Tomas Čižmakovas, Panevėžyje geriau žinomas Radikalo, o dabar dar ir Tomo Vėjo vardu, sako visuomet užsispyrėliškai siekęs išreikšti save taip, kaip nori. Asmeninio archyvo nuotrauka

Permainų vėjus jaučia ir Panevėžyje

Gyvenimą kuriantis ir laimės Klaipėdoje ieškantis panevėžietis tvirtina: dirbdamas vienoje srityje niekuomet negalėtų iki galo savęs realizuoti.

Tad taip ir susiklostė, jog renginių organizavimas, radijo laidų kūrimas bei vedimas, darbas naktiniuose klubuose – tik maža dalis Tomo Čižmakovo, geriau žinomo Radikalo ar Tomo Vėjo vardu, veiklų.

Vietoj chuliganizmo – muzika

Gyvenimą Panevėžyje Tomas vadina vienu dideliu nuotykiu. 31-erių vyras atviras: gyvendamas Aukštaitijos sostine tituluojamame mieste nesijautė patogiai. Ilgainiui jam tas ėmė atrodyti per ankštas.

„Nors turėjau daug draugų, įdomios veiklos, man nepatiko švietimo sistema, dažnai susidurdavau su provincija dvelkiančiu mąstymu“, – negražina savo patirčių T. Čižmakovas ir sako dažnai pajuokaujantis, jog gimtasis miestas bene vienintelis, kuriame nėra aukso viduriuko – viskas arba juoda, arba balta.

„Tuomet, kai dar gyvenau Panevėžyje, buvo tik keli pasirinkimai, kaip realizuoti save: galėjai būti arba „banglu“, arba „marozu“. Nesinorėjo vagiliauti iš automobilių, tad gatvės kultūra pastūmėjo mane kurti, ieškoti išeičių ir alternatyvų“, – prisiminė.

Jaunatviško maksimalizmo įkarštyje – būdamas vos 15 metų – paauglys netruko savo išskirtine išvaizda, apsirengimo stiliumi patraukti aplinkinių žvilgsnių. Tačiau buvimas dėmesio centre Tomo nevargino – priešingai, vaikinas tuo mėgavosi ir sėkmingai išnaudojo visas pasitaikiusias galimybes.

Nepaisant to, kad kraštiečiai Tomą vis dar atpažįsta iš muzikinės jo veiklos, pats jis mano, jog netikslu būtų jam tapatintis vien su muzika ir pramogų pasauliu. Asmeninio archyvo nuotraukos

„Subūriau repo grupę Panevėžyje ir ji tapo vienu pagrindinių miesto jaunimo balsų. Dažnai minėdavome Panevėžį savo kūriniuose ir juose kalbėdavome apie tai, kas svarbu mums, kas vyksta mūsų mieste. Mūsų tikslas buvo pakeisti jaunimo mentalitetą, laužyti nusistovėjusius standartus“, – savo karjeros pradžią prisiminė pašnekovas.

Augant grupės populiarumui, jos lyderis susikūrė maištingą sceninį slapyvardį – Radikalas. Būtent šiuo vardu į T. Čižmakovą lig šiol kreipiasi nemaža dalis pažįstamų iš gimtojo miesto, nors jis neberepuoja jau gerus penkerius metus ir tiek pat laiko savo naujaisiais namais vadina Klaipėdą. Persikrausčius atsirado ir naujas slapyvardis – Tomas Vėjas, kuris lengvai prigijo ir pajūrio miesto gyventojams.

Užkoduotas likimas

Panevėžietis prisimena visuomet turėjęs polinkį į kūrybą. Dar ankstyvoje vaikystėje atsiskleidė jo talentai ir meilė muzikai.

„Būdamas vaiku sudarinėdavau įsivaizduojamos televizijos programų tinklelius, o naudodamas kasetinį magnetofoną darydavau „mashup“ – pats dar nežinodamas šio didžėjų termino, kurdavau dainas ir jas įrašinėdavau namie su plastmasiniu mikrofonu už 12 litų“, – linksmai pasakoja Tomas.

Dėl savo užsispyrusio charakterio tvirtina visuomet galėjęs save išreikšti taip, kaip nori: savarankiškai subūrė repo grupes „MC Lyga“, „Soulkitchen“, vedė radijo laidas vietinėse stotyse.

„Nuo tada ėmiau suprasti, jog geriausiai jaučiuosi dirbdamas su komanda. Man patinka bendrumo jausmas, iššūkiai, kurie įgyvendinami drauge, kolektyvinės pasąmonės atskleidimas. Tas jausmas, kai ne tik nori, bet ir gali kažką pakeisti.“

Vis dėlto T. Čižmakovas įsitikinęs, jog neteisinga būtų jį sutapatinti vien su muzika ir pramogų pasauliu. Buvęs panevėžietis domisi filosofija, dirbtiniu intelektu, mėgsta skaityti knygas. Dalyvauja įvairiuose seminaruose, spektakliuose, kultūros renginiuose. Jam aktualios gyvūnų, moterų teisių, LGBT, lygybės, rasizmo temos.

„Augdamas Panevėžyje supratau, kaip nemėgstu paviršutiniško mąstymo ar išankstinio nurašymo į paraštes, – be užuolankų sako Tomas. – Visi šie dalykai žadina vaizduotę ir verčia susimąstyti apie ateitį, pasaulį, kuris nuolat kinta. Gyvename po viena saule su labai įdomiais, drąsiais, talentingais, atsidavusiais savo svajonėms žmonėmis, kuriuos norisi parodyti kitiems. Kartu tarp mūsų pilna bepročių.“

Nauja asmeninė istorija

„Visuomet svajojau gyventi prie jūros. O patiems klaipėdiečiams jūra nusibodusi net labiau, nei panevėžiečiams Senvagė“, – juokauja T. Čižmakovas, paklaustas, kaip jaučiasi persikėlęs į kitą šalies kraštą.

Didelio gimtinės ilgesio jis sako nejaučiantis, mat bičiuliams iš Panevėžio taip pat maga aplankyti seną draugą, kuris vėjuotoje Klaipėdoje apsigyvena jau antrą kartą.

Drėgnas uosto klimatas neatbaidė Tomo, neaplenkti šio miesto jis skatina ir visus traukiančius pajūrio link. Visgi pradžia naujame mieste aktyviam vaikinui lengva nepasirodė – buvo sunku rasti reikiamus objektus, vietas, spręsti kitus kasdienius klausimus, užklumpančius visus naujakurius. Skirtumas tik toks, kad panevėžietis nuo pat pradžių visas naujoves priėmė pozityviai nusiteikęs.

„Todėl ir smagu, jog reikia susipažinti su miestu, atrasti su juo asmeninį ryšį – panašų, kokį turėjau su Panevėžiu. Klaipėda – mano nauja asmeninė istorija“, – tvirtina jis.

T. Čižmakovui jo veikla, į kurią vyras neslepia paniręs visa galva, – labai įkvepianti. Nors iš šalies gali pasirodyti, jog kelioms veikloms savo jėgas, energiją ir idėjas dalijantis vyras tebeieško savęs arba dar blogiau – nežino, ko nori, pats Tomas su tuo kategoriškai nesutinka. Jis tvirtina esantis atsakingas, mėgstantis viską planuoti iš anksto, o jo darbai vieni kitus papildo.

„Grodamas vakarėliuose nesunkiai suprantu, ko iš manęs nori renginių organizatoriai, atskiriu, kas tiktų vienam klubui ir visiškai nederėtų prie kito. Kai renginius organizuoju pats, galiu pasirūpinti ne tik techninės renginio pusės klausimais, bet ir muzika, atlikėjais, maistu bei kitais dalykais, kad užsakovas jais liktų patenkintas“, – sako.

Renginių organizavimas, anot T. Čižmakovo, išvis lošimas. „Tam reikia įgūdžių, nuojautos ir kartais tenka pastatyti labai daug, kad išloštumei dar daugiau. Rizika, įtampa – nuolatiniai palydovai. Tačiau tai užgrūdina“, – įsitikinęs veiklus panevėžietis.

T. Čižmakovas prisipažino, jog nors pajūryje jaučiasi it žuvis vandenyje, vis dėlto su nostalgija prisimena nerūpestingus laikus Panevėžyje.

Vertinti tai, ką turime

Tomas nuolat aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir pramoginėje veikloje, susipažįsta su skirtingais žmonėmis, nuolat būna įvykių ir naujienų epicentre, todėl nesunkiai supranta, kas šiuo metu yra populiaru, kuo domisi visuomenė. Su kiekvienais metais gyvenimas vyrui pažeria vis daugiau veiklos.

„Vienais metais organizuoju alternatyvius techno muzikos renginius, kitais – kokteilių degustacijas žymiausiems Klaipėdos gyventojams ir svečiams, dar kitais – įkuriu radijo studiją ar tampu gatvės festivalio komunikacijos atstovu“, – spalvingomis gyvenimo būdo smulkmenomis dalijosi vaikinas ir priduria dėl patrauklesnio pasiūlymo nemetantis pradėtų darbų.

T. Čižmakovas prisipažino, jog nors pajūryje jaučiasi it žuvis vandenyje, vis dėlto su nostalgija prisimena nerūpestingus laikus Panevėžyje.

,,Kiekvienas miesto metras man turi savo istoriją – atrodo, kad šį miestą visą moku atmintinai, išvaikščiojęs kiekvieną centimetrą skersai išilgai“, – nostalgiškai sako Tomas, paskutinį kartą gimtinėje lankęsis praėjusių metų vasarą. Tada jam besėdint lauko kavinėje priėjo nepažįstamas vaikinas, atpažinęs Radikalą. Užsimezgus pokalbiui, pašnekovas Tomui pasidžiaugė, jog gavo didžiausią elektroninių knygų užsakymą vidurinėms mokykloms visoje šalyje.

„Iš to supratau, jog mano miestas stengiasi būti šiuolaikiškas, eiti koja kojon su technologijomis, žengti į priekį, o ne atgal“, – tuo džiaugsmu užsikrėtė ir T. Čižmakovas. Tuo labiau, sako, kad nuotaiką praskaidrina ir gerėjanti ekonominė situacija, į Lietuvą iš svečių šalių grįžtantys draugai.

„Nesinori kalbėti apie pinigus, religiją ir politiką. Yra daug kitų dalykų, kuriais galime didžiuotis. Atėjo laikas pamiršti kuklumą ir vertinti tai, ką turime“, – baigdamas pokalbį savo miestui palinki Tomas.