Nuo miesto, tarpukariu garsėjusio malūnais, spiritu, alumi, sovietmečiu išgyvenusio teatro aukso amžių, nepriklausomybės metais ilgai bandžiusio atsikratyti prilipdytos Čikagos etiketės, iki šių dienų tikros Aukštaitijos sostinės su jau toli matoma meno, kultūros karūna.
Šiandien Panevėžys – miestas, į kurio „Stasys Museum“ važiuoja turistai net iš Azijos, kuriame dera paveldas ir modernumas, kuris vasaros vakarais sutraukia minias į Senvagę pažiūrėti vienintelio Lietuvoje šokančio fontano, kurio jaunieji išradėjai skina laurus nacionaliniuose konkursuose, o skanduotę „Pirmyn, „Lietkabeli“, nukalt bet ką gali!“ jau moka ne tik panevėžiečiai.
Bet šįkart apie Panevėžį – skaičiais.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad šių metų pradžioje Panevėžys turėjo 86 595 nuolatinius gyventojus.
Panevėžys – labiau moterų nei vyrų miestas. Aukštaitijos sostinėje gyvena 38 289 vyrai, o moterų – maždaug 10 tūkst. daugiau.
Didžiausią grupę sudaro 60–64 metų panevėžiečiai. Tokio amžiaus gyventojų registruota 8 047. O vaikų ir jaunimo nuo gimimo iki 20-ies metų mieste gyvena 14 736.
Nors Panevėžys pagal gyventojų skaičių penktas miestas Lietuvoje, tačiau pagal tankumą užima antrą vietą šalyje. Čia viename kvadratiniame kilometre išsitenka 1 732 gyventojai. Pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje toks plotas tenka 1 573 gyventojams.
Panevėžio plėtros agentūros duomenimis, Aukštaitijos sostinėje veikia daugiau nei 2 200 verslo įmonių, 56 švietimo įstaigos, daugiau nei 120 medicinos įstaigų, per 90 kavinių, restoranų ir užkandinių, o miesto teatruose ir kino teatruose vienu metu galėtų tilpti 1 700 žiūrovų. O automobilių stovėjimo vietų yra 2 500.
Dirbančių panevėžiečių vidutinis atlyginimas pernai siekė vidutiniškai 1 143 eurus į rankas.
Į miestą pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko po 3 435 eurus.
Panevėžys didžiuojasi vadinamas žaliu miestu. Ir išties Aukštaitijos sostinėje žaliosios zonos užima daugiau nei 640 hektarų!
Mažieji panevėžiečiai žaidžia 33 žaidimų aikštelėse. Kaip teigia Panevėžio plėtros agentūra, kita tiek numatyta įrengti naujų. O sudėjus visus dviračių takus į vieną trasą, ji siektų per 100 km. Miesto planuose ją pailginti – dviratininkams įrengti dar 22 km takų.
Panevėžyje yra 465 gatvės. Jų bendras ilgis siekia daugiau nei 295 km.
Turbūt ne kiekvienas panevėžietis galėtų įvardyti ilgiausią ar trumpiausią gatvę. O kuri seniausia ir naujausia?
Aukštaitijos sostinėje didelė tikimybė, kad gatvėje šūktelėjus „Irena!“, bent viena moteris atsisuks.
Ilgiausia – J. Janonio gatvė, jos ilgis – 5,8 km. Antra pagal ilgį gatvė Panevėžyje yra Klaipėdos – 4,9 km, toliau rikiuojasi Smėlynės gatvė (3,9 km), Pušaloto gatvė (3,6 km), Nemuno ir S. Kerbedžio gatvės (po 3,4 km).
Panevėžys turi ir Trumpąją gatvę. Ji tęsiasi 78 metrus, tačiau nėra pati trumpiausia.
Tokia – Pilkapių gatvė, besitęsianti tik 36 m.
Seniausia Panevėžio gatvė – miesto pradžią menanti Senamiesčio, kur prie Nevėžio upės pastačius pirmąją bažnyčią ir smuklę, pradėjo kurtis miestas.
Gyventojų registro duomenimis, visoje Lietuvoje tėra devyni asmenys, turintys su Aukštaitijos sostine susijusią pavardę – Panevėžys, Panevėžienė ar Panevėžytė.
Iš jų daugiau nei pusė gyvena Kaune, kiti – Panevėžyje.
Aukštaitijos sostinėje didelė tikimybė, kad gatvėje šūktelėjus „Irena!“, bent viena moteris atsisuks. Mat šis vardas čia populiariausias. Po jo pagal populiarumą rikiuojasi Regina, Daiva, Janina ir Rita.
O populiariausia moteriška pavardė 521-ąjį gimtadienį švenčiančiame mieste – Morkūnienė. Į populiariausiųjų penketuką taip pat patenka Petrauskienė, Balčiūnienė, Šukienė ir Kairienė.
Panevėžyje neatsitiktinai Joninės švenčiamos ne mažiau trankiai, smagiai ir masiškai kaip Naujieji.
Šiame mieste daugiausia Jonų. Populiariausių vyriškų vardų sąrašą tęsia Vytautas, Tomas, Darius ir Antanas.
Turbūt kiekvienas panevėžietis pažįsta bent po vieną Petrauską, Urboną, Šukį, Vasiliauską ir Balčiūną – populiariausių vyriškų pavardžių Panevėžyje turėtojus.