Per gyvenimą – sportiniu žingsniu

Per gyvenimą – sportiniu žingsniu

Sportas – daug ką apimantis reiškinys. Prie jo galima priskirti ne tik aukštų rezultatų siekiančius, įvairiausiose sporto šakose pasireiškiančius meistrus ar tik pirmus žingsnius rekordų link žengiančiuosius. Sportas – tai ir ryto mankšta, ir žaidimai, baseinai, kalnai, trasos, varžybos, pasivaikščiojimai, šventės ir daug kitų smagių dalykų. Skaitant senus ir naujus „Panevėžio balso“ numerius apie sportą bei visas jo formas galima sužinoti labai daug.

Panevėžio miesto ir apskrities pradinių mokyklų sporto šventė. Maždaug 1930 metai. PB ARCHYVO nuotr.

Panevėžio miesto ir apskrities pradinių mokyklų sporto šventė. Maždaug 1930 metai. PB ARCHYVO nuotr.

 

Su muzika ir svečiais

Pasirodo, prieš devyniasdešimt metų, birželio mėnesį, Panevėžyje vyko šauni sporto gegužinė.

Apie artėjančią šventę pranešęs laikraštis rašė (citatų kalba netaisyta): „Sekmadienį, Pavasarininkų Stadione rengiama didelė sporto gegužinė. Programoje: 1) griežiant orkestrui gimnastikos pratimai su šautuvais ir be šautuvų. 2) lygiai 4 val. p. p. futbolo varžybos tarp stipriausios Panevėžio komandos P. Š. S. K. ir svečių iš Kauno – Šančių šaulių būrio komandos. 3) kreipšesviedys tarp stipriausių Panevėžio komandų. Grieš 4 p. L. K. Mindaugo p. orkestras. Rengėjai tikisi, kad Panevėžio visuomenė skaitlingai susirinks pažiūrėti taip retai įvykstančių su Kauno svečiais futbolo rungtynių ir kitokius Panevėžio šaulių sportinius pratimus.“

1928 metų žiemą taip pat kviesta: „L.Š.S. 28-asis būrys (moksleivių) vasario 11 d. rengia šeimynį vakarą su vaidinimu, sportu, žaidimais. Įėjimas su pakvietimais ir aukomis. Pradžia 8 val.“

Aviacijos šventė, žinoma, taip pat sietina su sportu. Atsivertę seną laikraštį galime pasibūti su daugiau kaip prieš septyniasdešimt metų tame pačiame mieste gyvenusiais žmonėmis ir su jais dalyvauti gražiame renginyje: „Kad viršuje Panevėžio dažnai lėktuvai dūzgia, visi matome ir girdime. Bet kad Panevėžyje yra pats stipriausias sritinis LAK (veikiausiai Lietuvos aviacijos klubo – aut. pastaba) skyrius bei klubas, retas panevėžietis težinojo. Tačiau gegužės 28, tą nuostabiai saulėtą dieną, Panevėžio LAK skyrius av. kap. Kovo vadovaujamas ir LAK centro labai stipriai paremiamas surengė didžiulę civilinės aviacijos šventę, šiais metais dar pirmąją visoje Lietuvoje. Kai ėmė artintis popietinė šventės atidarymo valanda, visas plentas į Pajuostę užsikišo įvairiausiomis priemonėmis beskubančiais į šventę.“

Aprašius šventės atidarymo ceremoniją, pasakojama, kaip „keliolikos tūkstančių minios dėmesys susikoncentruoja žydroje padangėje, debesyse. Čia įvairiai, bet gražiai iki vėlaus vakaro ima nardyti oru iš Kauno specialiai atskridusi visa garsioji lakūnų eskadra. Kai ore šmykščiojo miklieji figūristai, skraidymo entuzijastai aerodrome veržėsi į savo eilę nors šventėje pakilti į debesis ir keliolika minučių pagyventi nežemišką gyvenimą su oro malonumais ir nemalonumais. Ypatingai gražiai pasirodė sklandytojas Steikūnas su savo „Rūtos“ sklandytuvu. Jo sklandymas buvo skanus meno gabalas“.

Laikraščiuose būdavo išsakoma nuomonė, kad įvairiuose renginiuose, susitikimuose, gegužinėse turėtų būti kuo daugiau sportuojama. „Panevėžio balse“ rašyta: „Ruošėjai gegužinėse turėtų kiek galint daugiau įvesti sporto ir kitokios programos. Teko pastebėti, kad mūsuose turi didelio pasisekimo komiškas sportas. Jis įdomus ir sudaro jaukią nuotaiką. Šiam reikalui gali patarnauti kuris nors sportininkas, išleisdamas komiško sporto vadovėlį ir surinkdamas į jį kiek galint daugiau komiško sporto numerių.

Dar nemažai pasisekimo turi gegužinėse įvairios lenktynės ypač jei nugalėtojai gauna dovanas… Pačias dovanas reikėtų rinkti taip, kad jos brangiai nekaštuotų. Nedovanotina, kada nugalėtojai gauna dovanų bonką vyno ar pusbonkį degtinės.“

 

Ir vasarą, ir žiemą

Tie, kuriems sportas nebuvo gerai žinomas užsiėmimas, galėjo jo mokytis. Pasirodo, būdavo organizuojami net sporto kursai.

1924 metais spaudoje skelbta: „Šaulių sąjunga rengia Panevėžy sporto kursus. Kursus vesti kviečiamas specialistas. Kursuose galės dalyvauti šauliai ir kiti asmenys. Kursai bus dvi savaites.“

Prieš septyniasdešimt šešerius metus buvo publikuotas pasakojimas „Mokiniai mokomi šaudyti“. Jame rašyta: „Panevėžio amatų-technikos mokyklos IV kl. mokiniai gegužės 10 d. Pajuostyje 4 p.p. šaudykloje atliko kovos šoviniais šaudymo pratimus. Iš galimų 72 taškų geriausiai sušaudė šie mokiniai: 1) V. Batūra – 65 t. 2 ) K. Vitsonas – 64 t. 3) V. Eidrigevičius – 62 t. ir kiti. Sąlygų neišpildė labai mažas %.“

Panevėžiečiai mankštinosi, rungtyniavo, varžėsi, sportuodami linksmai laiką leido visais metų laikais. Žiemos sportas buvo itin mėgstamas. Su slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis panevėžiečiai skriedavo ir praeityje. Ir būdavo, kur tai padaryti.

„L.Š. Sąjungos XII rinktinės sporto sekcijos valdybai už malonų leidimą papiginta kaina naudotis šių metų žiemos čiuožykla taria „dėkui“ Panevėžio skautai-ės“, – rašyta „Panevėžio balse“.

Vasarą sporto renginių buvo gausiau – šiltasis metų laikas visada suteikia daugiau galimybių.

Prieš aštuoniasdešimt metų straipsnyje „Vandens sportas Panevėžyje“ rašyta: „Rugpjūčio mėn. 8 d. 16 val. prie Vytauto parko įrengtam specialiam baseine įvyks Panevėžio Apygardos Vandens Sporto pirmenybės. Programoje įvairūs plaukimai 50, 100, 200 ir 400 m, šuoliai į vandenį ir baidarių lenktynės. Norintieji dalyvauti pirmenybėse kreipiasi pas apygardos vandens sporto vadovą mok. Šimonį. Valdžios Berniukų Amatų Mokykla.“

 

Visada svarbus

Sovietmečiu daug kas Lietuvos gyvenime pasikeitė, tačiau sportas iš jo išrautas nebuvo. Ir net atvirkščiai – jam būdavo skiriama gana daug dėmesio.

Panevėžiečiai buvo aktyvūs daugelyje sporto šakų: laurus skynė dviratininkai, plaukikai, krepšininkai, lengvaatlečiai, imtynininkai ir kiti. Visuomenė sportininkus gerbė, kasmet rinkdavo geriausiuosius.

Štai pasakojimas apie „Panevėžio balso“ išrinktus geriausius 1979 metų sportininkus: „Dešimtukas išrinktas! Kviečiame į Sporto rūmus, į šventę, kuri tokia graži, įsimenanti būna tik kartą metuose, kurioje susitiksite su tais, kurių pasiekimus aukščiausiai vertinate, kuriems linkite garsinti mūsų miestą ne tik respublikoje, šalyje, bet ir olimpinėse žaidynėse. Taigi skelbiame geriausiųjų dešimtuką eilės tvarka: Petras Šiurskas – baidarininkas, Jurdanas Radžius – lengvaatletis, Eglė Nemickaitė – šuolininkė į vandenį, Dalia Zauraitė – lengvaatletė, Rolandas Pūras – šuolininkas į vandenį, Sigitas Šiurskas – baidarininkas, Daiva Nauckūnaitė – daugiakovininkė, Algirdas Ambrazas – rankininkas, Eduardas Lukauskis – krepšininkas, Anatolijus Smirnovas – regbininkas.“

Šie sportininkai buvo pasiekę gerų rezultatų, buvo sporto meistrai arba kandidatai į juos.

„Panevėžio balsas“ aprašydavo svarbias rungtynes, pateikdavo daug įdomių pasakojimų apie pačias įvairiausias sporto šakas, kalbino sportininkus. Įdomiose rungtynėse ar varžybose nepabuvę panevėžiečiai apie jas ir rezultatus sužinodavo iš „Panevėžio balso“.

 

Skatino sportuoti

Spaudoje dėmesys būdavo skiriamas ir neprofesionaliam sportui, žmonės buvo raginami judėti, mankštintis.

Šviečiamoji veikla pirmiausia skirta moksleiviams ir net vaikų darželių auklėtiniams. „Nauja kompleksinė fizinio lavinimo programa“ buvo išdėstyta viename 1986 metų „Panevėžio tiesos“ numeryje: „Kompleksinė programa moksleivių fizinį lavinimą, kūno kultūrą turi pakelti į aukštesnį lygį, išugdyti vaikų poreikį mankštintis, rūpintis savo sveikata“, „Naująją kompleksinę fizinio lavinimo programą sudaro: kūno kultūros sveikatingumo priemonės mokyklos dienos režime (priešpamokinė mankšta, fizkultūrinės pertraukėlės, judriosios pertraukos, sporto valanda prailgintos dienos grupėse),fizinio lavinimo pamoka, užklasiniai užsiėmimai (būreliai, sekcijos), masiniai fizkultūriniai ir sporto renginiai (sveikatos ir sporto dienos, varžybos, žygiai, sporto šventės ir kita).“

Sportas iš laikraščio nesitraukė ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Sporto mėgėjams buvo skiriami du, o kartais net trys „Panevėžio balso“ puslapiai, be to, ir kituose puslapiuose neretai spausdinti straipsniai apie sporto, judėjimo, mankštos naudą žmogaus sveikatai.

„Mankštinkis – būsi sveikas“ – vienas iš prieš dvidešimt metų spausdintų rašinių.

Jame teigta: „Visi mes, ypač gyvenantys mieste, nepakankamai judame ar per mažai fiziškai dirbame. Mankštą pamirštame vos baigę mokyklą ar universitetą, atitarnavę kariuomenėje. Savo apsileidimui paaiškinti surandame galybę priežasčių: nėra laiko, rytą norisi miego, prisimankštinu darbe, jau per senas. Po fiziškai sunkaus ar ilgalaikio protinio darbo net pasportavę dažniausiai ilsimės lovoje ar išsitiesę priešais televizorių. Per ilgesnį laiką, jei raumenys neatpalaiduojami specialiais pratimais, masažu, jie sustandėja, praranda elastingumą. Tai trikdo kraujotaką, riboja judesius. Visas kūnas sustabarėja.“

Sveiko gyvenimo, judėjimo pamokų, patarimų, pasakojimų apie sportininkus, besimankštinančius sveikuolius skaitytojai randa ir šių laikų „Panevėžio balso“ numeriuose.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Panevėžio-balsas-logo

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų