar vyks Švietimo ir mokslo ministerijos konkursai, kurie dar nepaskelbti. Rugsėjį žinosime tikslų projekto biudžetą ir kiek vaikų galės mokytis plaukti.

Kiekvienais metais sukasi naujas ratas, vis kiti antrokai kasmet turi progą mokytis plaukti. Tik kaimo vietovėse, kur būna jungtinės klasės, į projektą patenka ir trečiokai, nes nepaliksi pusę klasės mokykloje, o kitą pusę – į baseiną. Kažkas turi likti su vaikais.

Kokia nauda iš projekto Plaukimo federacijai? Gal dalis vaikų lieka plaukimo sporte ir toliau siekia sportinio meistriškumo?

– Tas procentas, kuris lieka toliau treniruotis, nėra didelis. Pirminis federacijos tikslas – kad kuo daugiau vaikų mokėtų plaukti ir nebūtų tokio didelio skendimų procento Lietuvoje. Mes, kaip federacija, turime būti atsakingi, nes plėtojame plaukimo sporto šaką Lietuvoje. Jei vaikų skendimo statistika yra didelė, kažkas turi imtis iniciatyvos, nes kitu atveju niekam tai nebus įdomu – iš šalies šios problemos niekas nemato. Turime kalbėti su Švietimo ir mokslo ministerija, su Kūno kultūros ir sporto departamentu, su savivaldybėmis, aiškinti problemą, kai situacija yra suprantama, tuomet problemai skiriama daugiau dėmesio.

Nors per pastaruosius pusantro dešimtmečio skendimų skaičius Lietuvoje mažėja, jis vis tiek išlieka vienas didžiausių Europoje. Vadinasi, prevencija nėra pakankama?

– Tikslios statistikos nepasakysiu, bet paprastai per metus nuskęsta apie 10–15 vaikų. Aš nekalbu apie bendrą visų nuskendusiųjų statistiką, kuri yra didesnė. Mūsų tikslinė grupė yra vaikai. Tikime, kad išmokę plaukti po šių pamokų jie žinos, kaip elgtis vandenyje, turės svarbių plaukimo įgūdžių, mokės išplaukti į krantą. Tai investicija į ateitį. Mes visų suaugusiųjų negalime išmokyti plaukti, tačiau galime gerinti vaikų sąmoningumą ir įgūdžius.

Minėjote, kad Lietuvoje per metus nuskęsta dešimt ir daugiau vaikų. Ar, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, šie skaičiai dideli?

– Tokiose šalyse, kaip Olandija, Airija, nenuskęsta nė vienas vaikas. Ten kitokia kultūra – beveik niekas nesimaudo atviruose vandens telkiniuose, o plaukiojama baseinuose. Mūsų visi skendimai susiję su atvirais vandens telkiniais. Sušilus orams, visi skubame prie ežerų ar prie jūros, kur tyko pavojai. Vaikai baseinuose nenuskęsta. Per pastaruosius metus nėra nė vieno tokio atvejo. Visos nelaimės – atviruose vandens telkiniuose, kur vaikai paliekami be priežiūros, kai nėra laikomasi saugaus elgesio prie vandens taisyklių. Tad vienos pagrindinių prevencijos priemonių – švietimas ir mokymas plaukti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų