Lietuvos ir pasaulio rekordus Artūras Balnionis (kairėje) gerino dar rungdamasis jaunimo pirmenybėse. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Pasaulio rekordininkas ir asmeninis treneris: gamta mus sukūrė – ji mus priims visokius

Pasaulio rekordininkas ir asmeninis treneris: gamta mus sukūrė – ji mus priims visokius

Patarimais, kaip pamilti savo kūno formas, jas patobulinti ir išlikti motyvuotiems, su „Panevėžio balso“ skaitytojais dalijasi asmeninis treneris Artūras BALNIONIS.

Neretai per žiemą priaugę vieną kitą papildomą kilogramą jau pavasarį pradedame varstyti sporto klubo duris. Ryžto ne visada ir ne visiems pakanka ilgam, tačiau, kaip sako planetos svarsčių kilnojimo rekordininkas, asmeninis treneris 26-erių Artūras Balnionis, net menkiausias žingsnis į priekį yra sveikintinas. Svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe, nes rezultatai per dieną neatsiranda.

 – Koks buvo paties kelias – kas pirmą kartą atvedė jus į sporto salę?

– Mano sportinis kelias prasidėjo nuo įvairių draudimų. Būdamas mažas turėjau sveikatos problemų, tiksliau, negalavo inkstai. Buvo atliktos kelios operacijos, tad teko labai daug laiko praleisti ligoninėse. Paskui buvo begalė su fizine veikla susijusių draudimų – jų girdėjau iš tėvų, darželio auklėtojų ir mokytojų. Man buvo pasakyta: jokio kybojimo, jokių šuoliukų, greitų bėgimų ir panašios veiklos.

Viskas buvo draudžiama dėl to, kad būtų apsaugota mano sveikata, kad nesusitrenkčiau ar kitaip nesusižaločiau. O aš visuomet buvau labai judrus ir man visko norėjosi. To, kas buvo draudžiama, norėjosi tik dar labiau. Pavyzdžiui, visiems vaikams mokykloje reikėdavo kyboti ant skersinio, bet man neleisdavo. Kartais dėl to pasidarydavo taip liūdna, kad mažai trūkdavo iki ašarų.

Pamenu, kai gimtajame Plaučiškių kaime vyresnėliai sugalvojo, kad reikia įsirengti sporto salę. Man tuomet buvo vos dvylika ir ta žinia buvo geriausia mano vaikystės naujiena.

Dar neįnešus surinkto inventoriaus į gautas kultūros namuose patalpas – jomis leido naudotis direktorė, – vieną vėsų 2004-ųjų rudens vakarą atsiguliau lauke ant štangai kelti skirto suoliuko. Man pavyko „išspausti“ dvidešimties kilogramų štangą keturis kartus. Nuo tada viskas ir prasidėjo: nuo „kačalkės“ iki Europos bei pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatų titulų.

Esate ne tik sportinių aukštumų siekiantis atletas, bet ir treneris. Kodėl nusprendėte savo žiniomis dalytis su kitais? Pastebite sustabarėjusią visuomenę, kurią reikia prusinti?

– Treneriu dirbu jau nuo 2013-ųjų. Nors sportininko karjera man daug svarbesnė nei trenerio statusas, karjeros siekį šiuo metu yra pristabdę darbai.

Nuspręsti buvo paprasta: ne automobiliai ir ne kokie nors gyvūnėliai man patiko, kad būčiau pasirinkęs mechaniko ar veterinaro specialybę. Man patiko sportas. Ir dar dirbdamas ūkyje jau aiškiai žinojau, kad netrukus dirbsiu treneriu, būtent tai bus mano duona ir kasdienybė, o ne tepaluotos rankos.

Kai pradėjau dirbti treneriu, svajojau apie savo sporto salę. Iš šiai mano svajonei buvo lemta išsipildyti. Rudenį bus atidarytas ir antrasis sporto klubas.

Žiniomis reikia ir būtina dalytis, nes tik taip sugebėsime lavintis, suprasti esminius dalykus.

Ar visuomenė sustabarėjusi? Tikrai taip. Keista, kad atsiranda klausiančiųjų, ar verta judėti, sportuoti. Sporto klubuose galima pamatyti labai daug merginų ir vaikinų, kurių nugaros kreivos, taip pat yra labai daug turinčiųjų antsvorio.

Kokias didžiausias sportuojančiųjų klaidas pastebite?

– Viena didžiausių klaidų yra neadekvatus krūvio pasirinkimas – tiek svorių atžvilgiu, tiek treniruočių dažnumu. Žmonės mano, kad jeigu kuo dažniau sportuos, kels kuo didesnį svorį ar kuo labiau skaudės raumenis po treniruočių, tuo greičiau galės pasiekti norimą rezultatą. Anaiptol.

Pradėjus sportuoti, pirmiausia reikia labai atsakingai pagalvoti ir pasirinkti tokį krūvį, kad vėliau netektų dėl skaudamų raumenų susidurti su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, būtų varžomas jūsų judėjimas, kaip antai lipti laiptais nebebūtų įmanoma nesilaikant už turėklų, būtų apriboti kiti jūsų dienos darbai.

Dar viena dažnai daroma klaida vos pradėjus sportuoti – treniruoklius naudoti ne pagal paskirtį. Net ir tokiais atvejais, kai žmogus akivaizdžiai nesupranta, kam jie yra skirti, jis nenori pradėti sportuoti kartu su treneriu, nes įsivaizduoja puikiai viską išmanantis. Neretai toks įsitikinimas tampa kur kas svaresnis argumentas nei trenerio kompetencija, patarimai.

Tad, mano nuomone, kaip ir kiekviename darbe, taip ir sporto srityje, reikia žinių, mokslo ir pagrįstumo.

Kokius mitus pavyksta paneigti tiems, kurie pirmą kartą rimtai susidomėjo sportu ir kūno rengyba?

– „Nevalgysiu ir taip numesiu svorio“, – dažniausias mitas. Iš pradžių žmonės paprasčiausiai netikti, kad pradėję valgyti penkis ar šešis kartus per dieną, o ne tris, kaip buvo įpratę, numes svorio. Šį mitą pavyksta paneigti tik tada, kai ima tiksliai vykdyti trenerio nurodymus. Juk mes, treneriai, pasitelkę svarstyklių ar centimetro juostelės rodmenis, viską matome – ar žmogus melavo, kaip ir kuo maitinosi, ar sakė tiesą.

Dar vienas populiarus mitas – kad sporto klubuose sportuoja tik tobulų formų žmonės. Netiesa. Kiekvienas į sportą klubą ateina pasiekti aukščiausių rezultatų.

Tiesa, ne vienas yra prisipažinęs, kad sportuoti taip ir neprisiruošė būtent dėl šios priežasties – savo netobulų formų.

Žmonės neturi būti įpareigoti aplinkos vienaip ar kitaip atrodyti, bet sportuoti būtina dėl tobulėjimo ir norimo rezultato siekimo.

Kas lengviau – numesti ar priaugti svorio? Kokia dažniausia su svoriu susijusi problema?

– Norint numesti ar priaugti svorio reikia kovoti su maisto kiekiais. Tačiau nei numesti, nei priaugti svorio, jeigu labai norisi, nėra sunku. Juk siekti savo svajonės labai smagu, viskas yra įmanoma. Tik reikia nepamiršti, kad procesas turi būti pagrįstas profesionaliomis žiniomis.

Dažniausiai pasitaiko nutukimo atvejų. Antsvoris – daugelio ligų priežastis, o ir pats nutukimas, sunkesne ar lengvesne forma, labiausiai paplitusi liga pasaulyje.

„Jeigu jūsų artimas žmogus pradėjo sportuoti ir sveikai maitintis, nepriekaištaukite jam, jei patys nesugebate to daryti kartu.“

A. Balnionis

Dar gerokai prieš prasidedant vasarai tikriausiai pastebite norinčiųjų padailinti savo kūno linijas antplūdį. Kokie pirmieji žingsniai turi būti žengti, siekiant pasiruošti maudymosi ir deginimosi sezonui?

– Maudytis ir degintis žmonės gali ir tam nesiruošę. Ačiū mūsų valdžiai, kuri dar neparengė įstatymo, kuriame būtų nurodyta tam tikrų apribojimų ar būtų kūno standartų aprašai, kokių kūno formų esant negalima arba galima rodytis paplūdimiuose ar viešosiose vietose. Gamta mus sukūrė – ji mus priims visokius.

Pirmieji žingsniai yra iš tiesų labai paprasti: reikia žinoti savo tikslą, iš profesionalaus trenerio gauti visą reikiamą informaciją, treniruočių, mitybos planą ir besąlygiškai vykdyti jo nurodymus. Teks apsišarvuoti kantrybe, nes rezultatams reikia laiko.

Užsiminėte apie greitus rezultatus. Ne paslaptis, kad jų trokštantieji dažnai imasi gana drastiškų priemonių: badauja, gerokai padidina sportinį krūvį. Kodėl pavojinga taip elgtis? Ir kiek ilgai pavyks išlaikyti taip pasiektą rezultatą?

– Jūsų klausime jau yra ir atsakymas – greiti rezultatai ilgalaikiai nebūna. Tokiu būdu tik nualiname savo organizmą.

Tai pateisinama nebent tuo atveju, jeigu profesionalus sportininkas ruošiasi fitneso ar kultūrizmo varžyboms. Kitų sporto šakų profesionalūs atletai taip pat kartais padidina savo treniruočių krūvį iki maksimumo, tačiau taip elgiasi tik prižiūrimi kompetentingų gydytojų.

Šiuo atveju tikslas pateisina priemones.

Kas vis dėlto daugiau sielojasi dėl savo kūno formų – moterys ar vyrai? Kuriomis kūno vietomis jie nepatenkinti labiausiai?

– Žinoma, moterys. Na, jos bent jau apie tai garsiau ir daugiau kalba. Kažkodėl moterys dažniausiai yra nepatenkintos savo, kaip jos įvardija, storomis šlaunimis.

Mūsų visuomenėje moterys labai savikritiškos ir savo kūnu būna patenkintos labai retai. Vyrai dažniausiai skundžiasi savo „alaus pilvu“.

Sakoma, jog sportas sudaro vos 20 procentų kelio į sėkmę, visa kita – mitybos nuopelnai. Kiek svarbu išlikti fiziškai aktyviam ir kiek – atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į savo lėkštes?

– Žiūrint ką vadiname sėkme. Jeigu jums sėkmė – gera savijauta, sveikas kūnas, puiki nuotaika, tada sporto ir maisto formulė yra lygi – 50 ir 50. O jeigu sėkme vadinate ryškų raumenyną, „išdžiūvusį“, „sausą“ kūną, tada – 20 ir 80. Man gyvenimo sėkmė – balansas.

Kaip yra su maisto papildais? Ar jie būtini aktyviai sportuojantiesiems, ar apie juos reikėtų pradėti galvoti tik įsivažiavus į sportinį ritmą? Kokie papildai būtini?

– Aktyviai sportuojantiesiems – taip. Bet tai sudarys daugiausia 5 procentus jūsų norimo rezultato. Papildų kiekis gali būti ir mažesnis.

Apie papildus reikia pradėti galvoti tada, jeigu esate fiziškai aktyvus ir jums trūksta maisto medžiagų. Jūsų spintelėje turėtų būti vitaminų ir mineralų kompleksų, žuvų taukų ir D vitamino. Ne pro šalį būtų vartoti aminorūgštis.

Kaip neperdegti ir išlikti motyvuotam? Dėl ko dažniausiai prarandama motyvaciją sveikai gyventi?

– Pakankamai sportuokite, pakankamai ir skaniai valgykite, pakankamai laiko skirkite šeimai, darbui, pramogoms. Taip niekada nepersitempsite – priešingai, visko norėsite dar. Svarbiausia yra išlaikyti balansą.

Dažniausiai motyvacija prarandama dėl to, kad nepalaiko artimieji, draugai. Jie nėra nusiteikę patys sveikai gyventi, jiems kur kas priimtinesnis pasyvus laisvalaikio leidimo būdas.

Jeigu jūsų artimas žmogus pradėjo sportuoti ir sveikai maitintis, nepriekaištaukite jam, jei patys nesugebate to daryti kartu.

Pasidalykite bent vienu tikrai veikiančiu patarimu, kuris padės atsikratyti kelių papildomų kilogramų.

– Visada pusryčiaukite. Visada. Mokslininkų teigimu, pusryčių nevalgymas yra viena pagrindinių nutukimo priežasčių.

Komentarai

  • Malonu, kad Lietuvoje yra Pasaulio čempionų ir ,,Panevėžio balsas“ juos pakalbina. Kartu mes esame stipresni 🙂 🙂 🙂

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų